Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiemet pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją turės visi jos vartotojai Lietuvoje. Viena dalis gyventojų tai turės padaryti jau iki birželio vidurio, o kita – iki gruodžio.

Šiemet pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją turės visi jos vartotojai Lietuvoje. Viena dalis gyventojų tai turės padaryti jau iki birželio vidurio, o kita – iki gruodžio.

REKLAMA

Nepasirinkus tiekėjo, už elektrą teks mokėti 25 proc. antkainį. Be to, jos tiekimas iš viso galės būti nutrauktas.

Kad ir kokį tiekėją pasirinks gyventojai, veikiausiai už elektrą jie bus priversti mokėti daugiau, nei moka dabar.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) duomenimis, iki birželio 18 d. pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją turi iš viso 742 tūkst. vartotojų. Tačiau kol kas tą padarė mažiau nei pusė.

Taigi, kiek daugiau nei mėnesį apsisprendimui dėl nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo dar turi 398 tūkst. vartotojų.

REKLAMA

Kodėl bet kokiu atveju reikės mokėti daugiau

Šiuo metu gyventojai, kuriems kaip visuomeninis tiekėjas elektrą tiekia „Ignitis“, pasirinkę planą „Standartinis“ už vienos laiko zonos elektrą moka po 0,167 euro už kWh.

Dviejų laiko zonų – po 0,189 euro už kWh už dieninę elektrą ir po 0,124 euro už kWh už naktinę elektrą.

„Ignitis“ pasirinkus jau kaip nepriklausomą tiekėją (tą padarė beveik 68 proc. buitinių vartotojų), „Minimalaus“ plano turėtojai be papildomo mėnesinio mokesčio už vienos laiko zonos elektrą mokės po 0,322 euro už kWh.

Tuo metu dviejų laiko zonų – po 0,37 euro už kWh už dieninę elektrą ir 0,257 euro už kWh už naktinę elektrą.

Taigi, nors realiai elektrą tieks tas pats „Ignitis“, pasirinkus jį kaip nepriklausomą tiekėją, už elektrą faktiškai reikės mokėti kone dukart daugiau.

Vėluoja greičiau kelti kainą?

Žinoma, galima rinktis ir kitų nepriklausomų tiekėjų pasiūlymus. Tačiau vargiai bus taip, kad už elektrą būtų galima mokėti mažiau, nei mokame dabar. To neneigia ir „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).

REKLAMA
REKLAMA

„Elektros visuomeninio tiekimo (VT) kainą nustato reguliuotojas VERT ateinančiam pusmečiui, prognozuodamas elektros kainą rinkoje, pagal praėjusiais metais buvusias kainas. Tuo metu nepriklausomi tiekėjai (NT) elektros energijos kainą gali nustatyti ir ilgesniam nei reguliuotojo nustatoma kaina laikotarpiui (pvz., 12–76 mėn.), reaguodami į tos dienos situaciją ateities sandorių biržose arba „Nord Pool“ biržoje.

Skirtumas tarp VERT prognozuojamos kainos ir realios tuo metu rinkoje buvusios kainos įtraukiamas į naujai nustatomą tarifą per papildomą dedamąją, tad VT bendra kaina taip pat didėja, tiesiog su vienerių metų atsilikimu. Taip susidaro momentinis skirtumas tarp šių kainų“, – komentavo ESO atstovai.

Jie taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu VERT yra paskelbusi elektros rinkos kainos nustatymo metodikos pakeitimo projektą viešam derinimui, kur numatoma priartinti kainos skaičiavimo principus tarp VT ir NT, taip sumažinant galutinių kainų skirtumą.

Nepasirinkus teks mokėti brangiau – galės ir atjungti

Kaip jau ne kartą skelbta, iki 2022 m. birželio 18 d. elektros tiekėją turi pasirinkti namų ūkiai, suvartojantys nuo 1000 iki 5000 kWh elektros per metus.

REKLAMA
REKLAMA

Iki gruodžio 18 d. tą patį turės padaryti ir likę vartotojai, kurie suvartoja iki 1000 kWh elektros per metus.

„Nepasirinkus nepriklausomo tiekėjo laiku vartotojams iki 6 mėn. būtų užtikrinamas garantinis tiekimas.

Garantinio tiekimo kaina ESO bus perskaičiuojama kas mėnesį ir apskaičiuojama vidutinę praėjusio mėnesio elektros energijos biržos kainą padidinus 25 proc. Po pusės metų tiekimas gali būti nutrauktas“, – komentavo ESO.

Kaip nustato galutinę kainą

Teigiama, kad nepriklausomų tiekėjų veikimas rinkos sąlygomis leidžia užtikrinti teisingiausią elektros tiekimo kainą vartotojams, kurią reguliuos nebe valstybė, o auganti konkurencija.

Tačiau kodėl tiekėjų pasiūlymuose matome skirtingas elektros tiekimo kainas, jei biržoje jie perka elektrą už tą pačią?

„Atsakymas ganėtinai paprastas. Visų pirma, reikėtų žinoti, kad valstybės nereguliuojamą elektros tiekimo kainą sudaro dvi dedamosios – elektros kaina biržoje bei tiekėjo nustatyta tiekimo kaina. Pastaroji natūraliai skiriasi tiekėjams įvertinus savo kaštus“, – komentavo ESO Sprendimų klientams departamento vadovas A. Buivydas.

REKLAMA
REKLAMA

Tiekėjai vykdydami savo veiklą prognozuoja kokios gali būti energijos gamybos kainos ateityje, vertina iš kokių šaltinių galima bus kokiais kiekiais nusipirkti energiją dvišaliais kontraktais, stebi energijos paklausos ir gamybos pasiūlos tendencijas, kai kurie tiekėjai galbūt patys statosi savo generacinius pajėgumus, ir remdamiesi visa šia informacija teikia fiksuotos kainos pasiūlymus klientams.

Besikeičiančioje aplinkoje kuomet klientas turi fiksuotą kainą jis visuomet bus ramus kad ilgalaikėje perspektyvoje sumokės optimalią kainą.

Tuo metu pasirinkus nuo kainos biržoje tiesiogiai priklausantį kainos tarifą, už elektrą mokėsime tokią kainą, kokia tą mėnesį ji bus biržoje.

Fiksuota ar kintanti kaina?

Įvertinus tiekėjų siūlomus planus galima matyti, kad kintamos kainos tarifas yra mažesnis nei fiksuotos.

„Galima sakyti, kad abu pasirinkimai turi panašius šansus. Kainai biržoje augant, „laimės“ tie, kurie bus užfiksavę mažesnę kainą, tuo metu kainai biržoje krintant labiau džiaugsis jos nefiksavę, o ilgalaikėje perspektyvoje ir vienų, ir kitų rezultatas, tikėtina, bus ganėtinai panašus“, – paaiškina ESO ekspertas.

REKLAMA
REKLAMA

Daugiausiai šis pasirinkimas priklauso nuo asmeninio požiūrio į finansų planavimą. Pasirinkus fiksuotos kainos elektros energijos planą ir įsivertinus savo suvartojamos elektros energijos kiekį, ganėtinai tiksliai žinosime ir tai, kiek išleisime elektrai artimiausius metus ar dvejus.

Marža ar mėnesio mokestis?

Svarstant rinktis kintamą elektros kainą, dėmesį reikėtų atkreipti į kainodarą. Vieni tiekėjai siūlo mokėti biržoje prekiaujamos elektros kainą bei mėnesinį mokestį, kiti mėnesinio mokesčio netaiko, tačiau taiko kainos maržą.

Įvertinti, kokį pasiūlymą verta rinktis – su plano mėnesio mokesčiu ar tiekėjo marža – padės paprasti skaičiavimai. Tam tereikia žinoti, kiek paprastai sunaudojate elektros energijos (šią informaciją galima rasti ESO savitarnos svetainėje) ir padauginti skaičių kilovatvalandėmis iš tiekėjo maržos.

„Jei sunaudojamos elektros energijos kiekio ir tiekėjo maržos sandaugos suma yra mažesnė nei mėnesio mokestis, greičiausiai verta rinktis pasiūlymą, kur biržos kainai taikoma tiekėjo marža. Tačiau jei savo namuose sunaudojate didelius kiekius elektros, tikėtina, mažesnes išlaidas elektrai užtikrins fiksuotas mėnesinis mokestis“, – komentuoja A. Buivydas.

Atstovas taip pat ragina atidžiai pasidomėti specialiųjų pasiūlymų sąlygomis. Pavyzdžiui, kas nutinka tuo atveju, jei tiekėjas siūlo nuolaidą – galimybę nemokėti už pirmąjį savo sutarties mėnesį, tačiau po kurio laiko sugalvojate pakeisti tiekėją. Verta išsiaiškinti, ar tuomet teks grąžinti tokią tiekėjo dovaną, atkreipti dėmesį ir į kitas sutarties nutraukimo sąlygas.

Varo mus per prievartą, kaip komunistai į kolchozus. Aiškina, kad brangiau yra geriau. Amorali politika konservų.
Mes rekiam ant rusų kad jie su valdžia nesusitvarko. O realiai kuo mes kitokie.
Pas mus laisvės žodziui nėra, baudziamoji.
Mitingų mes nedarom kaip kokioj Prancūzijoje, bijome. Mes tokia pati avinų banda..
Išgamos
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų