REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 Gerai mokytis, puikiai išlaikyti valstybinius brandos egzaminus, įstoti į universitetą – vis dar priimtina karjeros perspektyvų formulė. Tačiau pasirodo, kad kartais aukštasis mokslas gali ne padėti karjerai, tačiau trukdyti ir atimti per daug jauno žmogaus laiko.

 Gerai mokytis, puikiai išlaikyti valstybinius brandos egzaminus, įstoti į universitetą – vis dar priimtina karjeros perspektyvų formulė. Tačiau pasirodo, kad kartais aukštasis mokslas gali ne padėti karjerai, tačiau trukdyti ir atimti per daug jauno žmogaus laiko.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Darbuotojas turėtų mokėti darbdaviui

Aukštojo mokslo diplomas rodo asmens galimybę lankyti universitetą, tačiau negarantuoja, kad žmogus įsisavino jam teikiamas teorines žinias ar įgijo praktinių. Būtent todėl darbdaviams vos baigusius universitetą jaunuolius tenka mokyti iš naujo.

REKLAMA

„Dabar dažniausiai būna taip, kad ateina žmogus, ką tik baigęs aukštąjį mokslą, ir sako: „noriu uždirbti 1 tūkst. eurų „į rankas“, esu baigęs magistrantūrą“. Jo paklausi labai paprastai: „kiek turi praktinių žinių?“ Jis praktinių žinių neturi. Tokiu atveju darbdavio klausimas turėtų būti toks: „kokius pinigus jūs mums mokėsite už tai, kad jus išmokytume praktinių žinių?“ – LRT radijui teigė asociacijos „Baltic Education Cluster“ prezidentas Marius Pareščius.

REKLAMA
REKLAMA

Mokslas nėra praktika

M. Pareščius įsitikinęs, jog aukštasis mokslas tėra valstybės pinigų eikvojimas, o aukštosiose mokyklose dėstomi dalykai dažniausiai neremiami jokia praktika. Kitokios nuomonės laikosi dėstytojas fotografas Martynas Zaremba. Jo tikinimu, mokytis – verta, tačiau besimokantiems studentams dažnai trūksta empatijos ir supratimo.

Jaunasis verslininkas Dovydas Reinikevičius mano, jog universitetas nėra skirtas kiekvienam, nes visų prioritetai yra skirtingi. Jis prisiminė, kad mokytojai nepalaikė jo polinkio į verslą, tačiau vaikinas to nepaisė ir pats save išlaiko jau nuo 12 metų. Vis dėlto D. Reinikevičius tiki, jog kai kurių specialybių atstovams išsilavinimas būtinas, pavyzdžiui, medikams, kurių studijų metu praktika yra užtikrinama.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Traukinys visada lauks

Nors visuomenės akiratyje dažniausiai atsiduria jaunieji verslininkai ir sėkmės sulaukę žmonės, būtina dėmesio skirti ir tiems, kurie vis dar bando spėti į traukinį ir stoti į aukštąją mokyklą vien tam, kad jais būtų patenkinti aplinkiniai.

M. Zaremba tokiu atveju siūlo klausytis širdies, nepaisyti saugių profesijų pasiūlos ar gero atlyginimo.

„Jeigu visai nežinote, ką daryti, siūlau iš viso niekur nestoti. Bent metams laiko išvykite savanoriauti. Aš tam pasiryžau labai vėlai, būdamas 25 metų, ir tai man buvo pati geriausia patirtis, kurią turėjau gyvenime“, – tvirtina M. Zaremba. Jam antrina ir D. Reinikevičius, kuris siūlo bent metus pakeliauti po pasaulį, pasižvalgyti po kitas kultūras ir susipažinti su skirtingais žmonėmis. Svarbiausia – atrasti savo srities traukinį.

Parengta pagal portalo lrt.lt informaciją.

Sekite Kryptis karjerai naujienas Facebook paskyroje!

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų