Verslas

Europos Sąjungos energetikos komisarė Kadri Simson pareiškė, jog Ukrainos energetikos sistemos sinchronizavimas su Europos ENTSO-E gali būti atliktas per kelias savaites. „Mūsų bendras su Ukraina ilgalaikis prioritetas – Ukrainos energetikos sistemos sinchronizavimas su europine, o ne Rusijos. Ukrainos energetinės nepriklausomybės didinimas yra strateginė iniciatyva.

Programišių grupė „Anonymous“ dalijasi kai kurių ukrainiečių pasiūlymais, kaip informuoti eilinius rusus apie kruviną Kremliaus karą prieš taikius ukrainiečius. Prie informacijos apie tikrąją padėtį Ukrainoje skleidimo gali prisidėti kiekvienas, turintis priėjimą prie interneto. „Atsidarykite „Google Maps“. Nueikite į Rusiją. Pasirinkite ten kokį restoraną ar verslą ir parašykite atsiliepimą. Rašydami atsiliepimą, paaiškinkite, kas vyksta Ukrainoje“, – siūlo programišiai.

Dešimtmečiais Europa tikėjo, kad taika nugalėjo, kad konvencinis karas žemyne nebeįmanomas, kad net ir aršiausius priešus galima palenkti savo pusėn su jais prekiaujant. Visi šie įsitikinimai buvo sudaužyti į šipulius prasidėjus Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą. Europa jau seniai buvo pajuokiama dėl savo nerangumo ir negebėjimo priimti sprendimų. Praėjusios savaitės sankcijos atrodė tik patvirtino, kad europiečiai yra bejėgiai.

Kremliaus režimui užpuolus Ukrainą ir žudant nekaltus gyventojus, daugelis Vakarų šalių pritaikė sankcijas Rusijai. Tarp jų – visišką oro erdvės uždarymą bet kokiu būdu su Rusija susijusiems orlaiviams. Dėl to daugybė rusų liko įstrigę užsienyje. Be oro erdvės uždarymo, Rusijai buvo pritaikytos ir kitos sankcijos. Pavyzdžiui, didžiausi šalies bankai buvo atjungti nuo tarptautinės bankinės sistemos SWIFT. Dėl to rusiškų mokėjimo kortelių turėtojai užsienyje negali naudotis pinigais sąskaitose.

„Ukraina šiuo metu kovoja už demokratiją ir už mūsų visų saugumą. Turime padėti Ukrainai visais įmanomais būdais, įskaitant kuo greitesnį Ukrainos prisijungimą prie Europos elektros energijos sistemų“ – tokią poziciją išsakė Lietuva vasario 28 d. Briuselyje vykusioje neeilinėje ES energetikos taryboje, kurioje aptartas ES pasirengimas krizėms ir pagalbos Ukrainai po Rusijos invazijos priemonės.

Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) palyginamosiomis kainomis – 8,3 proc. solidesnis nei 2020 metų, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Palyginti su ikipandeminiais 2019-aisiais, praėjusių metų BVP – 5,2 proc. didesnis. Paskutinį 2021-ųjų ketvirtį ekonomikos metinis augimas siekė 8,6 procento. Didžiausios įtakos BVP pokyčiui turėjo apdirbamoji pramonė, informacijos technologijų ir ryšių, transporto ir sandėliavimo sektoriai.

Statistikų paskelbtas kiek mažesnis 2021 metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP)  augimas yra normalus reiškinys, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.  Statistikos departamentas antradienį paskelbė antrąjį BVP įvertį – pagal jį šalies ekonomika pernai augo 4,8 proc., tuo metu sausio pabaigoje skelbtas pirmasis BVP įvertis buvo 5,1 proc. Anot N. Mačiulio, šį skirtumą lemia vertinamos informacijos kiekis – sausio pabaigoje duomenų turėta mažiau nei dabar.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) praėjusiais metais, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, augo 4,8 proc. iki 55,3 mlrd. eurų, antrąjį BVP įvertį paskelbė Statistikos departamentas. Vien ketvirtąjį ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 14,8 mlrd. eurų – 4,8 proc. daugiau nei tuo pat laiku 2020 metais (nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – 5 proc.) ir 1,1 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį.

Iš daugiau nei 300 lietuviško kapitalo įmonių Rusijoje liks vienetai, sako Lietuvos-Rusijos verslo tarybos pirmininkas Arūnas Laurinaitis. „iš virš 300 liks vienetai tų, kur neturės galimybių atsitraukti arba parduoti savo verslo, nes niekas nenorės eiti į Rusiją ir įsigyti jų verslo“, – LRT radijui antradienį sakė A. Laurinaitis.

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą jau tą pačią dieną sustabdė nekilnojamo turto (NT) sandorius Lietuvoje. Anot NT pardavėjų, gyventojai baiminosi, investuoti  savo santaupas į NT. Vėliau įtampai atslūgus, pirkėjai ėmė atsisakyti tų būstų, kurie buvo statomi iš rusiškų medžiagų. Tuo metu NT vystytojai skaičiuoja, kad dabar daugiausiai iššūkių kils dėl medžiagų, kai kurie projektai gali būti ir sustabdyti dėl jų trūkumo.

Socialinis tinklas „Twitter“ skelbia, kad nuo šiol žymės turinį, priklausantį Rusijos valstybinei žiniasklaidai, o algoritmų pagalba sumažins tokios informacinės medžiagos matomumą šio socialinio tinklo vartotojams. Preigą prie rusiškų informacinių šaltinių apribos ir „Meta“ technologijų kompanija, kuriai priklauso „Facebook“. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, verslo atstovai vis labiau nusisuka nuo agresoriaus.

Kanados premjeras Justinas Trudeau pirmadienį paskelbė, kad jo šalyje uždraudžiamas Rusijos naftos importas, ir pabrėžė, kad pajamos už parduodamus energijos išteklius padėjo sustiprinti prezidento Vladimiro Putino režimą ir rusų oligarchus. „Šiandien stabdome bet kokį neperdirbtos naftos importą iš Rusijos – pramonės šaką, atnešusią didelės naudos prezidentui Putinui ir jo oligarchams“, – per spaudos konferenciją sakė J. Trudeau.

Rusijos centrinis bankas, pirmadienį viešai pripažinęs, kad naujausios į šalies ekonomiką nutaikytos Vakarų sankcijos smarkiai apribojo jo galimybes naudotis sukauptomis oficialiosiomis tvirtos valiutos atsargomis, atsisakė intervencijų į šalies tarpbankinę valiutų rinką, tai yra atsisakė gelbėti į istorines žemumas smigusį rublį, kurios, anot pačios Rusijos analitikų, vargu ar jau yra dugnas.

Energetikos milžinė „Shell“ pirmadienį pranešė pasitraukianti iš Rusijos, toliau tirpstant užsienio investicijoms šiai šaliai gyvybiškai svarbiame energetikos sektoriuje dėl prezidento Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą. „Shell“ pranešė apie savo planus pasitraukti iš bendrų projektų su „Gazprom“ ir susijusių veiklų, įskaitant jos 27,5 proc. turimų akcijų suskystintų gamtinių dujų gamykloje „Sachalin II“, 50 proc.

Nuo trečiadienio, kovo 1 d. Lietuvos paštas stabdo prekybą „Respublika“ grupės leidiniais – nuo minimos datos laikraščių „Respublika“ ir „Vakaro žinios“ nebebus galima įsigyti nei pašto skyriuose, nei pas laiškininkus. Dėl šių leidinių prenumeratos sprendimų bus ieškoma kartu su atsakingomis institucijomis. „Žiniasklaidos žodis yra itin galingas ir paveikus.

Keletas Švedijos įmonių pirmadienį pranešė sustabdžiusios gamybą, pardavimus ar pristabdžiusios tiekimą į Rusiją dėl pastarosios invazijos į Ukrainą.  Sunkvežimių gamintojas „Volvo“ pranešė penktadienį informavęs tiekėjus daugiau nevykdysiantis pristatymų į gamyklą Kalugoje, esančią maždaug už 150 kilometrų į pietvakarius nuo Maskvos.  „Dėl to gamybos linija buvo sustabdyta šį rytą“, – AFP teigė „Volvo“ atstovas Claesas Eliassonas.

Vieningas sprendimas taikyti griežtas ekonomines sankcijas Rusijai už sukeltą kruviną karą Ukrainoje, Kremlius patyrė tikrą ekonominį krachą – įšaldomos oligarchų sąskaitos, apribota galimybė vykdyti mokėjimus. Dėl šios priežasties Rusijos pagrindinė valiuta rublis yra rekordinėse žemumose.  Kaip rašo CNN, pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėjo susitikti su savo patarėjais, siekiant aptarti ekonominę situaciją šalyje.

Jungtinės Karalystės susisiekimo sekretorius Grantas Shappsas pirmadienį paliepė visiems šalies uostams nebeįsileisti Rusijos laivų, atsakant į Kremliaus invaziją Ukrainoje. Draudimas taikomas „bet kuriam laivui, kai esama priežasties manyti, jog jie priklauso, yra kontroliuojami arba valdomi bet kurio asmens, susijusio su Rusija“ arba įtraukto į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, „plaukioja su Rusijos vėliava, yra registruoti Rusijoje“,  per „Twitter“ parašė G. Shappsas.

Visų Rusijos bankų aktyvai Jungtinėje Karalystėje bus įšaldyti artimiausiomis dienomis, pirmadienį pranešė Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss, Londonui planuojant toliau griežtinti sankcijas Maskvai už invaziją Ukrainoje. „Artimiausiomis dienomis įšaldysime visų Rusijos bankų aktyvus, ketiname derinti veiksmus su mūsų sąjungininkais“, – L. Truss sakė parlamente. Ji pridūrė, kad šiomis priemonėmis siekiama užkirsti kelią Kremliui finansuoti įsiveržimą į Ukrainą.

Žemės ūkio ir maisto pramonės grupė „Linas Agro Group“ dėl karo padėties Ukrainoje perplanuoja veiklą – grupės įmonės ieškos alternatyvių tiekėjų, neplanuos ir nevykdys naujų sandorių su Rusijos ir Baltarusijos verslu, pranešė grupė.  „Linas Agro Group“ valdybos pirmininkas Darius Zubas sako, kad grupė atsisako prekybos su Rusijos ir Baltarusijos įmonėmis, nebepirks iš jų jokių prekių, taip pat netieks prekių net ir jos valdomoms įmonėms tose šalyse.

Atsižvelgdami į beprecedentę Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir dėl to įvestą nepaprastąją padėtį Lietuvoje, susisiekimo ministras Marius Skuodis kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite kreipėsi į didžiąsias pasaulio technologijų kompanijas „Google“ bei „Apple“, prašydami pašalinti „YandexGo“ aplikaciją vartotojams Lietuvos teritorijoje, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Pats svarbiausias dalykas šiuo metu yra mūsų gyventojų ir jų duomenų saugumas.

Šių metų pradžioje fiksuojamas rekordinis prekių ir paslaugų brangimas. Tad daugeliui aktualu sulaukti išmokų ir pensijų iš „Sodros“. Kai kurios jų bus pradėtos mokėti jau šią savaitę. Tačiau didžioji dalis pensijų bus išmokėta antrąją kovo savaitę, informuoja „Sodra“. Kada bus mokamos skirtingos išmokos Vaiko išlaikymo išmokos bus mokamos nuo kovo 25 d. Jas gauna vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu arba tėvų susitarimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

Švedijos vilkikų gamintoja „Volvo“ pirmadienį pranešė sustabdžiusi gamybą savo gamykloje Rusijoje bei pardavimus šioje šalyje, paaiškindama sprendimą sankcijomis bei pablogėjusia saugumo padėtimis. Bendrovės atstovas spaudai Claesas Eliassonas teigė, kad „Volvo“ penktadienį pranešė tiekėjams, jog daugiau nepriims siuntų, skirtų gamyklai Kalugoje, esančioje maždaug už 150 kilometrų į pietvakarius nuo Maskvos.

Naujausios sankcijos Rusijai radikaliai pakeitė sąlygas jos ekonomikai, apribojo galimybes panaudoti aukso ir užsienio valiutos atsargas bei suformavimo papildomų priemonių finansiniam stabilumui užtikrinti poreikį, pareiškė Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina. „Rusijos bankas šiandien nusprendė pakelti bazinę palūkanų normą iki 20 proc. metų palūkanų [nuo 9,5 proc.

Rusija oro erdvę uždarė 36 pasaulio valstybių aviakompanijoms, pranešė Federalinė oro transporto agentūra („Rosaviacija“). Pažymėdama, jog tai yra atsakomoji priemonė į šių valstybių analogiškus sprendimus, Rusijos tarnyba paskelbė šių valstybių sąrašą: Austrija, Albanija, Angilija (JK užjūrio teritorija), Belgija, Bulgarija, Mergelių salos, Jungtinė Karalystė, Vengrija, Vokietija, Gibraltaras, Graikija, Danija (įskaitant Grenlandiją, Farerų salas ir teritorinę jūrą), Džersis, Airija, Islandija...

Reaguodamas į karo situaciją Ukrainoje ir esantį telefonų bei planšetinių kompiuterių trūkumą visuomeninėms organizacijoms, mobiliojo ryšio operatorius kviečia visus šalies gyventojus paaukoti nebenaudojamus, tačiau veikiančius, įrenginius. Operatorius užtikrins jų surinkimą, patikrinimą ir tiekimą Ukrainos žmonėms padedančiam „Raudonajam Kryžiui“, rašoma pranešime spaudai. „Šiuo metu bet kokia pagalba, net ir mažiausia, yra reikšminga.

Sumažėjus vėjo jėgainių pagamintos energijos daliai, augant dujų kainai bei vartojimui, Lietuvoje per savaitę vidutinė elektros kaina išaugo 34 proc. ir siekė 101,5 euro už megavatvalandę (MWh). Elektros kaina Latvijoje ir Estijoje praėjusią savaitę buvo beveik tokia pat, kaip ir Lietuvoje, ir siekė 101,4 euro už MWh, pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų augimą lėmė vėjo jėgainių pagamintos elektros energijos sumažėjimas bei aug...

Aplinkos ministerijos sprendimas panaikinti visų Rusijoje ir Baltarusijoje gaminamų statybos produktų sertifikatus neturės didelės įtakos Lietuvos statybos rinkai, nes šių gaminių dalis nėra didelė, todėl stabdyti ar vėlinti nekilnojamojo turto (NT) projektų nereikės, teigia statybos ir nekilnojamojo turto rinkos dalyviai.

Daugiau kaip 100 Rusijos ekonomistų pasirašė viešą laišką prieš invaziją į Ukrainą, perspėdami dėl Rusijai gresiančių milžiniškų ekonominių nuostolių, kuriuos neabejotinai pajus eiliniai rusai, pranešė Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. „Mes, Rusijos ir užsienio universitetuose bei tyrimų centruose dirbančių ekonomistų bendruomenė, griežtai protestuojame prieš 2022 metų vasario 24 dieną Rusijos valdžios pradėtą ​​karą prieš Ukrainą.

Europos Centrinio Banko (ECB) nuomone, Rusijos valstybinio banko „Sberbank“ padaliniui Europoje gresia bankrotas dėl sankcijų, skirtų nubausti Maskvą dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu. „Sberbank Europe AG“, kurio būstinė yra Austrijoje, o filialai veikia Kroatijoje ir Slovėnijoje, „susidūrė su indėlių atsiėmimo banga dėl geopolitinės įtampos įtakos reputacijai“, pažymėjo ECB.

Didžiausias šalies kelių tiesimo įmones vienijanti asociacija „Lietuvos keliai“ ragina kelių priežiūros ir visą statybos sektorių atsisakyti rusiškos bei baltarusiškos kilmės gaminių ir žaliavų bei taip stabdyti bet kokius ekonominius santykius su šiais režimais ir jų finansavimą. „Kviečiame Vyriausybę priimti sprendimus, kurie užtikrintų visišką produkcijos, gaminių ir žaliavų atsisakymą iš agresorių“, – pranešime teigė asociacijos vadovas Šarūnas Frolenka.

Milijonus tonų „Belaruskalij“ kalio trąšų iki šių metų vasario Klaipėdos uoste krovusios verslininko Igorio Udovickio kontroliuojamos bendrovės Birių krovinių terminalas (BKT) kontrolinis akcijų paketas šių metų pradžioje perkeltas į Šveicariją, pranešė tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“.  BKT vadovybė ir su akcijų perkėlimu tiesiogiai susiję žmonės to nekomentuoja.

Dėl Ukrainos užpuolimo ir pradėto karo daugelis Vakarų šalių Vladimiro Putino režimui pritaikė rimtas sankcijas. Be kita ko, atjungė didžiausius Rusijos bankus nuo tarpbankinių pranešimų sistemos SWIFT. Dėl šios priežasties visi Rusijos piliečiai, esantys užsienyje (taip pat ir Lietuvoje), negali pasinaudoti savo pinigais, kurie yra sankcionuotų bankų sąskaitose. Kai kurie gyventojai jau savo kailiu pajuto, ką tai reiškia.

Norvegijos valstybinė energetikos milžinė „Equinor“ pirmadienį pareiškė nutrauksianti investicijas Rusijoje ir pasitrauksianti iš bendrų įmonių šioje šalyje, Maskvai užpuolus Ukrainą. Praėjusių metų pabaigoje „Equinor“ aktyvai Rusijoje buvo vertinami 1,2 mlrd. JAV dolerių, o bendrovė nuo 2012 metų bendradarbiauja su Rusijos naftos įmone „Rosneft“. „Dabartinėje situacijoje, manome, kad negalime tęsti“, – sakoma „Equinor“ prezidento ir generalinio direktoriaus Anderso Opedalo pareiškime.

Dėl Ukrainoje pradėto karo Rusijai pritaikytos sankcijos nutrauks jos ir Europos šalių ekonominį bendradarbiavimą. „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“  Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius tikino, kad verslas greitai reikia ieškoti kitų rinkų, tačiau įspėja, kad kurioms įmonėms gali tekti stabdyti gamybą.  Pramonininkų konfederacijos prezidento teigimu, verslo nuotaikos šiomis dienomis tokios pačios, kaip ir visos visuomenės.

Europos Sąjunga sekmadienį ėmėsi koordinuoti šimtų tūkstančių ukrainiečių, bėgančių nuo Rusijos invazijos, priėmimą – visų pirma, svarstydama galimybę suteikti jiems laikinosios apsaugos statusą. Naujienų agentūros AFP duomenimis, ketvirtadienį prasidėjus įsiveržimui, į ES lig šiol atvyko apie 400 tūkst. ukrainiečių. Pusė jų pateko į Lenkiją, pranešė Varšuva.

Europos Sąjungai sekmadienį paskelbus naujų plačių sankcijų Rusijai dėl pastarosios įsiveržimo į Ukrainą, BNS kalbinti ekonomistai sako, jog per kelias savaites tai gali sukelti Rusijos finansų krachą, be to, jie pastebi, kad sankcijų poveikį lems ir tai, kokie Rusijos bankai bus atjungti nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.

Transporto, apgyvendinimo ir paslaugų įmonių apyvarta (be PVM) 2021 metų ketvirtąjį ketvirtį siekė 8,9 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 10,4 proc. (nepašalinus – 10,8 proc.). Labiausiai augo informacinių paslaugų veiklos įmonių apyvarta – 25,6 proc., taip pat kompiuterių, asmeninių bei namų ūkio reikmenų taisymo ir kitos asmenų aptarnavimo veiklos įmonių apyvarta – 20,9 proc.

Kremliaus režimui užpuolus Ukrainą, daugelis demokratinių Vakarų valstybių ėmėsi sankcijų Rusijos atžvilgiu. Panašu, kad dalis jų jau pradeda veikti. Valstybės įmonės „Oro navigacija“ duomenimis, ilgą laiką tranzitu virš Lietuvos dažniausiai buvo skrendama į Rusijos Federaciją. Tiksliau, į Kaliningradą ir iš jo. Per mėnesį susidarydavo keli tūkstančiai tokių skrydžių. Tačiau pradėjus karą Ukrainoje, Rusijos keliautojams susisiekimas su Kaliningradu buvo gerokai apsunkintas ir prailgintas.

Daugiau kaip 150 tūkst. Rusijos turistų šiuo metu yra užsienyje, iš kurių apie 27 tūkst. – šalyse, kurios uždarė oro erdves Rusijos aviakompanijoms, o Maskva prieš jas ėmėsi „veidrodrodinio“ atsako, pranešė Rusijos kelionių organizatorių asociacija. „Akivaizdu, kad esant tokiai padėčiai kelionių organizatoriams būtina pagalba iš reguliuotojų – Federalinės turizmo agentūros, o  svarbiausia – iš Rusijos transporto ministerijos.

Rusijos rublis JAV dolerio atžvilgiu pirmadienį nuvertėjo beveik 30 proc., kai virtinė pasaulio valstybių įvedė naujų, griežtesnių sankcijų Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą. Remiantis „Bloomberg News“, rublis atpigo 27 proc. iki 114,33 už vieną JAV dolerį.

Dėl tarptautinės bendruomenės ekonominių sankcijų karą Ukrainoje pradėjusiai Rusijai Lietuvos verslas praras apie 300 mln. eurų, gaunamų iš tarpusavio prekybos, sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas. „Verslas jau seniai suvokė, kad prekyba Rusijoje yra labai rizikingas veiksmas, prisiimama didžiulė rizika, aišku, dėl to auga pelningumas.

Rusijai pradėjus karinį puolimą Ukrainoje, didžiausią tauriųjų metalų asortimentą Baltijos šalyse turinti bendrovė „Florinus“ teigia, jog pirmąją karo dieną įmonės aukso pardavimai Lietuvoje išaugo šešis kartus. Bendrovės vadovo teigimu, žmonės baiminasi ne tik karo padėties, bet ir augančios infliacijos, todėl masiškai skuba išsaugoti savo lėšas. Ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat sako, kad didesnę investicijų paklausą į auksą lemia didelis neapibrėžtumas bei auganti infliacija.

Karinis konfliktas tarp Ukrainos ir Rusijos kelia nemažai sumaišties ir Lietuvoje. Ekonomistai pažymi, kad dalį šio konflikto padarinių pajusime iš karto – dar labiau augs kainos. Anot jų, Rusijai turi būti skiriamos griežtesnės ekonominės sankcijos. Kitu atveju ne tik prarasime Ukrainos eksporto rinką, bet ir dau daugiau mokėsime už šildymą kitąmet.

Jungtinės Karalystės energetikos milžinė BP sekmadienį pranešė, kad parduos beveik 20 proc. turimų „Rosneft“ akcijų dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. BP vadovas Bernardas Looney taip pat paskelbė apie pasitraukimą iš Rusijos naftos kompanijos valdybos.

Atjungimas nuo SWIFT sistemos – nematomos, tačiau tuo pačiu ir labai svarbios tarptautinių finansų sistemos dalies, yra viena iš paveikiausių sankcijų, kurių Vakarai iki šiol ėmėsi prieš Ukrainą užpuolusią Rusiją. Žengti tokį žingsnį Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir kiti Vakarų sąjungininkai grasino jau kelias pastarąsias savaites, kad nubaustų Rusiją už agresiją prieš savo kaimynę.

Pasauliui stebint brutalų Rusijos karą prieš Ukrainą, Vilniaus meras Remigijus Šimašius skelbia, kad „apsivalo nuo vis dar užsilikusio šlamšto ir nereikalingų ryšių su agresoriumi“. „Žinoma, nutraukiame ryšius su buvusiais Vilniaus partneriškais miestais Baltarusijoje ir Rusijoje. Dar praėjusią savaitę rašiau jiems, kad padarytų ką nors, bet aišku, kad tyla.

Lietuvos bankui ir pinigų pervežimo įmonėms dirbant padidintu pajėgumu, grynųjų eurų tiekimas ir skirstymas po visą šalies teritoriją vyksta sklandžiai ir operatyviai. Šalies bankomatų tinkle – apie 3,7 proc. bankomatų, kurie laukia pinigų papildymo. Tai beveik neviršija įprasto rodiklio, praneša Lietuvos bankas. Sekmadienį, palyginti su ankstesnėmis dienomis, ir toliau stebima, kad grynųjų pinigų paklausa mažėja. Šiandien (14 val. duomenimis) pinigų buvo išsigryninta apie 60 proc.

Didžiųjų prekybos tinklų atstovai  pastebi, kad pirkėjų įpročius keičia ne tik pandemija, bet ir infliacija. Gyventojai dažniau ieško nuolaidų ir akcijų, perka pačius pigiausius produktus.  Prekybos tinklą „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė sako, kad panaikinus galimybių pasą pirkėjai sugrįžo į parduotuves, tad stengiamasi, kad jie apsipirkti galėtų greičiau, sklandžiau ir pigiau.