elektros kaina

Prezidentas Gitanas Nausėda parlamentui teikia siūlymą, kuriuo Vyriausybei būtų sudaryta galimybė laikinai – penkerių metų laikotarpiu – verslui iki 30 proc. sumažinti valstybės reguliuojamos elektros kainą, šią nepriemoką valstybei įmonės turėtų grąžinti iki 2038-ųjų. Tokiu būdu, anot prezidento, mokėjimas už suvartojamą elektrą įmonėms būtų atidedamas penkeriems metams, skolą valstybei grąžinti verslas turėtų ilgiausiai per septynerius metus.

Elektros kainos vis dažniau verčia gyventojus ieškoti būdų, kaip sumažinti sąskaitas. Vienas iš tokių sprendimų – kelių laiko zonų planai, leidžiantys mokėti skirtingą kainą priklausomai nuo paros meto. Tačiau nors teoriškai tai skamba paprastai, praktikoje gyventojai susiduria su neaiškumais – kaip tokie planai veikia ir kaip juos pasirinkti. Elektros laiko zonos reiškia, kad skirtingu paros metu už elektrą mokama nevienoda kaina.

Tūkstančiai gyventojų už elektrą vis dar moka daug brangiau, negu galėtų. Politikai ir valdininkai ragina juos pereiti į daug pigesnį visuomeninį tiekimą. Tačiau, pasirodo, kad tą padaryti gali būti neįmanoma. Kai kuriuos institucijos ir elektros tiekėjai klientus siuntinėja vieni pas kitus. Nors turėtų matytų jų duomenis ir nuotoliu pakeisti elektros tiekimą. Kol viešai rodomas tariamas rūpestis pažeidžiamais vartotojais, jie ir toliau priversti permokėti už elektros energiją.

Vidutinė didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse kovo mėnesį, palyginti su vasariu, itin sumažėjo. Lietuvoje ji smuko 47 proc. ir siekė 82,15 eurus už megavatvalandę (MWh), skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Latvijoje kovą elektros kaina sumažėjo 52 proc. iki 75,03 eurų už MWh, o Estijoje fiksuotas didžiausias kritimas – 60 proc. iki 61,44 eurų už MWh.

Pirmadienio rytą elektros kaina „Nord Pool“ biržoje Lietuvoje pasiekė piką ir svyravo nuo 315 iki 847 eurų už megavatvalandę (MWh). Taip pat dar vienas kainų pikas numatomas vakare, skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Elektrum Lietuva“ komercijos vadovas Mantas Kavaliauskas teigia, kad tai pirmieji tokie elektros kainų šuoliai šį pavasarį. „Ryte, nuo 06.15 iki 08.30 val.

Vasarį vyravus šaltiems orams, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 2 proc. ir siekė 155,43 euro už megavatvalandę (MWh), skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Latvijoje elektros kaina vasario mėnesį didėjo 1 proc. iki 155,39 euro už MWh, o Estijoje ji nuo sausio beveik nesikeitė ir siekė 154,60 euro už MWh. Taip pat 15 minučių intervalu fiksuojamos kainos Baltijos šalių biržoje praėjusį mėnesį svyravo nuo 11,05 iki 614,46 euro už MWh.

Dėl pabrangusių gamtinių dujų elektros rinkos kaina praėjusią savaitę visame regione augo, o Lietuvoje ji didėjo maždaug penktadaliu. Kovo 2–8 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo 22 proc.

Paskutinę žiemos savaitę itin sumažėjus elektros vartojimui ir išlikus stabiliai aukštai vėjo elektrinių generacijai, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo penktadaliu, skelbia „Litgrid“. Bendrovės duomenimis, vasario 23–kovo 1 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo 20 proc. iki 98 eurų už megavatvalandę (MWh). Tuo metu Latvijoje ir Estijoje elektros kaina siekė 100 eurų už MWh.

Per savaitę Lietuvoje vėjo jėgainių generacijai išaugus daugiau nei dvigubai, vidutinė didmeninė elektros kaina sumažėjo 27 proc. iki 124 eurų už megavatvalandę (MWh). Tai antra pigiausia savaitė šiais metais, skelbia „Litgrid“. „Praėjusią savaitę vėjo elektrinių gamyba išaugo daugiau nei dvigubai ir tai labiausiai prisidėjo prie sumažėjusios elektros kainos.

Didelius projektus įgyvendinantys elektros vartotojai prisijungdami prie elektros perdavimo tinklų ir apmokėdami 10 proc. prijungimo sąnaudų privalės ne trumpiau kaip 10 metų nemažinti leistinos galios ir suvartoti sutartyje numatytą elektros kiekį. To nepadarius jiems grės sankcijos. Tai numatyta atnaujintoje „Litgrid“ elektros perdavimo paslaugos sutartyje, kurią ketvirtadienį suderino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), pranešė taryba.

Sausį gyventojai gavo stulbinančias sąskaitas už elektrą ir šildymą. Energetikos specialistų teigimu, tai lėmė dideli šalčiai ir su jais susiję aspektai. Ar tai reiškia, kad kaskart stipriau pašalus mokėsime daugiau? Socialinių tinklų grupėse gyventojai dalijasi, kokias sąskaitas gavo už elektrą. „Mama Kaune, butas 64 kv. m. Mokėdavo 17–20 eurų. Š mėnesį gavo 40 eurų (sąskaitą – red. past.) – dvigubai“, – feisbuke rašo vardo neatskleidusi vartotoja.

Dar būdami opozicijoje socialdemokratai kritikavo konservatorių, liberalų ir „laisviečių“ sprendimus ir mušė į krūtinę sakydami, kad laimėję rinkimus sieks mažinti skurdą. Dabar socialdemokratai – valdantieji, o buvusio jų premjero Gintauto Palucko Vyriausybės siūlymu panaikinta PVM lengvata šildymui, kuri padėjo daliai žmonių išvengti didelių sąskaitų. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata su 9 proc. tarifu buvo skirta šildymui, karštam vandeniui ir malkoms.

Pastarąją savaitę dėl stipraus šalčio Lietuvoje šoktelėjo visų energijos išteklių kainos. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, biokuras brango beveik 12 proc., gamtinės dujos – 9,4 proc., o elektros kaina didėjo 24 proc. Tuo metu Brent naftos kaina ūgtelėjo beveik 6 proc., o degalai – nuo 0,6 iki 2 proc. Per praėjusią savaitę didmeninė vidutinė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF padidėjo 9,4 proc.

Nuo sausio šildymo ir elektros kainos kyla, o tai gali dar labiau apkrauti pažeidžiamiausius gyventojus. Ar bus įmanoma išvengti didesnių sąskaitų ir kokios paramos galimybės laukia šiemet? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Asociacijos „Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas“ socialinės politikos analitikė Agata Subotovič ir Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiūtė.

Ateinančiais metais brangs ne tik degalai, šildymas – sulauksime ir naujo elektros kainų šuolio. Visuomeninė elektra brangs dešimtadaliu, dėl didinamos reguliuojamos kainos dalies brangs ir nepriklausomų tiekėjų parduodama elektra. Papildomai susimokėti turės ir saulės elektrines turintys gaminantys vartotojai.

Spalio mėnesį elektros kainoms Lietuvoje įtakos turėjo ir orai, ir sumažėjusios importo galimybės iš Skandinavijos šalių. Nors saulės elektrinės generavo mažiau, o vėjo energijos turėjome daugiau, augęs vartojimas šalyje vertė žvalgytis brangesnių būdų elektros energijos poreikiui patenkinti, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šie faktoriai lėmė, kad spalį Lietuvoje vartotojai už elektrą mokėjo daugiau nei Lenkijoje.

Praėjusią savaitę užbaigus tinklo rekonstrukcijos darbus, ribojusius Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės darbą ir jungčių su Šiaurės šalimis pralaidumus, vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje per savaitę augo 14 proc. Remonto įtaką kainai kompensavo vėjo elektrinių gamyba. Spalio 27 – lapkričio 2 dienomis vidutinė kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo 14 proc.

Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų 12 ir 24 mėnesių fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę sumažėjo 0,3–0,5 proc., antradienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, aptariamu laikotarpiu Lietuvoje siūlomų 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus 1–1,7 proc. mažino vienas nepriklausomas tiekėjas, kiti du tiekėjai tarifų nekeitė. Siūlomų 12 mėn.

Pastarąją savaitę šalyje šoktelėjo elektros kaina. Pasak Lietuvos energetikos agentūros (LEA), dėl sumažėjusios vėjo ir saulės elektrinių generacijos bei augusio vartojimo elektra brango 3 proc. Tuo metu kitų energijos išteklių kainos mažėjo arba nekito, išskyrus nežymiai pabrangusį benziną. Agentūros duomenimis, elektrai brangus 3 proc., jos kaina per savaitę sudarė nuo 126,2 iki 130,2 euro už kilovatvalandę.

Dėl jungties „NordBalt“, Kruonio ir Rygos elektrinių remonto darbų bei mažos vėjo jėgainių gamybos pirmosiomis savaitės dienomis, praėjusią savaitę fiksuotos aukščiausios elektros kainos per daugiau nei pusmetį, pirmadienį pranešė sistemos operatorė „Litgrid“. Spalio 6–12 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo 48 proc. iki 126 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektra kainavo tiek pat, Estijoje – 87 eurus už MWh.

Pastarąją savaitę Lietuvoje – elektros kainų šuolis. Antradienį protarpiais kilovatvalandė kainavo net brangiau nei euras. Energetikai didžiausią kaltę verčia silpnam vėjui ir elektros kabelio remontui tarp Švedijos ir Lietuvos. Vartotojų gynėjai tvirtina, kad tai labai bloga situacija, o labiausiai kenčia tie, kurie jau pradėjo šildytis elektra, šilumos siurbliais ar turi elektromobilį. Daugiau apie tai – TV3 Žinių siužete. Joniškio ligoninės korpusų stogai yra nukloti saulės kolektoriais.

Spalis Lietuvoje įprastai reiškia ne tik gelstančius medžius ir trumpesnes dienas, bet ir augančią elektros paklausą. Meteorologai sako, kad šiemet rudens pradžia bus gana tipiška – be išskirtinių šilumos bangų, tačiau su mažiau saulės ir vis pilkesniais orais.  Pranešime žiniasklaidai „Elektrum Lietuva“ atstovas Mantas Kavaliauskas įvardija pagrindines priežastis, kurios spalį gali lemti kainų pokyčius, ir dalijasi prognozėmis, ko tikėtis gyventojams.

Praėjusią savaitę dėl dviem trečdaliais Baltijos šalyse sumažėjusios vėjo jėgainių generacijos Lietuvoje elektros kaina augo 51 proc. ir siekė 80 eurų už megavatvalandę (MWh), praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. „Matome, kad importo srautai iš Skandinavijos užtikrino stabilų tiekimą, o eksporto apimtys iš Lietuvos reikšmingai sumažėjo.

Pastarąją savaitę, daugiausia dėl išaugusios vėjo elektrinių generacijos, didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 44 proc. Sekmadienį taip pat buvo fiksuota viena mažiausių elektros kainų šiemet – 5,34 Eur/MWh. Pasak Lietuvos energetikos agentūros (LEA), mažesnės kainos buvo fiksuotos tik tris birželio dienas ir vieną rugpjūčio dieną. Agentūros duomenimis, didmeninė elektros kaina Lietuvoje dėl regione išaugusios vėjo elektrinių generacijos rugsėjo 15–21 dienomis sumažėjo 44 proc.

Pastarąją savaitę Lietuvoje didmeninė elektros kaina šoktelėjo 57 proc., taip pat 1,2 proc. pabrango gamtinės dujos. Tuo metu kitų išteklių kainos nagrinėjamą savaitę sumažėjo, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 57 proc. ir siekė iki 46,6 euro už megavatvalanę (MWh).  Tuo metu Latvijoje elektros kainos didėjo 52 proc. – nuo 30,3 iki 46,1 Eur/MWh, o Estijoje – 113 proc. – nuo 18,7 iki 39,8 Eur/MWh.

Pirmasis vasaros mėnuo Lietuvoje pasimėgauti oru sąlygų sudarė nedaug – nedžiugino nei oro temperatūra, nei kritulių kiekis. Nepaisant to, energetikos ekspertai sako, kad birželis buvo puikus mėnuo dėl 33 proc. augusios elektros energijos generacijos iš atsinaujinančių šaltinių, o tai netrukus dalis gyventojų pastebės ir savo sąskaitose. Nors daryti drąsias išvadas, kokia bus liepa – dar anksti, panašu, kad siurprizų sulaukti neturėtumėme.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse augo, skelbia „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Lietuvoje ir Latvijoje kaina kilo 19 proc., o Estijoje – 38 proc. „Praėjusią savaitę Baltijos šalyse kainų pokyčius lėmė sumažėjusi saulės energijos gamyba ir net 35 proc. sumažėjęs elektros importas iš Suomijos. Tuo metu Šiaurės šalyse didmeninės elektros energijos kaina augo dėl 36 proc.

Daugiau nei pusė milijono gyventojų nuolat permoka už elektrą, todėl valdžia nusprendė imtis pokyčių. Vartotojai sulauks kitokio formato sąskaitų, kuriose bus nurodyta ne tik bendra mokėtina suma už suvartotą elektrą, bet ir informacija apie pigesnius elektros tiekimo planus, nei yra pasirinkęs vartotojas.

Daugiau nei pusė milijono Lietuvos šeimų permoka už elektrą – kai kurie net nežinodami moka iki trečdalio daugiau nei galėtų. Dažnas sako, kad jam gana painu analizuoti ir skaityti visas sąskaitas, tad planų dažniausiai nekeičia. Tad liepos mėnesį žmonės gaus sąskaitas, kuriose bus parašyta ne tik kiek reikia sumokėti už birželį, bet ir pigiausias tiekėjo siūlomas planas.

Seimui balandį pritarus, kad už valstybės nustatomą kainą elektrą iki 2030-ųjų galėtų įsigyti visi jos mažiausiai suvartojantys ir socialiai pažeidžiami gyventojai, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbia, kad į visuomeninį tiekimą tokie gyventojai grįžti galės nuo birželio pradžios. Kaip pranešė rinkos reguliuotojas, tai galės padaryti vartotojai, jau pasirinkę nepriklausomą elektros tiekėją ar šiuo metu esantys garantiniame tiekime.

Pastarąją savaitę vietinė elektros energijos gamyba Lietuvoje viršijo poreikį. Nepaisant to, didmeninė elektros kaina per savaitę augo 58 proc. Tuo metu kitų energijos išteklių kainos sumažėjo. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, nafta pigo 1,9 proc., gamtinės dujos – 2 proc., biokuras – 0,8 proc., o degalai – po 0,9 proc.

Balandžio mėnuo Lietuvoje džiugino ne tik orais, bet ir elektros kainomis. Įsitvirtinantis pavasaris ir su juo į šalį atkeliavusi šiluma nuosekliai didino elektros energijos gamybą iš saulės ir vėjo, o kartu mažėjo ir vartojimas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Praėjusį mėnesį pasiekėme didžiausią valandos elektros energijos gamybą per 20 metų nuo Ignalinos AE pirmojo bloko uždarymo. Balandį, lyginant su kovu, elektros kaina biržoje pigo 19 proc.

Išaugus vėjo elektrinių generacijai, elektros kaina šalyje per savaitę sumažėjo 39 proc. Šiuo laikotarpiu atpigo ir kiti energijos ištekliai – biokuras, Brent nafta, dujos bei degalai, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, Lietuva balandžio 28–gegužės 4 dienomis pasigamino 100 proc. visos vartojimui reikalingos elektros energijos. Perteklinė elektros energija buvo eksportuota į Latviją, Švediją, Lenkiją. Bendra elektros gamyba šalyje buvo 24,5 proc.

Prognozuojama didmeninė elektros kaina nuo liepos sieks 8,556 centus už kilovatvalandę (kWh) – 2,9 proc. mažiau nei dabar, nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Nauja prognozė taikoma laikotarpiu nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.  Rinkos reguliuotojas prognozuoja, kad pernai lapkritį nustatyta didmeninė elektros kaina, kuri iki birželio pabaigos siekia 8,811 centų už kWh, antrąjį metų pusmetį mažės 0,255 cento už kWh. VERT šią kainą nustatė trečiadienio posėdyje.

Pirmąjį pavasario mėnesį dėl šiltesnių orų nei įprastai vidutinė didmeninė elektros kaina mažėjo visose Baltijos šalyse.  Bendrovės „Elekrum Lietuva“ duomenimis, didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje traukėsi 40 proc. iki 91,98 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 39 proc. iki 91,99 Eur/MWh, o Estijoje – 41 proc. iki 90,2 Eur/MWh. Bendrovės vadovo Martyno Gigos teigimu, elektros kainų pokytį lėmė išaugusi atsinaujinančių energijos šaltinių generacija ir šilti kovo orai.

Pirmąjį pavasario mėnesį vyravę vėjuoti ir saulėti orai vidutinę didmeninės elektros kainą Lietuvoje mažino 40 proc. iki 92 eurų už megavatvalandę (MWh), antradienį skelbia „Litgrid“. Latvijoje elektros kaina kovą buvo tokia pati kaip Lietuvoje, Estijoje ji siekė 90 eurų už MWh, Lenkijoje – 99 eurus, Vokietijoje – 95 eurus, o Skandinavijos šiaurinėse zonose – nuo 5 iki 20 eurų už MWh.

Antradienį elektros rinkoje numatomas kainų šuolis, todėl verslo įmonės ir gyventojai, pasirinkę nefiksuotos elektros kainos planus, turėtų atsisakyti nebūtino jos vartojimo, skelbia „Elektrum Lietuva“. Anot įmonės, „Nord Pool“ biržoje kainos piką turėtų pasiekti 7–9 valandą.  Energetikos sprendimų bendrovės produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas teigia, kad brangiausią valandą elektros kaina už megavatvalandę sieks 726 Eur su PVM už MWh.

Nuo kovo mėnesio pradžios Lietuvoje buvo pagaminta 79 proc. visos šalyje suvartotos elektros energijos, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). „Įpusėjus kovui, vidutinė didmeninė elektros kaina Nord Pool biržoje yra 0,085 Eur/kWh – panaši į sausio vidutinę mėnesio kainą, kuri siekė 0,089 Eur/kWh ir buvo viena mažiausių tarp ES valstybių, bei 44 proc. mažesnė už vasario vidutinę kainą, kuri sudarė 0,152 Eur/kWh“, – rašoma LEA pranešime.

Pernai sumažėjus elektros rinkos kainai bei atpigus tiekėjų siūlomiems tarifams, daugiau nei pusė šalies vartotojų dėl to nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.    „Per praėjusius metus elektros didmeninės kainos sumažėjo ir tiekėjų pasiūlymai VERT skaičiuoklėje sumažėjo apie 30 procentų.

Energetikos sprendimų bendrovė „Ignitis“ informuoja energijos vartotojus apie tai, ką svarbu padaryti jei paveldėjote arba pardavėte nekilnojamo turto objektą.

Praėjusią savaitę didmeninei elektros kainai išaugus 55 proc., o kai kuriomis paromis fiksavus didžiausią vidutinę kainą šiais metais, BNS kalbinti ekspertai bei rinkos dalyviai šių šuolių nesieja su Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimu su Europa vasario 9-ąją.

Šalčiams nesitraukiant, elektros kainos biržoje muša šios žiemos rekordus – pikinę valandą šįvakar elektros kilovatvalandė kainuoja 70 centų. Tokios kainos jau neramina pramonės įmones, mat išbrangusi elektra brangina ir produkcijos savikainą. Suklusti turėtų ir apie 100 tūkst. gyventojų, kurie už elektrą moka biržos kainą. Premjeras situacijos kol kas nedramatizuoja, tačiau žada, jei elektros brangymetis užsitęs, svarstys kompensacijas.

Šeštadienį elektros tiekimo įmonė praneša, kad klientams išsiuntė klaidingas sąskaitas už suvartotą elektros energiją. „Dalis „Ignitis“ klientų dėl techninės klaidos gavo nekorektiškas sąskaitas“, – informuoja bendrovė. Pasak jos, teisingą mokėtiną sumą klientai jau dabar gali matyti internetu, prisijungę prie savitarnos bendrovės interneto svetainėje.

Praėjusią savaitę elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo 14 proc. ir siekė 77 Eur / MWh, o visos vietinės elektrinės užtikrino 75 proc. elektros suvartojimo, praneša „Litgrid“.  „Praėjusią savaitę vėjo elektrinės pagamino 104 GWh elektros energijos. Tai yra trečia savaitė iš eilės, kai vėjo elektrinės Lietuvoje pagamino virš 100 GWh. Tokia didelė ir stabili vėjo gamyba lėmė ir mažesnę vidutinę elektros kainą.

„Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas sako, kad 2024 m. kainų statistika atskleidė didžiulius skirtumus, todėl svarstantiems, ar verta fiksuoti elektros kainą, reikėtų suskubti apsispręsti – 2025-aisiais vėl galime tikėtis staigių kainų kreivės šuolių. Jo teigimu, praėjusieji metai vertinant bendrai pasižymėjo mažesnėmis elektros kainomis.

Pirmąją sausio pusę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje, „Nord Pool“ biržoje, siekė 0,086 Eur/kWh be PVM ir buvo 6 proc. mažesnė už vidutinę kainą Latvijoje ir Estijoje, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). „Per praėjusią savaitę mūsų šalyje pasigaminome 75 proc. visos suvartotos elektros energijos. Lietuvoje elektros energijos suvartojimas, palyginus su ankstesne savaite, išaugo 13 procentų. Vietinė elektros energijos gamyba padėjo mažinti kainas“, – rašoma agentūros pranešime.

Liberalizavus elektros rinką buvo teigiama, kad didesnė konkurencija padės gyventojams užtikrinti mažesnę elektros kainą. Vis tik gyventojai pastebi, kad dažnai už elektrą permoka. Tuo metu elektros tiekėjai siūlo klientams dažniau keisti planus ir vardija, kada ir kaip tai reikėtų padaryti. Portalo tv3.lt skaitytojas vilnietis Rimantas skundėsi, kad tik prabėgus metams suprato, kad už elektrą permokėjo. „Peržiūrėjau kokius planus siūlo mano tiekėjas ir pamačiau, kad moku daugiau negu kiti.

Nepriklausomi elektros tiekėjai jau dabar mažina fiksuotos kainos planų tarifus. O vartotojai, mokantys biržos kainą, šiemet mokėjo daugiau. Tad specialistai ragina pasitikrinti savo sutartis ir nepraleisti progos jas pasikeisti. Kitąmet 5 proc. brangs visuomeninė elektra, netikėtumų gali sukelti ir Baltijos šalių tinklų sinchronizavimas su Europos tinklais.  Panevėžiečiai skuba į prekybos centrus ne tik vaišių šventiniam stalui, bet ir susimokėti komunalinius mokesčius.

Šventinis laikotarpis gruodį išaugina išlaidas, tad paslaugų tiekėjai ragina gyventojus nepamiršti jau šią savaitę deklaruoti rodmenis už sunaudotą elektrą. Tokiu atveju sąskaita bus suformuota pagal faktinį  gruodžio mėnesio vartojimą, o ne pagal metų suvartojimo vidurkį, rašoma pranešime žiniasklaidai.