Aiškėja, kas už elektrą šiemet mokėjo daugiau: „Nieko nesuprantu“

Kitąmet 5 proc. brangs visuomeninė elektra, netikėtumų gali sukelti ir Baltijos šalių tinklų sinchronizavimas su Europos tinklais. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Ragina nelaukti metų pabaigos ir patikrinti elektros skaitiklį – kitaip nemaloniai nustebins

2025 m. tūkstančiai gyventojų turės priimti svarbų sprendimą, kitaip gali likti be elektros

„Ignitis“ įspėja apie besibaigiančias sutartis: štai kas bus, jei nesudarysite naujos

Panevėžiečiai skuba į prekybos centrus ne tik vaišių šventiniam stalui, bet ir susimokėti komunalinius mokesčius. Štai Genovaitė sumokėjo beveik 14 eurų už lapkritį sunaudotą elektrą ir yra nepatenkinta, kad kitąmet už elektrą teks mokėti brangiau. 

„Nieko nesuprantu, vaikeliuk, mielas. Ne bobučių reikalas. Nustato kainą kiekvieną mėnesį, nežinau, kiek. Jie patys nustato, ateinu – susimoku“, – sako panevėžietė Genovaitė. 

O Jonas pasakoja surizikavęs ir pasirinkęs nepriklausomą elektros tiekimą, mat viliasi sutaupyti mokėdamas biržos kainą. Tačiau ar pavyko, nežino. 

„Kas nori daugiau mokėti? Visi nori mažiau. Biržos plane esu, bet nesijaučia sumažėjimo kažkodėl. Reklama viena, o natūroje kitaip. Nežinau, kodėl taip“, – komentuoja panevėžietis Jonas.

Daugiau mokėjo turintys fiksuotą kainą

Lietuvos energetikos agentūros analitikai skaičiuoja, kad šiemet pasirinkę su elektros birža susietus planus gyventojai mokėjo vis dar mažiau už tuos, kurie kainą fiksavo. 

„Fiksuotos kainos planai labiau neapibrėžti dėl didesnės rizikos. O nefiksuotos kainos planų kainodara yra labai aiški. Yra „NordPool“ biržos kaina, valstybės reguliuojama dalis ir tiekėjo marža už riziką, kuri yra apie 2 ct/kWh ribose“, – teigia energetikos agentūros analitikas Vytenis Gudelis. 

Visgi susieti su birža planai šiemet pabrango padidėjus valstybės reguliuojamai daliai, o fiksuoti planai atvirkščiai netgi atpigo, tad kainų skirtumas tarp vidutinių biržos ir fiksuotų elektros planų šiemet sumažėjo. Štai pernai skirtumas siekė beveik 6 centus už kilovatvalandę, o šiemet beliko 2 centai. 

„Fiksuotos kainos planų yra didesnė nepriklausomo tiekėjo maržos dalis, apie 4–5 ct/kWh, jie turi didesnę laisvę varijuoti, ta konkurencija pasireiškia tuo, kad jie savo dalies sąskaita kainas mažina“, – sako V. Gudelis.

Kad pinga fiksuotos kainos planai ir artėja prie susietų su birža, anot energetikų ir vartotojų atstovų, rodo, jog po ankstesnių sukrėtimų, elektros rinka Lietuvoje stabilizuojasi. 

„Einame linkme, kad būtume atsparūs dideliems kainų šuoliams, vyravimai bus, bet drastiškų neturėtų būti, įneš pasitikėjimo sistema“, – teigia vartotojų aljanso atstovas Rytis Jokubauskas.

Keisti sutarties nepataria

Visgi skubėti keisti sutartį iš nefiksuotos į fiksuotą, vartotojų aljanso atstovas, nepataria. Jis ragina nuodugniai palyginti fiksavimo laikotarpį, tiekėjų siūlomas kainos sudedamąsias dalis, mėnesinius mokesčius, valstybės reguliuojamos dalies dydį, pridėtinės vertės mokestį ir tik tada priimti galutinį sprendimą. 

„Elektros rinkoje stengiasi maksimaliai visas rizikas perkelti vartotojui, nes patys tiekėjai, matyt, nesijaučia stabiliai. Norisi tikėti, kad tiekėjai jaus daugiau stabilumo, realiai pradės veikti konkurencija“, – komentuoja R. Jokubauskas. 

Įprastai pavasarį elektros kainos krenta dėl padidėjusios saulės ir hidroelektrinių gamybos. O kainos pakyla dėl didžiulių šalčių ar karščių, elektros jungčių ir elektrinių remontų. 

Energetikai prognozuoja, kad kitąmet elektros kainos Lietuvoje turėtų būti panašios į šiemetines. O jas į viršų kilstelėti gali nebent galimi iššūkiai užtikrinti tinklo stabilumą po vasario pradžioje suplanuoto Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Europos tinklais ir atsijungimo nuo Rusijos ir Baltarusijos. 

Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.