elektros kaina

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse augo 26 proc. iki 88 eurų už megavatvalandę (MWh), pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius teigė, kad atvėsę orai lėmė didesnį elektros vartojimą, o augant paklausai didėjo ir importas iš kaimyninių šalių, kuriose daugiau gamina šiluminės elektrinės.

Visuomeninė elektros kaina buitiniams vartotojams kitų metų pirmąjį pusmetį galėtų mažėti 3 proc. iki 21,58 cento, prognozuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) „Kalbant apie konkretų elektros tarifą buitiniam vartotojui, gyventojui, tai prognozuojama kaina (...) būtų apie 21,58 cento“, – trečiadienį Seimo Audito komitete teigė VERT Dujų ir elektros departamento direktorius Ignas Kazakevičius. Šiuo metu ši kaina siekia 22,26 cento.

Lieka vos kiek daugiau nei pora mėnesių, kai nustos galioti daugybė anksčiau pasirašytų sutarčių dėl nepriklausomo elektros tiekimo. Nemažai jų pasirašytos tada, kai energijos kainos buvo pasiekusios rekordines aukštumas. Jeigu gyventojai nesuskubs pasirašyti naujų sutarčių, tai jie gali permokėti. Tiesa, elektros tiekėjai per daug neatvirauja apie tai, kaip, palyginti su dabartinėmis, skiriasi naujos nepriklausomo elektros tiekimo kainos, pradėtos siūlyti klientams.

Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 18,5 proc., tuo metu gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške brango 6,4 proc. Tuo metu biokuro kainos praėjusią savaitę šalyje padidėjo beveik 1,8 proc., pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Rugsėjo 25–spalio 1 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) Lietuvoje vidutiniškai kainavo 90,2 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 110,6 euro.

Šį mėnesį elektros vidutinė kaina, pagal rugsėjo 1–19 d. duomenis, kol kas yra didžiausia šiais metais ir siekia 0,126 Eur/kWh be PVM – tai 23 proc. daugiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,102Eur/kWh, praneša Lietuvos energetikos agentūra. O už dujas Lietuvos gyventojai šiuo metu priversti mokėti maždaug trečdaliu brangiau nei jos kainuoja rinkoje. Taip nutiko, nes „Ignitis“ užsipirko brangių dujų.

Šį mėnesį elektros vidutinė kaina, pagal rugsėjo 1–12 d. duomenis, kol kas yra didžiausia šiais metais ir siekia 0,126 Eur/kWh be PVM – tai 23 proc. daugiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,102 Eur/kWh, praneša Lietuvos energetikos agentūra.O už dujas Lietuvos gyventojai šiuo metu priversti mokėti maždaug trečdaliu brangiau nei jos kainuoja rinkoje. Taip nutiko, nes „Ignitis“ užsipirko brangių dujų.

Rugsėjo 1–19 d vidutinė elektros kaina siekė 0,126 Eur/kWh be PVM – tai 23 proc. daugiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,102 Eur/kWh. Kol kas rugsėjį vidutinė elektros kaina yra didžiausia šiais metais, informuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė savaitės kaina biržoje rugsėjo 11–17 d. buvo 0,142 Eur/kWh be PVM, arba antra pagal dydį šiais metais. Brangesnė elektra buvo tik rugpjūčio 28 d. – rugsėjo 3 d., kai vidutinė kaina siekė 0,143 Eur/kWh be PVM.

Nors žiemos link elektros kainos, dėl brangstančių išteklių, augs, tai vyks „lengva tendencija“ ir be didelių svyravimų, teigia „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas. Pasak jo, Europa prisitaikė prie dalinio Rusijos atsijungimo nuo Europos energetikos sistemos, tad jos rinka bus daug stabilesnė nei 2022 m. rudenį. „Kiekvieną savaitę pamatome kainų išaugimą po kelias cento dalis, nes vienas ar kitas tiekėjas yra priverstas jas didinti dėl brangstančių išteklių.

Dėl gedimų Suomijos ir Estijos elektrinėse bei sumažėjus vėjo energijos gamybai rugpjūčio mėnesio vidutinė elektros kaina Lietuvoje padidėjo 22 proc. iki 102,5 euro už megavatvalandę (MWh), ketvirtadienį paskelbė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, didesnes elektros kainas labiausiai lėmė gedimai Suomijos ir Estijos elektrinėse, sumažėjusi vėjo energijos gamyba.

Elektra Lietuvos biržoje vakar kainavo daugiausiai per visus šiuos metus. Energetikai dėl elektros deficito ir išaugusių kainų kaltę verčia nusilpusiam vėjui ir suomiams, kurie dėl gedimo sumažino elektros gamybą savo atominėje elektrinėje. Ekspertai viliasi, kad pastarasis elektros kainos šuolis bus laikinas, tačiau artėjant žiemai elektra esą vis tiek turėtų būti brangesnė nei pastarąjį pusmetį. Panevėžietė Audronė už elektrą vidutiniškai moka po šimtą eurų per mėnesį.

Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 80,6 proc., tuo metu gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške brango 8,6 proc., pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Rugpjūčio 14–20 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 116,2 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 64,3 euro.  Lygiai tiek pat, iki 116,2 euro elektros kaina augo ir Latvijoje, Estijoje – 24,8 proc.

Liepos mėnesį Lietuvoje didmeninė elektros kaina buvo 15 proc. mažesnė nei birželį ir siekė vidutiniškai 83,8 euro už megavatvalandę (MWh). Tokia pati kaina laikėsi ir Latvijoje, o Estijoje elektra pigo 14 proc. iki 79,6 euro.  Liepą valandinės elektros kainos Baltijos šalyse svyravo nuo 60 eurų iki 187,2 euro, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Praėjusį mėnesį Baltijos regione vėjo elektrinių energijos gamyba išaugo 64 proc.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę sumažėjo 8 proc. iki 64,3 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje ji augo 1 proc. iki 63,6 euro. Praėjusią savaitę „Nord Pool“ vidutinė kaina sumažėjo 54 proc. ir siekė 12,4 euro, skelbia  energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Anot įmonės Verslo sprendimų departamento vadovo Artūro Zatulino, nors vėjo jėgainių generacija praėjusią savaitę sumažėjo 31 proc.

Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 7,7 proc., tuo metu gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške brango 7,2 proc., pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Rugpjūčio 7–13 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 64.3 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 69,7 euro.  Lygiai tiek pat, iki iki 64,3 euro elektros kaina mažėjo ir Latvijoje, Suomijoje – 66,7 proc. iki 8,2 euro, Lenkijoje – 12,7 proc.

Pernai panašiu metu elektros energijos kaina Lietuvoje ir visoje Europoje mušė visus rekordus. Tačiau dabar situacija iš esmės pasikeitė. Antradienį Lietuvoje, kaip ir kaimyninėse šalyse, didelę paros dalį elektros didmeninė kaina bus neigiama. Elektros biržos „Nordpool“ duomenimis, nuo vidurnakčio iki pat 6 val. ryto valandinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo neigiama ir svyravo nuo -0,09 Eur/MWh iki -6,2 Eur/MWh. Nuo 6 iki 10 val. kaina perkopia 0 Eur/MWh, tačiau nuo 10 iki 17 val.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 91,7 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje ji sumažėjo 2 proc. iki 80,8 euro. Praėjusią savaitę „Nord Pool“ vidutinė kaina sumažėjo 40 proc. ir siekė 23,5 euro, skelbia  energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Anot įmonės Verslo sprendimų departamento vadovo Artūro Zatulino, kainoms Baltijos šalyse įtakos turėjo kuro brangimas, 10 proc.

Metinių fiksuotų planų kainas per pastarąją savaitę mažino visi trys nepriklausomi elektros tiekėjai – „Elektrum Lietuva“, „Ignitis“ ir „Enefit“, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Liepos 11–18 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, planų su 12 mėnesių fiksuota elektros kaina tarifus „Ignitis“ sumažino 6 proc., „Elektrum Lietuva“ – 4 proc., „Enefit“ – 2 procentais. Tuo metu 24 mėnesių tarifus 4 proc. mažino tik „Ignitis“ ir „Elektrum Lietuva“, „o „Enefit“ kainų nekeitė.

Nors praėjusios savaitės pradžioje vėjo generacija buvo itin maža ir dėl to reikšmingai mažėjo eksportas į Lenkiją. Tačiau savaitgalį sugrįžęs vėjas atnešė neigiamas kainas į Skandinaviją ir Baltijos šalis. Vidutinė elektros biržos „Nord Pool“ sistemos kaina sekmadienio dieną pirmą kartą istorijoje buvo neigiama, rašoma „Litgrid“ pranešime.

Dvigubai išaugus vėjo energijos gamybai vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 13 proc. iki 93 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Birželio 26–liepos 2 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina Latvijoje kito taip pat kaip Lietuvoje, o Estijoje augo 3 proc. ir siekė 91 eurus.

Nuo liepos neliks valstybės kompensacijų už elektrą. Ar visi gyventojai spėjo pasikeisti brangias tiekimo sutartis į naudingesnes? Kokios laukia elektros ir dujų kainos antrąjį šių metų pusmetį? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ dalyvauja Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Gyventojai, kurie nori nuo liepos už elektrą mokėti mažiau, turėtų suskubti per artimiausias tris dienas pasikeisti turimą elektros planą į pigesnį, primena „Ignitis“. Šių metų liepos 1 d. baigia galioti valstybės kompensacija už elektrą, o iki birželio 29 d. dar yra galimybė pasikeisti turimą planą į pigesnį, patogiausia tai padaryti internetu.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. iki 106,7 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje kaina krito 16 proc. iki 87,65 euro. Praėjusią savaitę „Nord Pool“ vidutinė kaina sumažėjo 6 proc. iki 58,91 euro, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės Verslo sprendimų departamento vadovas Artūras Zatulinas teigė, kad „Nord Pool“ biržos kainos mažėjimą daugiausia lėmė 21 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba Šiaurės šalyse.

Vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 32 proc. iki 111 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Birželio 12–18 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina Latvijoje kito taip pat kaip Lietuvoje, o Estijoje augo 24 proc. ir siekė 105 eurus.

Apie trečdalis milijono gyventojų tebėra pasirašę brangesnes negu 28 centai už kilovatvalandę elektros pirkimo sutartis. Jau po pustrečios savaitės jiems elektra brangs, mat nebegaus valstybės kompensacijų. Ne visos bendrovės žada sumažinti nuo kito mėnesio tokiems klientams tarifus vienašališkai. Be to, rinkoje nebelieka ilgesnių kaip 2 metų fiksuotų kainų sutarčių. Seime stringa ir energetikos ministro planas jau po metų Lietuvą atjungti nuo Rusijos elektros tinklo.

Einant į pabaigą valstybės kompensacijoms, „Ignitis“ ragina savo klientus suskubti ir pasikeisti turimą elektros tiekimo planą į pigesnį. Prasidėjusi vasara sumažino elektros kainą biržoje, todėl šiuo metu tai yra itin palankus metas pasikeisti turimą elektros naudojimo planą ir užfiksuoti mažesnę kainą.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad dauguma nepriklausomus elektros tiekėjus pasirinkusių vartotojų už elektros kilovatvalandę (kWh) moka mažiau nei 28 centus per mėnesį.  „Didžioji dalis vartotojų, kurie yra nepriklausomame tiekime, turi sutartis su nepriklausomais tiekėjais mažesne nei 28 centų už kilovatvalande kaina. Apie 370 tūkst.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, jog Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) pirmadienį patvirtinus beveik 19 proc. mažesnę – 22,264 cento už kWh – visuomeninę elektros kainą nuo liepos, nebeliko priežasčių vartotojams mokėti kompensacijas už elektrą. „Tai yra tarifas, kuris yra žemesnis negu galiojo šių metų pirmą pusmetį.

Išaugus saulės elektrinių gamybai didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 2 proc. iki 77 eurų už megavatvalandę (MWh), pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Latvijoje didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje, o Estijoje elektra brango 9 proc. iki 67 eurų.

Vidutinė visuomeninė elektros kaina gyventojams nuo liepos mažėja beveik 19 proc. (5,2 cento) iki 22,264 cento (su PVM) už kilovatvalandę (kWh). Tokią kainą mokėtų maždaug 460 tūkst. nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusių trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojų.  Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį patvirtino naują visuomeninės tiekėjos bendrovės „Ignitis“ kainą, kuri galios antrąjį šių metų pusmetį.

Valstybei priklausanti bendrovė „Ignitis“ pradeda klientų informavimą apie vienašališką elektros energijos kainos mažinimą nuo liepos 1 d., rašoma įmonės pranešime. Apie vienašališką kainos mažinimą ir tikslią kainą, bendrovė individualiai informuos tuos klientus, kurie nebus pasikeitę plano į pigesnį iki informacijos siuntimo pradžios. Informuoti klientus įmonė įsipareigoja likus ne mažiau kaip 30 dienų iki kainos mažinimo, kaip numatyta įstatyme.

Vos trečdalį visos šalyje suvartojamos energijos Lietuva pasigamina pati. Visą kitą energiją importuojame, vadinasi, ir visus pinigus už ją vis dar atiduodame kitiems – dažniausia kaimynams. Paprastai didmeninė elektros kaina, kuri nustatoma „Nord Pool“ biržoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje daug nesiskiria. Bet trečiadienis buvo visiškai neįprasta diena. Primename, kad didžiausia nekompensuojama mažmeninė elektros kaina vartotojams šiuo metu yra 28,5 ct/kWh.

Kiekvienais metais saulės elektrines įsirengia vis daugiau gyventojų. Daugelis jų gauna nemažą paramą, kuri leidžia ne tik sutaupyti pačiai elektrinei, bet ir susimažinti sąskaitas už elektrą. Šiemet parama irgi skiriama, tačiau jai skirti pinigai greitai senka. Balandžio pabaigoje startavęs kvietimas teikti paraiškas kompensacijoms už nuosavas saulės elektrines iki 10 kW jau sulaukė 10 tūkst.

Dalis gyventojų iki liepos mėnesio vis dar gali pasinaudoti kompensacija už elektros kainas, jei už energiją moka daugiau kaip 28 centus. Tačiau dabartinė tvarka jau netrukus turėtų pasikeisti. Seimui priėmus Elektros energetikos įstatymo pataisas, nepriklausomiems tiekėjams leista vienašališkai sumažinti energijos tiekimo kainą buitiniams vartotojams. Tiesa, apie šį ketinimą gyventojai privalo būti informuojami raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis.

Dėl linijų remontų Estijoje praėjusią savaitę Lietuvą pasiekė mažesni pigesnės importinės elektros kiekiai iš šiaurės, todėl didmeninės elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 4 proc.

Fiksuotų planų kainas per pastarąją savaitę 2 proc. sumažino „Ignitis“, o „Elektrum Lietuva“ jų nekeitė.   Tuo metu „Enefit“ vietoje 36 mėnesių fiksuotos kainos sutarčių dabar siūlo 24 mėnesių sutartis su 29–30 proc. didesnėmis kainomis, antradienį paskelbė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Skelbiama, kad visų tiekėjų siūlomos vienos laiko zonos tarifo kainos šiuo metu svyruoja nuo 25 iki 33 centų.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas penktadienį pristatė planus įvesti elektros energijos kainų „lubas“ daug energijos naudojančiose pramonės šakose, taip siekiant apsaugoti šalies pramonę nuo staigių sąnaudų padidėjimų. Visgi pasiūlymas nedelsiant susilaukė ir kritikos. Viršutinė kainų riba, jei dėl jos būtų susitarta, siektų 0,06 euro (0,07 JAV dolerio) už gigavatvalandę (GWh), galiotų iki 2030 metų ir apimtų bent 80 proc. pramonės įmonių suvartojamos elektros energijos.

Nepriklausomas elektros tiekėjas „Enefit“ klientams, turintiems ilgalaikį fiksuotos kainos planą „Superžalias“ ir pasirašiusiems sutartis kai kainos rinkoje buvo itin aukštos, vienašališkai mažina sutartyse užfiksuotą elektros tiekimo kainą iki 21 ct/kWh (be ESO ir VIAP mokesčių). Sumažintas tarifas įsigalios liepos 1 d. ir bus taikomas iki šių metų pabaigos, rašoma bendrovės pranešime. Pokyčiai palies 25 proc.

Balandžio mėnesio vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje buvo mažiausia nuo 2021 metų gegužės – ji siekė 67 eurus už megavatvalandę (MWh) ir buvo 24 proc. mažesnė nei kovą, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų mažėjimą lėmė mažesnis elektros vartojimas, dėl pavasarinių potvynių išaugusi Latvijos hidroelektrinių gamyba ir vietos atsinaujinančių išteklių elektrinės.

Didžiausiai nepriklausomai elektros tiekėjai „Ignitis“ pažadėjus nuo liepos vienašališkai sumažinti fiksuotus tarifus iki 28 centų už kilovatvalandę (kWh), bendrovė „Enefit“ daliai klientų tai pasiūlys artimiausiu metu, o „Elektrum Lietuva“ teigia, kad jos klientai jau dabar moka mažesnę kainą.  Seimas praėjusią savaitę leido nepriklausomiems elektros tiekėjams vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas mažinant kainas vartotojams.

Seimas leido nepriklausomiems elektros tiekėjams vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas mažinant kainas vartotojams.   Apie tokį ketinimą tiekėjai turės informuoti vartotojus, o kartu su sąskaita jie privalės pateikti informaciją apie tą dieną jo siūlomą mažiausią kainą.    Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Elektros energetikos įstatymo pataisas: už balsavo 122 Seimo nariai, prieš buvo vienas. Pataisos įsigalios, kai jas pasirašys prezidentas.

Seimas ketvirtadienį pritarė, kad elektros tiekėjams būtų leista vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas mažinant elektros kainas vartotojams. Be to, elektros tiekėjai būtų įpareigoti klientams siūlyti 12 bei 24 mėnesių fiksuotas sutartis. Už Elektros energetikos įstatymo pakeitimą balsavo 122 Seimo nariai, prieš buvo vienas.

Specialistai ragina gyventojus, sudariusius sutartis su elektros tiekėjais, nedelsti ir brangius planus keisti į pigesnius. Tačiau to vis dar nepadarė tūkstančiai žmonių. Tiesa, spręsti šią problemą po ilgo laiko susizgribo ir politikai, mat dabar norima elektros tiekėjams leisti vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas mažinant elektros kainas vartotojams.

Jau šį penktadienį, balandžio 28 d., gyventojai ir vėl sulauks naujo kvietimo teikti paraiškas kompensacijoms nuosavoms saulės elektrinėms iki 10 kW savo gyvenamajame būste įsirengti ir tapti gaminančiais vartotojais, praneša Aplinkos projektų valdymo agentūra. Tam skirta 40 mln. eurų iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programoje numatytų lėšų. Šią priemonę inicijavo Energetikos ministerija.

Sunku patikėti, bet dabar galiojantis įstatymas nepriklausomiems tiekėjams neleidžia sumažinti elektros kainos, jeigu klientai to neprašo. Tačiau netrukus situacija pasikeis. Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Elektros energetikos įstatymo pataisoms, kurioms įsigaliojus, elektros kainą tiekėjai galės mažinti neatsiklausę vartotojų.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 56 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 3 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje balandžio 14–20 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 67 eurus, kai prieš savaitę kaina siekė 43 eurus. Pasak LEA, kainų augimą galėjo lemti šiek tiek atvėsę orai ir didėjęs energijos poreikis. Latvijoje ir Estijoje elektra per savaitę brango 55,6 proc.

Energetikos ministerija siūlo keisti apskaitos modelį verslo įmonėms, gaminančioms ir vartojančioms elektrą, – jų į tinklą patiekta perteklinė energija būtų apskaitoma eurais, o ne kilovatvalandėmis. Ministerija ketvirtadienį pranešė parengusi tai numatančių Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pataisų paketą.

Dėl šiltesnių orų sumažėjus vartojimui vidutinė didmeninė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 51 proc.

 Vyriausybės sprendimai, ar pratęsti kompensacijas gyventojams už elektrą, bus priimti gegužę, kai bus aiškesnė kainų dinamika, sako energetikos ministras Dainius Lreivys. „Gegužės mėnesį, kai matysime aiškesnę kainų dinamiką, visi sprendimai bus priimti. Jeigu reikės kažkokių sprendimų pagelbėti žmonėms, jie bus priimti“, – pirmadienį LRT radijui sakė D. Kreivys Jeigu dabartinė situacija nesikeis, kompensacijų neprireiks, teigė ministras.

Visuomeninė elektros kaina nuo liepos greičiausiai bus mažesnė nei 28 centai, todėl nebeliks valstybės kompensacijos, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Labai tikėtina, kad reguliuojama kaina, kuri bus patvirtinta nuo liepos 1 dienos tikrai nebus didesnė negu šiuo metu nustatyta kaina, iki kurios mes kompensuojame. Vadinasi, kompensuoti nebus ko“, – antradienį „Info TV“ teigė ministrė pirmininkė. „Bent jau jeigu tos tendencijos, kurias matome šiuo metu, išsilaikys“, – pridūrė ji.