Bendrovės duomenimis, vasario 23–kovo 1 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo 20 proc. iki 98 eurų už megavatvalandę (MWh). Tuo metu Latvijoje ir Estijoje elektros kaina siekė 100 eurų už MWh.
„Įdomu, kad sekmadienio elektros kaina Lietuvoje (68 eurai už MWh) buvo žemesnė nei kitose Baltijos šalyse (81 euras už MWh). Taip nutiko dėl mažo elektros vartojimo Lietuvoje, itin didelės vėjo gamybos ir vis didesnį poveikį turinčios saulės elektrinių generacijos, kuri vidurdienį siekė net 500 megavatų (MW)“, – pranešime teigia „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Sumažėjęs elektros poreikis
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 12 proc. iki 287 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 72 proc. elektros energijos poreikio. Bendrai šalyje buvo pagaminta 208 GWh elektros energijos – 6 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai generacija siekė 221 GWh.
Anot „Litgrid“, daugiausia elektros praėjusią savaitę Lietuvoje gamino vėjo elektrinės, tačiau jų gamyba mažėjo 6 proc. iki 131 GWh. Ketvirtadienį taip pat buvo užfiksuotas naujas vėjo jėgainių gamybos rekordas, kuris dabar siekia 1 863 MW.
Tuo metu šiluminių jėgainių gamyba mažėjo 8 proc. iki 34 GWh, hidroelektrinės pagamino 10 GWh, saulės elektrinės – 18 GWh, o kitos elektrinės – 14 GWh.
Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 63 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės – 16 proc., hidroelektrinės – 5 proc., saulės jėgainės – 9 proc., o kitos elektrinės – 7 proc.
Taip pat bendras elektros importo kiekis per savaitę mažėjo 10 proc. iki 128 GWh. Bendrovės duomenimis, 71 proc. elektros buvo importuota iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 17 proc. – iš Latvijos, o likę 12 proc. – iš Lenkijos.
Tuo metu eksporto srautai iš Lietuvos augo 62 proc. ir siekė 40 GWh. Skaičiuojama, kad 66 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 28 proc. – į Lenkiją, o likę 6 proc. – į Švediją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 36 proc. Lenkijos ir 57 proc. Lietuvos kryptimis, o „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 2 proc. Švedijos ir 77 proc. Lietuvos kryptimis, nurodo bendrovė.
