darbdavys

Darbo santykiuose kartais pasitaiko atvejų, kada darbuotojo paprašoma išeiti iš darbo darbdavio valia. Įmonei priėmus tokį sprendimą, svarbu atsižvelgti į Lietuvoje galiojančius įstatymus bei esamą praktiką, sako advokatų profesinės bendrijos advokatas.

Karantinas dalį darbuotojų privertė iš biurų persikelti į namus. Ir nors nuotolinis darbas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti patraukliai, psichologai sako, kad yra dalykų, kurie, jais laiku nepasirūpinus, gali itin neigiamai paveikti tiek darbuotojų emocinę, tiek fizinę sveikatą.

Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje įmonės savininkas yra kaltinamas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų, pirmadienį pranešė Panevėžio apygardos prokuratūra.  Jos teigimu, pernai vasarą Panevėžio įmonėje nelegaliai dirbęs 14-metis metalo apdirbimo staklėmis nusipjovė plaštaką ir taip patyrė sunkų sveikatos sužalojimą.

Žmonės vis labiau nerimauja, kaip išgyventi, kai vieni varomi nemokamų atostogų, kitiems nurėžiami atlyginimai ar iš viso atleidžiami iš darbo. Kaip elgtis tokiose situacijose? Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Baiginėjasi trečioji karantino savaitė. Kokia situacija yra darbo rinkoje? Kokiomis nuotaikomis žmonės kreipiasi į jus? Padėtis yra sunki ir tvyro nerami atmosfera.

Revoliucinė idėja: jeigu jai bus pritarta – Lietuvoje neliks atostoginių. Tokį siūlymą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikia valdininkai. Jie siūlo atostogoms skirtus pinigus paskirstyti kiekvieną mėnesį su atlyginimu. Finansų ekspertai sako, kad taip atostogoms teks taupyti patiems ir iš anksto, o profsąjungos stoja piestu – esą galą su galu vos suduriantys lietuviai iš viso liks be atostogų. Neseniai iš atostogų grįžęs Benas jau galvoja apie kitas.

Teismas ėmėsi bylos, kurioje įmonės darbų vadovas kaltinamas neatlikęs pareigų, dėl ko pasekmės skaudžios. Dėl elektros smūgio nukritęs darbininkas itin sunkiai susižalojo. Nukentėjusiojo šeima beveik po metų susitaikė su įmone, kurioje jis dirbo. Norėjo taikytis ir su buvusiu darbų vadovu, kuriam teliko pripažinti savo kaltę ir byloje būtų padėtas taškas. Tačiau vyriškis pasirinko bylinėjimąsi. Kaišiadorių teismas atverčia sudėtingą bylą.

Šiaurės Airijoje jauna lietuvė buvo atleista dėl priežasties, susijusios su jos nėštumu. Darbdaviai pripažinti kaltais ir privalės išmokėti buvusiai darbuotojai kompensaciją. Laura Gruzdaitė praėjusių metų pradžioje įsidarbino už 25 mylių į pietvakarius nuo Belfasto Tandragee miestelyje esančioje bendrovėje, kuri verčiasi didmenine gėlių prekyba. 2018-ųjų spalio pradžioje moteris sužinojo, kad laukiasi ir apsilankė pas gydytoją iš anksto suplanuotai apžiūrai.

Lietuvoje pastaraisiais metais nuolat auga ne tik darbuotojų algos, bet ir verslininkų pelnai. O padidėję įmonių uždarbiai ne visada pasiekia darbuotojų pinigines. Tokią išvadą darantys Lietuvos banko ekonomistai aiškina, kad Lietuviai pagal verslininkų šykštumą ir pridėtinės vertės pasidalijimą su darbuotojais atsilieka nuo Europos. Statistika rodo, kad ir iš visų Baltijos šalių Lietuvos verslininkai pelno darbuotojams atiduoda mažiausiai.

Profesinių sąjungų atstovai neslepia: darbuotojai su mažu vaiku ant rankų – reto darbdavio svajonė. Negana to, nors ir priversti išleisti vaiko priežiūros atostogų, naujasis Darbo kodeksas trejus metus laikyti darbo vietos jų nebeįpareigoja. Štai 39 vilnietė Gitana, dirbanti dailės-technologijų mokytoja, sako jau kurį laiką nesėkmingai ieškanti papildomo darbo. Anot jos, pagrindinė priežastis, dėl ko galimi darbdaviai užtrenkia duris – maži vaikai.

Socialiniame tinkle „Facebook“ išplito nuo darbdavio nukentėjusios moters laiškas, kuris savo turiniu pribloškė interneto bendruomenę. Laiške rašoma apie darbo vietoje traumą patyrusią moterį, kuriai sužalotą ranką teko gydytis du mėnesius. Bet apie ramybę gydymosi metu 49-erių Pasvalio rajono gyventoja Rita turėjo pamiršti. Mat iškart sulaukė skambučių iš darbovietės, kur jos buvo reikalaujama pakeisti pareiškime nurodytą aplinkybę, kad traumą ši patyrė darbo vietoje.

Kauno apylinkės teisme neeilinė byla. Kaltinimai žeriami plautuves gaminančios įmonės savininkui. Jei kaltinimai pasitvirtins – jam gresia ilgi metai nelaisvės. Įtariama, kad darbdaviui tinkamai nepasirūpinus darbuotojų sąlygomis du susirgo sunkia plaučių liga – vienas mirė, o kitas pasekmes jaučia iki šiol. Esą susirgusiųjų yra ir daugiau. Į teismą atvykęs nukentėjusysis Mindaugas Sebeckas jau tris metus serga sunkia plaučių liga – ūmine silikoze. Šios ligos atvejai itin reti Lietuvoje.

Artėjant atostogų įkarščiui, specialistai primena, kaip suskaičiuoti kiek laisvų dienų jums priklauso, kada pats metas pateikti atostogų prašymą bei kaip suskaičiuoti, kokia išmoka jūsų laukia. Dirbantiesiems primenama ir apie galimą  laisvą laiką darbo metu.  Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam Darbo kodeksui darbuotojų kasmetinės atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Anksčiau atostogos buvo skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis.

Darbo kodekso subtilybės paprastam darbuotojui sunkiai įkandamos. Ne visi žino apie jiems priklausančias išmokas ar kompensacijas. Jos priklauso ne tik tuomet, kai darbuotojas yra atleidžiamas, apie tai jį įspėjus prieš mėnesį, bet ir kai kuriais atvejais, kai iš darbo jis nusprendė išeiti pats.  Naujasis darbo kodeksas numato, kad prieš mėnesį įspėtam ir atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokama 2 jo vidutinio darbo užmokesčio dydžių išeitinė išmoka.

Darbdaviai turi gerų žinių. Naujausia Lietuvos banko apklausa rodo, kad net pusė šalies įmonių šiemet darbuotojams ketina didinti algas. Dar pernai tokių buvo tik trečdalis. Maža to, darbdaviai jau supranta, kad to neužteks, todėl atlyginimus jie pasiryžę didinti bent kelerius metus iš eilės. Tiesa, augimas žadamas keliais procentais mažesnis nei pernai. Vis daugiau Lietuvos darbdavių supranta, kad nuo algų didinimo savo darbuotojams neišsisuks.

Grupė konservatorių siūlo valstybės institucijose įrengti zonas skirtas darbuotojų vaikams. Tai esą būtų simbolinis žingsnis siekiant geresnių sąlygų dirbantiems tėvams. Tuo pačiu taip būtų parodytas geras pavyzdys ir privačiam sektoriui: darbuotojams sudaryti kuo geresnes sąlygas derinant profesinę karjerą su įsipareigojimais šeimoje. Verslo atstovai mano, jog jei valdininkai sugebėtų išspręsti kai kurias socialines problemas, apie tokius siūlymus nė nereikėtų galvoti.

Savo viršininko vengiate, nes su jumis jis kalba kaip su pirmoke, kuri nuolat išsitepa veidą rašalu, skaito skiemenimis ir nemoka skaičiuoti iki šimto… Žodžiu, verčia jaustis nevykėle, kuri nežinia ką veikia jo kontoroje, taigi, jis nuolat moko, auklėja, primena senas klaidas, abejoja jūsų gabumais, reikalauja daugiau, nei galite duoti.

Beveik 48 proc. įsidarbinusių Lietuvos įmonėse teigė, kad jiems taip ir neprireikė vieno ar kelių gebėjimų, kuriuos darbdavys nurodė savo darbo skelbime. Dar ne taip seniai darbdaviai lyg niekur nieko ieškojo valytojų, mokančių užsienio kalbas ar kelis aukštuosius turinčių prekybos centro kasininkių, tačiau dabar netgi pagrįstus reikalavimus specialistams darbdaviai priversti švelninti. Ne vienas sutinka ir pats apmokyti, ir atsivežti, ir net apgyvendinti pasiryžusius pas jį dirbti.

Pica „skaninama“ vandeniu iš čiaupo skiestu padažu ir pasibaigusio galiojimo produktais – vargu, ar toks reklaminis šūkis pritrauktų daug lankytojų. Tačiau apie tokią situaciją pasakoja vienoje populiariausių šalies picerijų dirbusi vilnietė. Maža to, įmonė darbuotojus vilioja puikiais atlyginimais, tačiau mėnesio pabaigoje darbuotojai žadėtos algos neva neišvysta.

Sunku patikėti, kad civilizuotoje šalyje darbdavys su darbuotojais leidžia sau elgtis kaip vergvaldys su vergais. Tačiau būtent taip nutiko iš Širvintų rajono į Vilnių persikėlusiai jaunai šeimai su trimis vaikais. Statybose Vilniuje dirbės Vilius po dviejų metų nutarė išeiti iš darbo, kai negavo uždirbtų pinigų. Vyras skaičiuoja, kad darbdaviai jam skolingi apie tūkstantį eurų. „Penktą keliuosi ir važiuoju į darbą.

 Penktadienį pranešta, kad Šiauliuose užfiksuotas išskirtinis darbuotojų smurto prieš darbdavį atvejis. Gruodžio 14 d. 12.15 val. Šiauliuose, Spindulio g., namo kieme, du darbuotojai ir vienas pažįstamas asmuo dėl vėluojančių algų už statybos darbus sumušė darbdavį. Iš smurtą patyrusio vyro kelnių kišenės taip pat buvo pagrobta 1050 eurų. Sumuštam vyriškiui prireikė medikų pagalbos – po apžiūros jis išleistas gydytis ambulatoriškai. Padaryta turtinė žala įvertinta 1270 eurų.

Nors naujojo Darbo kodekso (DK) priėmimas užbaigė ne vienerius metus trukusias karštas diskusijas tarp socialinių partnerių dėl šio įstatymo turinio, tačiau, jam įsigaliojus, ir darbdaviams, ir darbuotojams kyla vis daugiau klausimų dėl DK nuostatų praktinio įgyvendinimo.

Į pozicijas, kurioms nereikalinga specifinė darbinė patirtis, dažnai aplikuoja šimtai pirmo darbo ieškančių studentų. Visų jų gyvenimo aprašymai atrodo gana panašiai: aktyvi veikla studentų organizacijose, darbas kavinėje vasarą bei spindinčios asmeninės savybės: patikimumas, noras tobulėti ir pan. Taupydami laiką ir nebegalėdami pasikalbėti su šimtais kandidatų informacijos apie kandidatus darbdaviai vis dažniau ieško socialiniuose tinkluose.

Šis darbdavys – kiekvieno darbuotojo svajonė. Internautus nustebino jo reakcija sulaukusi netradicinio pavaldinės pareiškimo. Žiniatinklio kūrėja ir inžinierė Madalyn Parker nusprendė skirti sau laisvadienių. Tačiau ne dėl peršalimo ar kitų ligų. Mergina kelias dienas rūpinosi savo psichine sveikata. Bendradarbiams ji parašė laišką: „Miela komanda, šiandien ir rytoj rūpinsiuosi savo psichologine būkle.

Siekiant sumažinti alkoholio vartojimą ir nelaimingų atsitikimų darbe, siūloma įpareigoti darbdavius tikrinti, ar žmonės į darbą ateina blaivūs. Tai numatančias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas teikia konservatorių, „valstiečių“, socialdemokratų bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai. Siūloma tikrinanti darbuotojus, kurie dirba pavojingą darbą ar vairuoja transporto priemones, įtarus, kad jie yra neblaivūs.

Seimas nusiteikęs nuo liepos 1-osios leisti darbuotojams ir darbdaviams pasirašyti susitarimus dėl nekonkuravimo. Tokias sutartis bus galima sudaryti dar galiojant darbo sutarčiai, o ne tik jai pasibaigus, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. Seimas, antradienį svarstydamas naujojo Darbo kodekso pataisas, atmetė „valstiečių“ siūlymą kol kas nereglamentuoti darbuotojų ir darbdavių susitarimų dėl nekonkuravimo: už pataisą balsavo 42, prieš - 20, o susilaikė 29 Seimo nariai.

Seimo narė Greta Kildišienė pirmadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketina įteikti prašymą nutraukti jos kaip Seimo narės įgaliojimus. Apie tai penktadienį BNS pranešė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Pirmadienį Seimo narė G.Kildišienė paduos pareiškimą apie atsistatydinimą iš Seimo narių. Tiesiog matyti iš vienos pusės ta istorija, kurioje nebuvo jokio kriminalo, bet kaltinimai buvo baisūs, persekiojimas baisus“, – BNS sakė R.Karbauskis.

Seimo narė Greta Kildišienė atsisako parlamentarės mandato. Pareiškimą ji ketina įteikti pirmadienį, BNS pranešė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Pirmadienį Seimo narė G.Kildišienė paduos pareiškimą apie atsistatydinimą iš Seimo narių. Tiesiog matyti iš vienos pusės ta istorija, kurioje nebuvo jokio kriminalo, bet kaltinimai buvo baisūs, persekiojimas baisus“, - BNS sakė R.Karbauskis.

Skelbimų portale įkeltas įrašas su pikantiška sąlyga netrukus sukėlė didžiulį ažiotažą internete. Socialiniame tinkle „Facebook“ išskirtinis vyro pasiūlymas tapo sensacija, kuria pradėjo dalintis tūkstančiai. Daugiau nei 33 tūkst. kartų perskaitytas skelbimas išties intriguoja. 40-metis verslininkas ieško namų tvarkytojos Vilniuje, kuriai mokėtų itin dosnų atlyginimą: 300 eurų už vienkartinę paslaugą ir 2400 eurų už mėnesį.

Finansinės įmonių krizės, pasunkėjusi ekonominė situacija ar patirti nuostoliai priverčia darbdavius imtis radikalių taupymo priemonių, kurių taikinyje dažniausiai atsiduria darbuotojai ir jiems priklausantis darbo užmokestis. Nemažai darbo ginčų kyla būtent dėl neišmokėto atlyginimo. Teisininkas pataria kaip darbuotojai turėtų elgtis, patekę į panašią situaciją. „Konstitucijoje įtvirtinta darbuotojo teisė į teisingą atlygį už darbą, kartu apima ir teisę į atsiskaitymą laiku.

Jauna moteris ateina į darbo pokalbį, kuriame jos, be kita ko, paklausia ir apie jos šeimyninius planus. Darbdaviai, įtarę, kad moteris gali greitu metu susilaukti vaiko, pasako jai „ne“. Taip pasielgia ir kiti darbdaviai, ir dar kiti.

Darbo rinkoje, ypač kai kuriose srityse, pastebint darbuotojų trūkumą, darbdaviams tenka pasukti galvą, kaip pritraukti naujų darbuotojų. Įmonės darbuotojus vilioja ne tik atlyginimu, bet ir įvairiais kitais privalumais. Tačiau kartais privalumų faktu žaidžiama – kaip išskirtinės sąlygos įvardijami savaime suprantami dalykai. Siūlomo darbo skelbimuose dažniausiai minimi privalumai vis dėlto yra neapčiuopiami, orientuoti į tokius kandidatus, kuriems darbe svarbūs iššūkiai ir galimybės.

Nuo kitų metų turėtų būti viešai skelbiami vidutiniai darbuotojų atlyginimai. Verslo konfederacija tokią prievolę vertina skeptiškai – esą vidutinis atlygis nieko nepasako apie tai, kiek uždirba konkretus darbuotojas. O apibendrinti skaičiai neturi jokios naudos nei darbdaviui, nei dirbančiajam. Tuo tarpu Seimo nariai atšauna, kad žmonėms bus sveika žinoti vidurkį ir jį palyginti su kitose įmonėse dirbančių darbuotojų atlyginimais.

 Seimo priimtame naujajame Darbo kodekse prezidentė Dalia Grybauskaitė įžvelgia taisytinų dalykų ir mano, kad reikės rasti balansą tarp darbdavių ir darbuotojų. „Turėsiu, turbūt, būti taikytoja tarp darbdavių ir darbuotojų. Iš tikrųjų, matyt, reikės rasti tą balansą, nes matosi, kad balansas nebuvo rastas tarp darbdavių ir darbuotojų socialinio saugumo ir interesų.

Darbdaviai darbuotojų skatinimui neprivalės skirti iki 25 proc. įmonių pelno. Seimas antradienį, pastraipsniui balsuodamas dėl naujojo Darbo kodekso, net nesutiko svarstyti ir balsuoti dėl šios parlamentaro Vytauto Antano Matulevičiaus pataisos, kuriai buvo pritaręs Socialinių reikalų ir darbo komitetas. „Rinkėjai šitą Seimo sprendimą prisimins“, - po balsavimo teigė parlamentaras.

Nuo 2017 metų ne dėl jo kaltės atleidžiamam darbuotojui, vienoje vietoje dirbusį vienerius ar daugiau metų, bus išmokama dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinė išmoka, o iki metų - pusės darbo užmokesčio išmoka.

Įsivaizduokime, kad socialinė medija yra centrinė Vilniaus gatvė ir elkimės ten taip, kaip elgtumėmės centrinėje Vilniaus gatvėje sekmadienį per pietus, „Žinių radijui“ sakė viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas. „Ten mes nesikeiksime, ten negersime alkoholio, nedarysime dalykų, kurie mums gali pakenkti. <...> Skirtingos kompanijos vadovaujasi skirtingomis strategijomis.

Darbdaviai gali džiūgauti, nes Seimas antradienį nubalsavo už tai, kad darbuotojas, padaręs darbdaviui žalą dėl didelio neatsargumo, privalėtų jam sumokėti iki 6 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio žalą. Įstatymo pataisos kritikai sako, kad „didelis neatsargumas“ yra subjektyvi sąvoka, tad dėl to darbuotojai gali įklimpti į teisminius ginčus. Iki šiol darbuotojo žala siekė iki 3 VDU.

Pastaruosius kelerius metus sparčiai kylantis vidutinis darbo užmokestis nenustelbia pagrindinio žmonių reikalavimo darbdaviams – galimybės dirbti įdomų ir jiems patinkanti darbą. Tiesa, finansinis atlygis išlieka svarbus veiksnys, nes didesnioji dalis darbą nusprendusių pakeisti šalies gyventojų tikėtųsi ir didesnio atlyginimo negu uždirbdavo iki tol, parodė atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.

Darbdavius ketinama įpareigoti apsvarstyti ir raštu atsakyti į visus darbuotojų prašymus, susijusius su įsipareigojimais šeimai. Atitinkamas naujojo Darbo kodekso nuostatas šią savaitę apsvarstė Seimas. Įstatymo projekte numatytas įpareigojimas darbdaviui „imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus“ gali suteikti tvirtesnį pagrindą darbuotojams prašyti lankstesnio darbo grafiko, nemokamų atostogų ar mokamų atostogų derinimo.

Lietuvą atrandantys užsienio investuotojai intensyviai konkuruoja dėl aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų. Kartu su nauja verslo kultūra šalyje pernai sveikatos draudimo paklausa didėjo 25 proc., o šiemet jos augimas gali būti rekordinis ir siekti 35 proc. „Investuok Lietuvoje“ prognozuoja, kad vien pernai į Lietuvą atėję užsienio investuotojai 2016–2018 metais sukurs daugiau kaip 2,6 tūkst. naujų darbo vietų, daugiausiai paslaugų centruose ir gamyboje.

Geri santykiai su vadovu darbuotojams yra vienas iš svarbiausių dalykų darbe. Daugumai atrodo geriausia, kai su vadovu galima bendrauti nevisai formaliai, bet ir ne per daug draugiškai. Vis dėlto dalis darbuotojų sako, kad pagarbos jausmą vadovui neretai lydi ir baimė su juo kalbėtis, diskutuoti. Vadovą gerbia dauguma Prieš keletą mėnesių portalo CVbankas.

Lietuvos gyventojai savo darbdavius dažniausia vertina stipriu septynetu, rodo atliktas tyrimas. Aukščiausią 9 ir 10 balų įvertinimą savo organizacijoms suteikė trečdalis (34 proc.) apklaustų respondentų, beveik pusė (47 proc.) savo darbdavius vertino vidutiniškai – 6-8 balais, o penktadalis (19 proc.) skyrė 5 balus ar žemesnį įvertinimą. „Šio tyrimo rezultatai parodė, kad bent trečdalis dirbančių lietuvių džiaugiasi savo darbo vieta ir savo įmone ar organizacija.

 Geriausių darbdavių organizacijas nuo vidutinių skiria vienas esminis veiksnys – darbuotojų įsitraukimas. Pastaraisiais metais Lietuvos darbuotojų įsitraukimas į organizacijų veiklą vidutiniškai siekia 47 proc.

 Kepti picas, plauti indus, tvarkyti virtuvę – tokius ir kitus darbus kavinės ir restoranai norėtų pasiūlyti į Lietuvą atvykstantiems pabėgėliams. Darbdaviai pabėgėlių laukia išskėstomis rankomis ir sako pasiruošę mokėti tokį patį atlyginimą kaip lietuviams, mat vietinės darbo jėgos katastrofiškai trūksta. Štai didžiausias Lietuvoje restoranų ir kavinių tinklas tvirtina galintis įdarbinti iki 50-ies žmonių.

Jei krizės metu darbdaviai klausdavo – kiek bus mažinami atlyginimai, dabar situacija apsivertė aukštyn kojom ir sprendžiama, kiek darbuotojų atlygis turėtų didėti? Patys dirbantieji sako morališkai jaustųsi geriau, jei atlyginimai būtų kilstelėti iki 10 procentų. Tiesa, dažnas pripažįsta, jog pažadais jau nebetiki, mat kai kur atlyginimai ne didėja, o mažėja. Verslininkų apklausos rodo, kad trys iš keturių darbdavių kitąmet kels atlyginimus – tai planuoja daryti 75 procentai įmonių.

 Darbdaviams, vyriausybei ir profesinėms sąjungoms įklimpus derybose dėl naujojo Darbo kodekso, kol kas sutarta dėl vieno svarbiausių darbdaviams klausimų – išeitinių kompensacijų. Naujasis Darbo kodeksas skelbs, kad darbdavys atleistam darbuotojui privalės mokėti tik vieno jo atlyginimo dydžio kompensaciją. Visą kitą mokės naujai kuriamas Išmokų fondas, į kurį visi šalies darbdaviai už kiekvieną darbuotoją kas mėnesį turės pervesti po  0,3 proc. darbuotojo atlyginimo dalies.

 Įvairūs tyrimai ir apklausos rodo, kad vartotojai atkreipia dėmesį į verslo organizacijų vykdomus socialinės atsakomybės projektus ir dažnai tai turi įtakos renkantis prekes ar paslaugas. Visgi naujausia visuomenės apklausa atskleidė, kad įmonės Lietuvoje savanorystės neskatina, nors dalis darbuotojų yra linkę tokioje veikloje dalyvauti. Analizuojant apklausos rezultatus matyti, jog vos 14 proc.

Lietuviai – žmonės kantrūs ir santūrūs. Pasirodo, vėluojančių atlyginimų tautiečiai laukia ne vieną ir ne du mėnesius, o kartais net daugiau kaip pusmetį. Ir tik trūkus kantrybei kreipiasi į Darbo ginčų komisiją ir skundžia darbdavius. Pastaroji vardija, kad daugiausia dėl vėluojančių atlgyninimų ginčų kyla statybos ir transporto bendrovėse, komunalinėse įmonėse. O savo sąžiningai uždirbtų pinigų vis laukiantys darbuotojai neretai įklimpsta ir į tūkstantines skolas.

 Ar turi idėją, kuria siektumei ne tik finansinės, tačiau ir visuomeninės naudos? Tiki, kad įmonei svarbu būti socialiai atsakingai, o socialinio verslo plėtra pasaulyje gali išspręsti ekologines ir visuomenines problemas? Vilniaus jaunimo organizacijų sąjunga kartu su „Swedbank“ ir Lietuvos darbdavių konfederacija kviečia dalyvauti Jaunimo socialinio verslo idėjų stiprinimo programoje.