Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
KELIOS ĮŽVALGOS APIE VISUOTINĮ NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESTĮ
2012 m. vasaros pabaigoje buvo paskelbta nuomonė (prognozė), jog Lietuvoje turėtų atsirasti visą nekilnojamąjį turtą apimantis mokestis, t. y. įvestas nekilnojamojo turto mokestis ir gyventojo (šeimos) gyvenamajam būstui, kurio vertė nesiekia milijono litų.
Tik kelios įžvalgos sukėlė abejones dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio racionalumo.
Kaip nekeista būtų, bet, įvedus tokį mokestį, sumažėtų savivaldybių biudžetų pajamos.
Tai lemtų Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo subtilybės. Gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti visų savivaldybių biudžetams, būtų sumažinta visa prognozuojama papildomai surinkti nekilnojamojo turto mokesčio suma. Pavyzdžiui, jeigu ateinantiems metams būtų prognozuojama gauti 9 procentais daugiau gyventojų pajamų mokesčio įplaukų į nacionalinį biudžetą ir 100 mln. litų papildomų nekilnojamojo turto mokesčio įplaukų į savivaldybių biudžetus. Tokiu atveju, iš savivaldybių biudžetų būtų išskaičiuoti 109 mln. litų prognozuojamų gyventojų pajamų mokesčio įplaukų. Taip savivaldybės tik per vienerius metus netektų 9 mln. litų pajamų.
Gyventojų perkamoji galia ir realiosios pajamos sumažėjo, o artėjantis šildymo sezonas kartu su išaugusiomis komunalinių paslaugų ir kitomis kainomis tik dar labiau pagilintų mokėjimų problemas.
Realusis darbo užmokestis, t. y. atskaičius darbdavio mokamas socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį bei pašalinus vartojimo prekių ir paslaugų kainų pasikeitimo įtaką, pastaruosius trejus metus ir 2012 metais tik mažėjo. Realusis darbo užmokestis 2011 m. Lietuvoje sumažėjo 1,3 procento, 2010 m. - 4,3 procento, o 2009 m. sumažėjo net 7,2 procento. Realusis darbo užmokestis antrąjį 2012 m. ketvirtį sumažėjo 0,7 procento, palyginti tiek su 2011 m. II ketvirčiu, tiek su š. m. I ketvirčiu.
2012 m. liepos pabaigoje pradelstų įsiskolinimų turėjo daugiau nei 244 tūkst. Lietuvos gyventojų ir jų pradelstos skolos išaugo iki 3,16 mlrd. litų. Tai 10 kartų daugiau, palyginti su 2009 m. metų pradžia, kai gyventojų pradelstos skolos siekė apie 300 mln. Lt.
Apie 3 tūkst. šeimų - skolininkių, siekiančių išsaugoti turtą, jau naudojasi draudimo bendrovių pagalba. Visi skolininko mokėjimai yra perimami ir jam leidžiama kas mėnesį mokėti už būstą be banko paskolos palūkanų.
Nerimą turėtų kelti ir tai, kad nekilnojamojo turto mokestis gyvenamajam būstui taptų papildoma našta nenumaldomai brangstant šildymui. Per praėjusius metus šiluma Lietuvoje brango 13,5 procento. Prognozės irgi nedžiugina, nes šią žiemą gyventojų pradelsti įsipareigojimai padidės dar apie 250 mln. Lt - iki 3,41 mlrd. litų.
Naujas mokestis gali sulėtinti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą. Pavojus iškiltų argumentui, kad būsto vertė po renovacijos gali padidėti iki 30 procentų, nes tiek pat padidėtų ir gyvenamajam būstui nustatytas nekilnojamojo turto mokestis.
Kas atsitiks vartotojų pasitikėjimui ir lūkesčiams (o tai vieni svarbiausių vartojimo ir ūkio atsigavimo bei plėtros stimulų) nustatant nekilnojamojo turto mokestį gyventojo (šeimos) gyvenamajam būstui?
2012 m. vasaros pabaigoje buvo paskelbta nuomonė (prognozė), jog Lietuvoje turėtų atsirasti visą nekilnojamąjį turtą apimantis mokestis, t. y. įvestas nekilnojamojo turto mokestis ir gyventojo (šeimos) gyvenamajam būstui, kurio vertė nesiekia milijono litų.
Tik kelios įžvalgos sukėlė abejones dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio racionalumo.
Kaip nekeista būtų, bet, įvedus tokį mokestį, sumažėtų savivaldybių biudžetų pajamos.
Tai lemtų Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo subtilybės. Gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti visų savivaldybių biudžetams, būtų sumažinta visa prognozuojama papildomai surinkti nekilnojamojo turto mokesčio suma. Pavyzdžiui, jeigu ateinantiems metams būtų prognozuojama gauti 9 procentais daugiau gyventojų pajamų mokesčio įplaukų į nacionalinį biudžetą ir 100 mln. litų papildomų nekilnojamojo turto mokesčio įplaukų į savivaldybių biudžetus. Tokiu atveju, iš savivaldybių biudžetų būtų išskaičiuoti 109 mln. litų prognozuojamų gyventojų pajamų mokesčio įplaukų. Taip savivaldybės tik per vienerius metus netektų 9 mln. litų pajamų.
Gyventojų perkamoji galia ir realiosios pajamos sumažėjo, o artėjantis šildymo sezonas kartu su išaugusiomis komunalinių paslaugų ir kitomis kainomis tik dar labiau pagilintų mokėjimų problemas.
Realusis darbo užmokestis, t. y. atskaičius darbdavio mokamas socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį bei pašalinus vartojimo prekių ir paslaugų kainų pasikeitimo įtaką, pastaruosius trejus metus ir 2012 metais tik mažėjo. Realusis darbo užmokestis 2011 m. Lietuvoje sumažėjo 1,3 procento, 2010 m. - 4,3 procento, o 2009 m. sumažėjo net 7,2 procento. Realusis darbo užmokestis antrąjį 2012 m. ketvirtį sumažėjo 0,7 procento, palyginti tiek su 2011 m. II ketvirčiu, tiek su š. m. I ketvirčiu.
2012 m. liepos pabaigoje pradelstų įsiskolinimų turėjo daugiau nei 244 tūkst. Lietuvos gyventojų ir jų pradelstos skolos išaugo iki 3,16 mlrd. litų. Tai 10 kartų daugiau, palyginti su 2009 m. metų pradžia, kai gyventojų pradelstos skolos siekė apie 300 mln. Lt.
Apie 3 tūkst. šeimų - skolininkių, siekiančių išsaugoti turtą, jau naudojasi draudimo bendrovių pagalba. Visi skolininko mokėjimai yra perimami ir jam leidžiama kas mėnesį mokėti už būstą be banko paskolos palūkanų.
Nerimą turėtų kelti ir tai, kad nekilnojamojo turto mokestis gyvenamajam būstui taptų papildoma našta nenumaldomai brangstant šildymui. Per praėjusius metus šiluma Lietuvoje brango 13,5 procento. Prognozės irgi nedžiugina, nes šią žiemą gyventojų pradelsti įsipareigojimai padidės dar apie 250 mln. Lt - iki 3,41 mlrd. litų.
Naujas mokestis gali sulėtinti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą. Pavojus iškiltų argumentui, kad būsto vertė po renovacijos gali padidėti iki 30 procentų, nes tiek pat padidėtų ir gyvenamajam būstui nustatytas nekilnojamojo turto mokestis.
Kas atsitiks vartotojų pasitikėjimui ir lūkesčiams (o tai vieni svarbiausių vartojimo ir ūkio atsigavimo bei plėtros stimulų) nustatant nekilnojamojo turto mokestį gyventojo (šeimos) gyvenamajam būstui?
KELIOS ĮŽVALGOS APIE VISUOTINĮ NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESTĮ
2012 m. vasaros pabaigoje buvo paskelbta nuomonė (prognozė), jog Lietuvoje turėtų atsirasti visą nekilnojamąjį turtą apimantis mokestis, t. y. įvestas nekilnojamojo turto mokestis ir gyventojo (šeimos) gyvenamajam būstui, kurio vertė nesiekia milijono litų.
Tik kelios įžvalgos sukėlė abejones dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio racionalumo.
Kaip nekeista būtų, bet, įvedus tokį mokestį, sumažėtų savivaldybių biudžetų pajamos.
Tai lemtų Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo subtilybės. Gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti visų savivaldybių biudžetams, būtų sumažinta visa prognozuojama papildomai surinkti nekilnojamojo turto mokesčio suma. Pavyzdžiui, jeigu ateinantiems metams būtų prognozuojama gauti 9 procentais daugiau gyventojų pajamų mokesčio įplaukų į nacionalinį biudžetą ir 100 mln. litų papildomų nekilnojamojo turto mokesčio įplaukų į savivaldybių biudžetus. Tokiu atveju, iš savivaldybių biudžetų būtų išskaičiuoti 109 mln. litų prognozuojamų gyventojų pajamų mokesčio įplaukų. Taip savivaldybės tik per vienerius metus netektų 9 mln. litų pajamų.
Gyventojų perkamoji galia ir realiosios pajamos sumažėjo, o artėjantis šildymo sezonas kartu su išaugusiomis komunalinių paslaugų ir kitomis kainomis tik dar labiau pagilintų mokėjimų problemas.
Realusis darbo užmokestis, t. y. atskaičius darbdavio mokamas socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį bei pašalinus vartojimo prekių ir paslaugų kainų pasikeitimo įtaką, pastaruosius trejus metus ir 2012 metais tik mažėjo. Realusis darbo užmokestis 2011 m. Lietuvoje sumažėjo 1,3 procento, 2010 m. - 4,3 procento, o 2009 m. sumažėjo net 7,2 procento. Realusis darbo užmokestis antrąjį 2012 m. ketvirtį sumažėjo 0,7 procento, palyginti tiek su 2011 m. II ketvirčiu, tiek su š. m. I ketvirčiu.
2012 m. liepos pabaigoje pradelstų įsiskolinimų turėjo daugiau nei 244 tūkst. Lietuvos gyventojų ir jų pradelstos skolos išaugo iki 3,16 mlrd. litų. Tai 10 kartų daugiau, palyginti su 2009 m. metų pradžia, kai gyventojų pradelstos skolos siekė apie 300 mln. Lt.
Apie 3 tūkst. šeimų - skolininkių, siekiančių išsaugoti turtą, jau naudojasi draudimo bendrovių pagalba. Visi skolininko mokėjimai yra perimami ir jam leidžiama kas mėnesį mokėti už būstą be banko paskolos palūkanų.
Nerimą turėtų kelti ir tai, kad nekilnojamojo turto mokestis gyvenamajam būstui taptų papildoma našta nenumaldomai brangstant šildymui. Per praėjusius metus šiluma Lietuvoje brango 13,5 procento. Prognozės irgi nedžiugina, nes šią žiemą gyventojų pradelsti įsipareigojimai padidės dar apie 250 mln. Lt - iki 3,41 mlrd. litų.
Naujas mokestis gali sulėtinti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą. Pavojus iškiltų argumentui, kad būsto vertė po renovacijos gali padidėti iki 30 procentų, nes tiek pat padidėtų ir gyvenamajam būstui nustatytas nekilnojamojo turto mokestis.
Kas atsitiks vartotojų pasitikėjimui ir lūkesčiams (o tai vieni svarbiausių vartojimo ir ūkio atsigavimo bei plėtros stimulų) nustatant nekilnojamojo turto mokestį gyventojo (šeimos) gyvenamajam būstui?
2012 m. vasaros pabaigoje buvo paskelbta nuomonė (prognozė), jog Lietuvoje turėtų atsirasti visą nekilnojamąjį turtą apimantis mokestis, t. y. įvestas nekilnojamojo turto mokestis ir gyventojo (šeimos) gyvenamajam būstui, kurio vertė nesiekia milijono litų.
Tik kelios įžvalgos sukėlė abejones dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio racionalumo.
Kaip nekeista būtų, bet, įvedus tokį mokestį, sumažėtų savivaldybių biudžetų pajamos.
Tai lemtų Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo subtilybės. Gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti visų savivaldybių biudžetams, būtų sumažinta visa prognozuojama papildomai surinkti nekilnojamojo turto mokesčio suma. Pavyzdžiui, jeigu ateinantiems metams būtų prognozuojama gauti 9 procentais daugiau gyventojų pajamų mokesčio įplaukų į nacionalinį biudžetą ir 100 mln. litų papildomų nekilnojamojo turto mokesčio įplaukų į savivaldybių biudžetus. Tokiu atveju, iš savivaldybių biudžetų būtų išskaičiuoti 109 mln. litų prognozuojamų gyventojų pajamų mokesčio įplaukų. Taip savivaldybės tik per vienerius metus netektų 9 mln. litų pajamų.
Gyventojų perkamoji galia ir realiosios pajamos sumažėjo, o artėjantis šildymo sezonas kartu su išaugusiomis komunalinių paslaugų ir kitomis kainomis tik dar labiau pagilintų mokėjimų problemas.
Realusis darbo užmokestis, t. y. atskaičius darbdavio mokamas socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį bei pašalinus vartojimo prekių ir paslaugų kainų pasikeitimo įtaką, pastaruosius trejus metus ir 2012 metais tik mažėjo. Realusis darbo užmokestis 2011 m. Lietuvoje sumažėjo 1,3 procento, 2010 m. - 4,3 procento, o 2009 m. sumažėjo net 7,2 procento. Realusis darbo užmokestis antrąjį 2012 m. ketvirtį sumažėjo 0,7 procento, palyginti tiek su 2011 m. II ketvirčiu, tiek su š. m. I ketvirčiu.
2012 m. liepos pabaigoje pradelstų įsiskolinimų turėjo daugiau nei 244 tūkst. Lietuvos gyventojų ir jų pradelstos skolos išaugo iki 3,16 mlrd. litų. Tai 10 kartų daugiau, palyginti su 2009 m. metų pradžia, kai gyventojų pradelstos skolos siekė apie 300 mln. Lt.
Apie 3 tūkst. šeimų - skolininkių, siekiančių išsaugoti turtą, jau naudojasi draudimo bendrovių pagalba. Visi skolininko mokėjimai yra perimami ir jam leidžiama kas mėnesį mokėti už būstą be banko paskolos palūkanų.
Nerimą turėtų kelti ir tai, kad nekilnojamojo turto mokestis gyvenamajam būstui taptų papildoma našta nenumaldomai brangstant šildymui. Per praėjusius metus šiluma Lietuvoje brango 13,5 procento. Prognozės irgi nedžiugina, nes šią žiemą gyventojų pradelsti įsipareigojimai padidės dar apie 250 mln. Lt - iki 3,41 mlrd. litų.
Naujas mokestis gali sulėtinti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą. Pavojus iškiltų argumentui, kad būsto vertė po renovacijos gali padidėti iki 30 procentų, nes tiek pat padidėtų ir gyvenamajam būstui nustatytas nekilnojamojo turto mokestis.
Kas atsitiks vartotojų pasitikėjimui ir lūkesčiams (o tai vieni svarbiausių vartojimo ir ūkio atsigavimo bei plėtros stimulų) nustatant nekilnojamojo turto mokestį gyventojo (šeimos) gyvenamajam būstui?
Kabint tokius ekonomistus, kurie mulkina liaudi prisidengdami garsiais lozungais: "pagerinkim eilinio zmogaus padeti!.."Po tokiu paistalu dar daugiau liaudies saus uzsienin, ar jums per mazai isvaziavo?.. O kai kas jau vazineje ne LT registruotomis masinomis, norit kad ir kiti ta padarytu - tuomet veskite vis naujus ir naujus mokescius!..(uz lietu - 100lt, lietu su krusa - 200lt, uz skvala - 300lt!, tylet, nes uz nesankcionuota streika mesim i kalejimus, jei tukstantiniu baudu nesusimokesit!)
Pagaliau atsibundama... tik apmokestinimas yra 39,98+15 procentų o ne 42 kaip teigiama ... sudaro apie 54 procentus...
net ir labai dideles ir "labai" zinomos firmos ant lietuvos moka vokeliuose ir BBD ... o valdziazmogiai tiek prisidirbe su mokesciais kad jeigu juos nors kiek pakrutins tie uzsilenks
"Lietuvoje, darbuotojas, uždirbantis 2000 eurų mėnesinį atlyginimą...",- gal kazka praleidau geografijoje ir yra dar kazkokia kita lietuva kur darbuotais uzdirba 2000 euru menesiui?
stai kur suo pakastas, pasirodo lietuvoje didnti atlyginimus trukde "ekonomisto patarimo" nebuvimas... briedas plet visiskas... uzlenke piemenys uky ant lietuvos o dabar piar kompanija pradejo, tik nuo to atlyginimams nei silta nei shalta
REKLAMA
REKLAMA
Ekonomistų patarimai, kaip didinti darbuotojų atlyginimus