Verslas

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad šiuo metu, daugiau kaip 717 tūkst. gyventojų, kurie laiku ir teisingai užpildė pajamų deklaraciją jau pervedė beveik 150 mln. eurų Gyventojų pajamų mokesčio permokų, rašoma VMI pranešime spaudai.  Apie 50 tūkst. gyventojų dar turės deklaraciją patikslinti.

Liepos 31 d. Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) patvirtino Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros maksimalių kainų nustatymo metodiką, rašoma įstaigos pranešime. Artimiausius mėnesius – iki šių metų lapkričio 1 d. – techninės apžiūros centrai turi laiko pasiruošti pokyčiams, o svarbiausia – apskaičiuoti sąnaudas.

Mantas Zalatorius pasitraukė iš pareigų Lietuvos bankų asociacijoje (LBA). Pradedamas naujo asociacijos vadovo atrankos procesas, praneša asociacija. LBA ir M. Zalatoriaus sutarimu, šių metų liepos 31 d. yra jo paskutinė darbo diena organizacijoje. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, ribojančias M. Zalatoriaus galimybes vykdyti LBA veiklai būtinas funkcijas.

Iki rugsėjo galo nelegalių metalinių garažų savininkai Vilniuje yra raginami geruoju atlaisvinti kelis dešimtmečius metaliniais garažais užstatytą valstybinę žemę. Pašalinus garažus atsilaisvinusi teritorija bus panaudota plėtojant patogesnę infrastruktūrą vilniečiams: kuriant viešąsias poilsio erdves, tiesiant naujus kelius automobiliams, pėstiesiems bei dviratininkams, rašoma Vilniaus miesto savivaldybės pranešime spaudai.

Lietuvos ekonomikos smukimas – mažiausias iš paskelbtų ES Vilnius, liepos 31 d. (BNS). Lietuvos ekonomikos smukimas šių metų antrąjį ketvirtį buvo mažiausias iš dešimt duomenis jau paskelbusių Europos Sąjungos valstybių. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio–birželio laikotarpiu smuko 5,1 proc., palyginti su pirmaisiais trimis šių metų mėnesiais. Metinis smukimas, palyginti su 2019-ųjų antruoju ketvirčiu, buvo 3,7 procento.

Nuo šeštadienio, rugpjūčio 1 d., šalies oro uostuose keleiviams ir darbuotojams bus privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, praneša Susisiekimo ministerija. Atsižvelgiant į kintančią epidemiologinę situaciją, šis reikalavimas nustatytas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu.   Nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones – veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones reikės dėvėti viso buvimo oro uosto patalpose metu.

Po incidento Registrų centre įstaigai bus suteikiamos patalpos buvusio Edukologijos universiteto pastate, toliau planuojama statyti valstybės duomenų saugyklą, o ateityje bus įrengtos ir rezervinės duomenų bazės. Tokį planą siūlo sveikatos apsaugos bei ekonomikos ir inovacijų ministrai, penktadienį aptarę situaciją, kai vandeniui užliejus Registrų centro serverinę daugiau kaip savaitę neveikė e.sveikatos sistema.

Lankytojus aptarnaujantiems darbuotojams ir patiems lankytojams valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse grąžinamos privalomos kaukės. Šis ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą pavadavusio teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus sprendimas įsigalioja nuo šeštadienio. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, sprendimas priimtas atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją Lietuvoje.

Vilniaus Kalėdų mugės organizatoriai jau dabar kviečia verslininkus ruoštis šventiniam laikotarpiui, išplatintame pranešime rašo Vilniaus miesto savivaldybė. Iki rugsėjo 7 d. prekybininkai kviečiami teikti paraiškas dalyvauti 2020 metų „Kalėdų miestelyje“ – žiemą džiuginti tiek vilniečius, tiek miesto svečius originaliais, išskirtiniais, kokybiškais produktais ir (ar) prekėmis bei paslaugomis.

Pieno gamintojams, susiduriantiems su ekonominiais sunkumais dėl koronaviruso krizės, išmokėta visa numatyta laikinoji valstybės pagalba – 18,5 mln. eurų, penktadienį pranešė  Žemės ūkio ministerija.    Šiomis lėšomis kompensuojamos balandžio-gegužės mėnesių pieno gamintojų pajamų netektys. Pagalbos dydis – 77,80 euro už birželio 1-ąją Ūkinių gyvūnų registre užregistruotą karvę.

Nauja užsienio šalių darbuotojų komandiruočių į Lietuvą tvarka nebeskatins darbdavių atsivežti pigios darbo jėgos ir dempinguoti atlyginimų, sako profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė. Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas mano, jog nauja tvarka neužkerta kelio atsivežti į Lietuvą darbuotojų užsieniečių, bet nustato aiškias žaidimo taisykles.

Kasmet Lietuvoje naujai registruojama gerokai per 100 tūkst. naudotų automobilių. Pirkti juos asmeniniam naudojimui būna kaip loterija – su vienais nebus jokio vargo, o kitus teks nuolat varyti į autoservisą. Jei tikėsime kai kuriais tyrimais, lietuvių dažniausiai perkami modeliai nėra patikimiausi. Tad kodėl tokius renkamės? „Regitros“ duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje pirmą kartą buvo registruota per 71 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių.

Dėl naujų Lietuvos Vyriausybės paskelbtų ribojimų, susijusių su išaugusiu užsikrėtimų koronavirusu skaičiumi, stabdomas oro susisiekimas tarp Vilniaus ir Briuselio. Iki šiol susisiekimą šiuo svarbiu maršrutu užtikrino skrydžių bendrovė „Brussels Airlines“. Informaciją apie skrydžių sustabdymą portalui tv3.lt patvirtino jos atstovė žiniasklaidai Maaike Andries. „Dėl kelionių ribojimų, kuriuos nustatė Lietuvos Vyriausybė matome itin sumažėjusią bilietų paklausą šiuo maršrutu.

Lietuvos ekonomika sėkmingai atlaiko koronaviruso sukeltus iššūkius, o prie to prisidėjo ir valstybės suteiktos ekonomikos gelbėjimo priemonės, teigia premjeras Saulius Skvernelis, vertindamas antrojo karantino laikotarpio šalies ūkio raidos rodiklius.   „Naujausia ekonomikos analizė rodo, kad Lietuvos verslas parodė puikius išlikimo instinktus. Mūsų ekonomikos atsigavimas – vienas sparčiausių Europoje.

JAV ekonomika balandžio–birželio mėnesiais dėl koronaviruso pandemijos poveikio susitraukė 32,9 proc. metiniu skaičiavimu, ketvirtadienį pranešė vyriausybė. Šis nuosmukis, nors ir šiek tiek mažesnis, nei prognozuota, yra pats giliausias nuo 1947 metų. BVP smukimą daugiausia lėmė sumažėjusios vartotojų išlaidos, sudarančios didžiausią sudedamąją rodiklio dalį, kurios sumenko 34,6 proc., palyginti su padėtimi prieš metus.

Vokietijos ekonomika antrąjį ketvirtį smuko rekordinius 10,1 proc., parodė ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys, tačiau ekspertai teigia, kad atsigavimas jau prasidėjo. Federalinė statistikos agentūra „Destatis“ bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukį pavadino „istoriniu“ ir teigė, kad jis yra daug didesniu nei per 2008–2009 metų finansinę krizę fiksuotas nuosmukis.

Lietuvoje liepos mėnesį fiksuota 0,3 proc. išankstinė defliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI).  Tuo metu suderinta išankstinė metinė (liepą, palyginti su 2019-ųjų liepa) infliacija buvo 0,9 proc., remdamasis negalutiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas.

Nedarbas birželį Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 3,2 punkto, o per mėnesį – 0,1 punkto ir birželį buvo 9,4 procento. Didesnis nedarbas fiksuotas Kipre (9,8 proc.), Latvijoje (10,1 proc.) ir Ispanijoje (15,6 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Estija naujausių duomenų nepateikė, tačiau gegužę šalyje buvo 7 proc. nedarbas – 2 punktais didesnis nei pernai gegužę.

Šiandien statistikos departamentas paskelbė, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį palyginti su pirmuoju susitraukė 5,1 proc, o palyginti su 2019 m. antruoju ketvirčiu sumažėjo 3,7 proc. Anot ekonomistų, kai pasaulis susiduria su bene didžiausia krize, mes iš jos išbrendame be didelių nuostolių. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad buvo tikėtasi dviženklio BVP kritimo, 3,8 proc. sumažėjęs BVP džiugina.

Kovą paskelbus karantiną ir uždarius daugelį įmonių, buvo nuogąstaujama, kad Lietuvos ekonomika gerokai susitrauks. Tačiau naujausi duomenys nėra tokie blogi. Jeigu prisidėjus krizei buvo prognozuota, kad atlyginimai šiemet sumažės, dabar manoma, kad vis dėlto jie gali padidėti. Ketvirtadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje apie tai kalbėjo Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. „Skaičius tikrai maloniai nustebino.

Prasidedant rugpjūčiui įsigalioja įvairūs Darbo kodekso pakeitimai, aktualūs daugeliui. Turintiems sveikatos sutrikimų atsiranda daugiau garantijų darbe, ilgėja projektinio darbo trukmė, vienodinamos į Lietuvą komandiruojamų užsieniečių ir mūsų šalies darbuotojų darbo sąlygos, rašoma SADM pranešime spaudai.

Vilniaus savivaldybės bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) dėl techninių kliūčių atšaukė ir iš naujo skelbs dviejų milijoninės vertės objektų Vilniuje aukcionus. „Aukcionų atšaukimai įvyko tik dėl techninių kliūčių - taip jau sutapo, jog Registrų centro gedimai paveikė ir elektroninių varžytinių sistemos darbą.

Lietuva turėtų pasinaudoti galimybe iš naujojo Europos gaivinimo fondo pasiskolinti iki 3 mlrd. eurų, tačiau lėšas būtina nukreipti į tas sritis, kurios duotų ilgalaikės grąžos, teigia ekonomistai. Europos Sąjungos (ES) lyderiams patvirtinus ekonomikos gaivinimo fondą padėti nuo koronaviruso krizės nukentėjusioms šalims, Lietuvai jame numatyta skirti 2,4 mlrd. eurų subsidijų bei iki 3 mlrd. eurų paskolų.

ES valstybių vadovams sutarus dėl būsimo bendrijos biudžeto, taip pat dėl papildomo pagalbos paketo, aiškėja ir tai, kiek pinigų artimiausiais metais gaus Lietuvos žemdirbiai. Ketvirtadienį apie tai žurnalistams pasakojo žemės ūkio ministras Andrius Palionis. „Manau, kad rezultatas tikrai geras. Jeigu žiūrėti visą žemės ūkio biudžetą <...>, bendroje sumoje jis didėja beveik 900 mln. eurų. Rezultatas tikrai sveikintinas“, – kalbėjo ministras.

Lietuvos ekonomikai praėję metai buvo rekordiniai. Daugelis tokių pačių ar geresnių tikėjosi ir šiemet. Tačiau COVID-19 pandemija ir jos metu įvestas karantinas ekonomikos augimą sustabdė. Smuko daugelis ekonomikos rodiklių. 2020 m. antrąjį ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 11,5 mlrd. eurų. Palyginti su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė – 5,1 proc.

Fizines parduotuvės valdančių prekybos tinklų „Topo centras“ ir „Avitela“ pajamos pernai augo sparčiau nei rinka, bet abu tinklai priima panašius tinklo optimizavimo sprendimus ir uždaro parduotuves mažesniuose miestuose, rašo „Verslo žinios“. Pasak „Topo centro“ vadovo Remigijaus Štaro, uždaromos trys parduotuvės, kurios buvo vienos pirmųjų vykdant tinklo plėtrą – Panevėžyje ir Mažeikiuose jos veikia nuo 2003 metų, Prienuose – nuo 2004 metų pabaigos.

Populiariausiu mėnesiu ilgosioms lietuvių atostogoms išlieka liepa, tačiau daugiau nei trečdalis apklaustųjų nusprendė šiemet ilsėtis rugpjūtį. Visuotinė pandemija ir šalyse įsigaliojęs karantinas pakoregavo ne tik atostogų datą, bet ir vietą – vos 1 iš 7-ių Lietuvos gyventojų šią vasarą planuoja atostogauti užsienyje. Būtent tokį lietuvių požiūrį į atostogas parodė bendrovės DFDS užsakymu atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa.

Nevažiuojantys ir mėnesių mėnesius daugiabučių kiemuose stovintys automobiliai galvos skausmas gyventojams. Tačiau panašu, kad Vilniaus miesto savivaldybė šią problemą ėmėsi spręsti, paskelbdama neeksploatuojamų automobilių sąrašą. Visi jame esantys automobiliai, kurių savininkai yra nežinomi, liepos 31 dieną bus perimami savivaldybės žinion.

Smulkusis ir vidutinis verslas su nerimu laukia, ar šalį pasieks antroji Covid-19 banga. Verslininkai tikisi, kad, jei Lietuvoje vėl tektų skelbti karantiną, jų veikla nebūtų apribota taip, kaip šį pavasarį. Ir nors pripažįsta po karantino sulaukę Vyriausybės skirtų išmokų bent kiek atgaivinti verslą, prekybininkai griežia dantį, kad skirtos sumos – gerokai per mažos ir skirtos tik pasireklamuoti prieš rinkimus.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė, TS-LKD sąrašo lyderė Seimo rinkimuose Ingrida Šimonytė, komentuodama finansų ministro mintis apie ateinančių metų biudžetą ir išsakytą būtinybę jame rūpintis augančia valstybės skola, atkreipia dėmesį, kad labiausiai diskusijas dėl ateinančių metų apsunkina tai, jog nėra aiškus atspirties taškas, t. y. šių metų faktinė padėtis.

Europos Komisija pranešė pasirašiusi susitarimą už 63 mln. eurų įsigyti tūkstančius antivirusinio preparato remdesiviro dozių.     Liepos pradžioje Europos Komisija suteikė oficialų leidimą naudoti remdesivirą koronaviruso infekcijai COVID-19 gydyti.  Europos Komisija skelbia, kad nupirko maždaug 30 tūkst. ligonių su sunkia koronavirusine infekcija gydyti reikalingą remdesiviro kiekį. Šiuos vaistus gaus Europos Sąjungos narės ir Jungtinė Karalystė.

Vyriausybei nuo šeštadienio grąžinus prievolę dėvėti kaukes uždarose viešose patalpose, didieji prekybos tinklai žada neįsileisti klientų, kurie neturės veido apsaugos priemonių. Kai kurie prekybininkai nurodo, jog kaukes ar respiratorius bus galima įsigyti ir pačiose parduotuvėse.

Lietuvoje grąžinant privalomą kaukių dėvėjimą uždarose erdvėse, premjerą pavaduojantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Vyriausybė kol kas nesvarsto vėl riboti verslo veiklą. Pasak jo, Vyriausybė mano, kad privalomas kaukių dėvėjimas šiuo metu yra pakankama priemonė, bet neatmetė galimybės, jog situacijai pablogėjus, gali būti svarstomi ir kiti žingsniai.

Vyriausybė trečiadienį iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų paskirstė dar 14,2 mln. eurų koronaviruso krizės pasekmėms sušvelninti.  Finansų ministras Vilius Šapoka pranešė, kad 1,338 mln. eurų skirta Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams ir kitiems darbuotojams, Žemės ūkio ministerijai – 7,986 mln. eurų išsaugoti gamybą ir maisto tiekimo grandinę.  Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirta 4,3 mln. eurų, Teisingumo ministerijai – 454,3 tūkst.

Vyriausybei nutarus nuo šeštadienio grąžinti privalomą kaukių dėvėjimą, viešojo transporto įmonės žada aktyviai informuoti keleivius apie šį reikalavimą ir sako besitikinčios jų sąmoningumo.  Sostinės viešąjį transportą valdančios savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atstovė spaudai Miglė Bielinytė informavo BNS, kad ruošiamasi aktyviau informuoti keleivius apie grįžusią pareigą dėvėti veido kaukes.

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pasiūlymui ir skyrė pareigūnams 1,338 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos išlaidoms darbo užmokesčio priemokoms ir mokėjimams už darbą švenčių dienomis, taip pat už viršvalandinį darbą kompensuoti tiems VRM pavaldžių įstaigų pareigūnams ir kitiems darbuotojams, kurie tiesiogiai dalyvavo suvaldant ekstremaliąją situaciją.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad notarams būtų leista rengti elektroninius nekilnojamojo turto (NT) pardavimo ir nuomos aukcionus, nors Konkurencijos tarybai dėl to kilo abejonių.  Notariato įstatymo pataisas parengusi Teisingumo ministerija teigia, kad aukcionai būtų rengiami Lietuvos notarų rūmų kuriamoje informacinėje sistemoje. Tačiau ši paslauga notarams nebūtų privaloma. „Informacines technologijas notarai susikurs patys. Tai nėra prievolė, o tiktai galimybė.

Latvijos nacionalinė oro vežėja „Air Baltic“ pranešė nuo rugpjūčio 6-osios pradėsianti skraidinti iš Rygos į turistų pamėgtą Graikijos Rodo salą. Anot pranešimo, skrydžiai šiuo maršrutu numatyti du kartus per savaitę lėktuvu Airbus A220-300. Šį turistinį maršrutą „Air Baltic“ dabar planuoja uždaryti spalio 22-ąją. Latvijos aviakompanija primena apie jos taikomas griežtas COVID-19 plitimo prevencijos priemones, vadovaujantis atitinkamų institucijų rekomendacijomis.

Lietuvoje vėl išaugus susirgimų koronavirusu skaičiui, Vyriausybė nusprendė atnaujinti privalomą kaukių dėvėjimą uždarose patalpose – pavyzdžiui, parduotuvėse, taip pat viešajame transporte. Pavasarį, dar prieš oficialiai paskelbiant karantiną, deficitu buvo tapę ne tik respiratoriai, bet ir vienkartinės, taip pat medžiaginės kaukės. Dabar šios prekės parduotuvėse yra pigesnės nei kovą, bet norint jas įsigyti vis tiek teks pakratyti piniginę.

Už mėnesio baigsis vasara, o į Vilniaus gatves sugrįš spūstys. Skaičiuojama, jog rugsėjo mėnesį į gatves išvažiuoja apie 30 proc. daugiau automobilių, lyginant transporto judėjimą su vasarą fiksuojamais srautais. Po atostogų į miestą grįžę studentai, dirbantieji ir kiti vairuotojai pirmosiomis rugsėjo savaitėmis adaptuojasi miesto aplinkoje, ieško patogiausių kelionių maršrutų.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Lietuvoje fiksuojant vis naujų afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejų laukinėje gamtoje, didžiausia tikimybė šiam virusui patekti į ūkius šiemet kyla Telšių apskrityje, o ypač budrūs turėtų būti kiaules auginantys Plungės rajono gyventojai. Antras šiais metais AKM židinys nustatytas Plungės rajone, nedideliame ūkyje, kur savo reikmėms buvo penimos penkios kiaulės, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Praėjus mėnesiui nuo automobilių registracijos mokesčio įsigaliojimo, kurio dydį nusako automobilio taršos rodiklis, vis dar ryškiai pastebimas lietuvių polinkis pirkti naudotas, 11–15 metų senumo transporto priemones. Ekspertai tikina, kad ši tendencija nepasikeis dar ilgą laiką, mat net ir skiriant lėšų registracijos mokesčiui, įsigyti naudotą automobilį yra finansiškai naudingiau, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Autoplius.

Aukso kaina muša naują visų laikų rekordą ir beveik pasiekė 2000 dolerių už Trojos unciją kartelę. Kokios priežastys lėmė aukso kainos šuolį, ar tai vis dar patraukli investicija ir ką rodo rekordiškai didelės kitų finansinių aktyvų kainos? Auksas paprastai brangsta kuomet baiminamasi dėl pasaulio ekonomikos perspektyvų arba didesnės infliacijos bei pinigų perkamosios galios nuvertėjimo. Šiuo metu aukso paklausą kursto abi šios baimės.

Finansų ministras kartoja, kad 2021 metų valstybės biudžeto išlaidos, skirtos vartojimui, neturėtų būti didinamos, nenumatoma didinti ir mokesčių, išskyrus galbūt ekologinius. Vilius Šapoka perspėja, kad reikia galvoti apie didėjančią šalies skolą, kad ji neviršytų Mastrichto kriterijaus.  „Mes (ministerija – BNS) pateiksime saugų biudžetą.

Registrų centrui antradienį popiet atnaujinus e.sveikatos sistemos veiklą, per pusdienį užfiksuota beveik 100 tūkst. pasirašytų elektroninių dokumentų. Pasak Registrų centro atstovo spaudai Mindaugo Samkaus, atkūrus e.sveikatą, jos pajėgumai yra tokie patys, kaip ir buvo iki šiol.  Jo duomenimis, iš 100 tūkst. elektroninių dokumentų beveik 40 tūkst. – elektroniniai receptai. Su jais antradienį išduota beveik 13 tūkst. vaistų. Taip pat užfiksuota per 20 tūkst.

Paskolos palūkanos paprastai susideda iš dviejų dalių: banko maržos ir tarpbankinių palūkanų normos. Netrukus vienos iš jų planuojama atsisakyti. Dėl to dešimtims tūkstančių gyventojų palūkanos bus perskaičiuotos, o jų bankams mokama suma padidės arba sumažės. Pasiskolinus pinigų, reikia grąžinti ne tik pasiskolintą sumą, bet palūkanas – kažką panašaus į mokestį už galimybę turėti ir naudoti svetimus pinigus. Jis susideda iš dviejų dalių.

Koronaviruso pandemijos sukelta krizė pasauliniam turizmo sektoriui atsiėjo 320 mlrd. JAV dolerių prarastų pajamų per pirmuosius penkis 2020 metų mėnesius, sukeldama grėsmę milijonų žmonių pragyvenimo šaltiniui, antradienį pranešė JT. Pajamų suma, prarasta nuo sausio iki gegužės, yra „daugiau nei tris kartus didesnė už per 2009 metų pasaulinę finansinę krizę patirtus nuostolius“, – sakoma Madride įsikūrusios Pasaulio turizmo organizacijos pranešime.

Šalia Vievio naikinama viena intensyviausių geležinkelio pervažų. Vietoj vieno lygio pervažos po pustrečių metų bus įrengtas tunelis automobiliams su pėsčiųjų taku.  „Pervaža šalia Vievio patenka į 30-uką pačių rizikingiausių ir nesaugiausių Lietuvos pervažų. Todėl jos pertvarkymas yra neabejotinai gera žinia apylinkės gyventojams“, – pranešime sakė bendrovės „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ („LTG Infra“) vadovas Karolis Sankovskis.   Naują tunelį.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis nepritaria prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai nustatyti maksimalias tiesioginių išmokų ribas, nes tai, anot jo, sumažintų lietuvių konkurencingumą Europos Sąjungoje. Ministro teigimu, siūlomi apribojimai taip pat didintų administracinę naštą, be to, pasak jo, smulkieji ir vidutiniai ūkiai didesnę paramą galės gauti kitomis priemonėmis.