Verslas

Rusijai užpuolus Ukrainą mūsų šalies verslininkai ima atsisakyti ryšių su valstybės agresorės tiekėjais. Vieno didžiausių šalies prekybos tinklų „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis patvirtino, kad jo atstovaujama bendrovė nutraukia ryšius su Rusija. „Iš tikrųjų nuo šiandien visai neužsakinėsime prekių iš Rusijos. Kurios dar yra prekyboje parduosime, bet naujų tikrai neužsakinėsime“, – tikino įmonės atstovas.

Rusijos invazijos į Ukrainą fone bitkoino ir daugumos kitų kriptovaliutų kainos sparčiai mažėja. „Coinmarketcap“ duomenimis, bitkoino kursas 15 val. Lietuvos laiku buvo 35,24 tūkst. JAV dolerių, eterio – 2363 doleriai. Per pastarąsias 24 valandas bitkoinas nuvertėjo 9,1 proc., eteris – 12,7 proc., o visa tarptautinė kriptovaliutų rinka susitraukė daugiau kaip 150 mlrd. dolerių. „Rizikos aktyvus ir toliau neigiamai veikia įtampa bei konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos.

Europoje kviečių kainos ketvirtadienį pasiekė rekordines aukštumas, Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, naujienų agentūrai AFP teigė analitikai ir prekybininkai. Kviečių kaina prekyvietėje „Euronext“ pasiekė 344 eurus už toną.  Ukraina ir Rusija yra dvi didžiausios pasaulyje kviečių augintojos.

Lietuvoje dirba tūkstančiai darbuotojų iš Ukrainos. Pastaruoju metu jie vis dažniau prašo darbdavių išleidžiami ginti tėvynės, praneša Valstybinė darbo inspekcija (VDI). VDI sulaukia klausimų dėl susiklosčiusios situacijos Ukrainoje ir įdarbintų Ukrainos piliečių, t. y., kaip išleisti iš darbo atlikti pareigų valstybei dėl karo veiksmų.

Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovė „Achema“ nutraukė trąšų eksportą į Ukrainą. Įmonės atstovė teigia, kad šios krypties atsisakyta ne dėl karo Ukrianoje. „Achema“ dar praėjusią savaitę skelbė, kad po Minsko draudimo vežti trąšas per šalies teritoriją į Ukrainą trąšas pradėjo gabenti per Latviją ir Rusiją, tačiau dabar jos atstovė tikina, jog eksportas sustabdytas.  „Eksportas į Ukrainą nevyksta jau kurį laiką, jis sustabdytas ne dėl karo veiksmų, o dėl Baltarusijos sienos uždarymo.

Nerimas dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje pasiekė ir Lietuvos gyventojus. Ketvirtadienį po pietų prie bankomatų Vilniuje nusidriekė eilės, juose ėmė trūkti grynųjų pinigų. Lietuvos bankas pripažįsta, kad grynųjų paklausa išaugusi, tačiau ramina, kad tam yra pasiruošta. Portalo tv3.lt skaitytojai pastebėjo, kad ketvirtadienį kai kuriose sostinės vietose prie bankomatų išsirikiavo klientų eilės.

Rusijai ketvirtadienį pradėjus karą prieš Ukrainą, Lietuvos gamtinių dujų ir elektros perdavimo sistemų operatoriai bei nepriklausomi ekspertai teigia, kad šalies energetikos sistema yra stabili, pavojaus nėra nei Lietuvos, nei Baltijos šalių energetiniam saugumui.  Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas mano, kad regione sukurta patikima dujų infrastruktūra, be to, jų poreikį mažina artėjantis šiltasis sezonas. Vis dėlto jis neabejoja, jog pasaulinės dujų kainos turėtų kilti.

Didžiausias Lietuvos įmones vienijančio Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas teigia, kad Rusijai ketvirtadienį pradėjus karinius veiksmus prieš Ukrainą dalis aljanso įmonėse dirbančių ukrainiečių norėtų grįžti į gimtinę, tačiau jų nėra daug. „Turime ukrainiečių vyrų, kurie nori palikti įmones ir vykti į Ukrainą, kur yra jų šeimos. Bandome su jais komunikuoti ir tą situaciją spręsti.

„Telia“ nemokamai rodys visus informacinius televizijos kanalus savo klientams, ketvirtadienį pranešė bendrovės atstovas Audrius Stasiulaitis. „Dėl objektyvios informacijos kanalų: Telia TV neribotą laiką nemokamai rodys visus informacinius TV kanalus visiems savo klientams“, – feisbuke rašė jis. Sąraše nurodomi kanalai CNN, BBC, „Euronews RU“, „Euronews Eng“, „Currenttime“, „Deutsche Welle“, RTL, „Dozd“, „Sky News“, „France24 English“, „France24 Francais“, CNBC.

Rusijai ketvirtadienį pradėjus karinius veiksmus prieš Ukrainą, Lietuvos bankas (LB) teigia, jog Lietuvoje iš bankomatų išimama kiek daugiau grynųjų pinigų. „Sustiprėjus geopolitinei įtampai regione, grynųjų pinigų paklausa Lietuvoje šiek tiek išaugo. Tačiau norime pabrėžti, kad grynųjų pinigų apyvarta Lietuvoje vyksta sklandžiai. Lietuvos bankas, kredito įstaigos ir pinigų pervežimo įmonės yra pasiruošę grynųjų pinigų paklausos padidėjimui“, – rašoma LB komentare BNS.

Rusijai ketvirtadienį užpuolus Ukrainą, Lietuvoje gali pradėti trūkti svarbių statybinių medžiagų, didėti jų kainos, todėl būtų stabdomos ar peržiūrėtos valstybės bei verslo investicijos, sako statybų rinkos dalyviai. Anot jų, jeigu didelė statybose dirbančių ukrainiečių dalis grįžtų į savo šalį, tektų ieškoti naujų darbuotojų. Statybų bendrovės „Eikos statybos“ vadovo Almanto Čebanausko teigimu, įmonėje šiuo metu dirba apie 10 žmonių iš Ukrainos, daugiau ukrainiečių yra partnerių įmonėse.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) svarsto klausimą dėl rusiškų televizijos kanalų transliacijų stabdymo Lietuvoje, sako komisijos vadovas. „Administracijos monitoringo grupė ir teisininkai surinks visus duomenis, o jų yra labai daug, ir tuo labiau sankcijos yra paskelbtos kai kuriems rusiškiems kanalams, tik ką procesą ir pradėjome.

Europos Sąjungai (ES) ketinant plėsti sankcijas Rusijai, įskaitant jos bankus, tai apsunkintų atsiskaitymus bei ne itin reikšmigus Lietuvos verslo ryšius su šia šalimi, sako BNS kalbinti ekonomistai.  Tuo metu Rusijos atjungimas nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos (SWIFT), pasak jų, apribotų ar visai užkirstų Rusijos tarptautinių sandorių galimybes.

Rusijai ketvirtadienį pradėjus karinius veiksmus prieš Ukrainą, Lietuvos verslo atstovai  sako neturintys darbo karo sąlygomis patirties ir matantys nemažai rizikų, tačiau BNS kalbinti šalyje dirbantys verslininkai teigia kol kas neketinantys trauktis, nors dvi bendrovės patvirtino laikinai sustabdžiusios įmonių veiklą.

Rusijos karinėms pajėgoms įsiveržus į Ukrainos teritoriją, skelbiama apie uždaromą oro erdvę.  Flightradar24 lėktuvų judėjimo žemėlapyje užfiksuotas vaizdas liudija, kad oro linijų bendrovės dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainos tautą nebevykdo suplanuotų kelionių į šią šalį.  Skrydžius stabdo „Wizz air“ Skrydžių bendrovės „Wizz Air“ atstovai pranešė, kad laikinai kelionės į Ukrainą nebus vykdomos.

Lietuvos gyventojų vidutinės darbo pajamos toliau auga ir jau siekia 1034 eurus į rankas, skaičiuoja „Sodra“. Tačiau pastaruoju metu pajamų augimą sunku pajusti dėl augančių kainų. Anot „Sodros“ atstovų, moterų padėtis šalies darbo rinkoje vis dar mažiau palanki nei vyrų – vėliau tai atsispindi ir jų pensijose.

Ukrainoje prasidėjus karo veiksmams, mobiliojo ryšio operatorės pranešė nemokamai teiksiančios ryšį su šia šalimi ir joje esantiems savo klientams. Šiandien Ukraina ir jos gyventojai susiduria su didžiuliais iššūkiais ir pavojumi. Dėl to „Bitė Lietuva“ klientams kompensuos skambučius ir trumpąsias SMS žinutes į ir iš Ukrainos, taip pat skambučius ir žinutes šalies viduje.

Vokietijos federalinės Meklenburgo-Pomeranijos žemės klimato apsaugos fondas neberems Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietiją projekto „Nord Stream 2“, pranešė Vokietijos naujienų agentūra DPA.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, jog Europos Sąjungos tikslas yra atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų gamtinių dujų. „Mėnesiais, jei ne metais, stebėjome, kaip Rusija naudojo energijos išteklius spausti ne tik Ukrainą, bet ir ES. Ir dabar tikrai esame pasiryžę atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų“, – EK vadovė kalbėjo trečiadienį Briuselyje per susitikimą su atvykusiu Norvegijos premjeru Jonu Gahru Store.

Ketvirtadienį skubiai sušauktame neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje turėtų būti išplėstas Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketas, jis palies tiek bankus, tiek atskirus asmenis, sako eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.  „Galiu pasakyti, kad yra sankcionuojami dar eilė Rusijos bankų, įšaldant jų turimas lėšas Europoje, drastiškai išplečiamas žmonių sąrašas“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė V. Sinkevičius.

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai griežtai smerkia Rusijos veiksmus Ukrainoje ir ragina įvesti agresoriui griežtas sankcijas, įskaitant atjungimą nuo SWIFT sistemos. „Mes, Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai, griežčiausiai kaip įmanoma smerkiame plataus masto Rusijos agresiją prieš nepriklausomą, taikią ir demokratišką Ukrainą“, – teigiama pareiškime.

Rusijai pradėjus Ukrainos puolimą, pasaulinėse rinkose žaliavinės naftos kainos viršijo jau 7 metu nematytą lygį. Ketvirtadienio rytą Brent rūšies nafta pabrango iki daugiau kaip 100 JAV dolerių už barelį, praneša BBC. Anksčiau šią savaitę jos kaina laikėsi jau ir taip rekordiškai aukštame lygyje – apie 90 dolerių už barelį. Rinkos baiminasi, kad dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą naftos tiekimas gali būti apribotas. Rusija yra viena iš didžiausių naftos eksportuotojų pasaulyje.

Paaiškėjus, kad Vladimiras Putinas pradėjo karą prieš Ukrainą, netrukus į tai aštriai sureagavo vietos rinkos. Ketvirtadienio rytą Rusijos valiutos kursas krito. Rublis JAV dolerio atžvilgiu atpigo dar 3 rubliais iki 84 rublių už dolerį, o euro atžvilgiu – iki 95,4 rublių, praneša užsienio naujienų agentūros. Prekyba Maskvos vertybinių popierių biržoje praktiškai sustojo dėl visiškos kainų griūties. Pastebimai atpigo daugelis joje kotiruojamų Rusijos kompanijų vertybinių popierių.

Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ paskelbė visus skrydžius į Ukrainą ir iš jos nutraukianti mažiausiai iki kovo 13 dienos. Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ taip pat pranešė laikinai stabdanti oro susisiekimą su Ukraina, tačiau nenurodė kokiam laikui. Kaip jau buvo skelbta, Ukraina uždarė savo oro erdvę civiliniams reisams, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paryčiais pranešus apie karinės operacijos prieš kaimyninę šalį pradžią.

Lenkijai sumažinus akcizą degalams, lietuviai pigesnio kuro patraukė į kaimyninę šalį. Lietuvos vežėjai ir degalinių atstovai neslepia pasipiktinimo dėl tokios situacijos ir ragina mūsų šalį žengti tokiu pat žingsniu. Tuo metu apsukresni tautiečiai jau kurpia planus, kaip būtų galima uždirbti įvežant pigesnio kuro ir jį parduodant už didesnę kainą mūsų šalyje. Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) perspėja negudrauti.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbė, kad Vašingtonas prisidės prie Vokietijos, taikydamas sankcijas dar nepradėtam eksploatuoti Rusijos dujų eksporto vamzdynui „Nord Stream 2“, atsakant į Maskvos karinį spaudimą Ukrainai. „Nurodžiau savo administracijai įvesti sankcijas [dujotiekio operatorei] „Nord Stream 2 AG“ ir jos vadovybės nariams“, – sakoma J. Bideno pranešime.

Naujausios Europos Sąjungos sankcijos Rusijai trečiadienį įsigaliojo – jos yra nukreiptos prieš aukšto rango vyriausybės pareigūnus, kelias įmones ir šimtus parlamento narių, balsavusių už Rytų Ukrainos promaskvietiškų separatistų nepriklausomybės pripažinimą.

Europos Sąjunga ketina paskelbti sankcijas virtinei aukšto rango Rusijos pareigūnų, įskaitant gynybos ministrą Sergejų Šoigu, prezidento administracijos vadovą Antoną Vaino, Užsienio reikalų ministerijos atstovę Mariją Zacharovą ir investicinio banko VEB pirmininką Igorį Šuvalovą, pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ), remdamasis neįvardytais ES diplomatais.

Vokietijos ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino minimalaus darbo užmokesčio padidinimą iki 12 eurų per valandą, įgyvendindama vieną pagrindinių kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratų partijos pažadų, duotų rinkimų kampanijos metu. „Daugelis mūsų šalies piliečių dirba daug, bet uždirba mažai – tai turi pasikeisti“, – pažymėjo O. Scholzas socialiniame tinkle „Twitter“. „Man tai yra vienas svarbiausių įstatymų, taip pat pagarbos klausimas“, – pareiškė jis.

JAV ir Europos automobilių gamintojos „Stellantis“ akcijų kursas trečiadienį šoktelėjo bendrovei paskelbus apie rekordinį pelną 2021 metais, nepaisant to, kad dėl puslaidininkių trūkumo ji pagamino 1,6 mln. mažiau automobilių nei planavo. Grupė, susikūrusi praėjusių metų sausį sujungus „Fiat-Chrysler“ ir PSA, pranešė, kad pardavimai siekė 152 mlrd. eurų (172 mlrd. JAV dolerių) – 14 proc. daugiau nei 2020 metais.

Vokietijos automobilių milžinė „Volkswagen“ antradienį pranešė rengianti savo prabangiojo prekių ženklo „Porsche“ pirminio viešo akcijų platinimo (IPO) planus, siekdama surinkti lėšų perėjimui prie elektromobilių. „Volkswagen“ ir didžiausia jos akcininkė „Porsche SE“ „derėjosi dėl pagrindų susitarimo, kuris turėtų tapti pagrindu tolesniems žingsniams“ siekiant atskiro bendrovės įtraukimo į akcijų biržą, sakoma automobilių gamintojos pranešime.

Rusija trečiadienį pareiškė pateiksianti „stiprų atsaką“, JAV prezidentui Joe Bidenui paskelbus naujų sankcijų Maskvai dėl „pradėtos“ invazijos į Ukrainą. „Neturėtų būti jokių abejonių – sankcijoms bus duotas stiprus atsakas, nebūtinai simetriškas, bet tiksliai parinktas ir opus Amerikos pusei“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Vokietija yra pajėgi patenkinti savo energijos poreikius ir be rusiškų dujų, trečiadienį pareiškė ekonomikos ministras, vyriausybei nusprendus stabdyti prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimą augančios įtampos dėl Ukrainos krizės fone.

Per pirmąjį šių metų mėnesį pasaulyje išlydyta 155 mln. tonų plieno – 6,1 proc. mažiau nei pernai sausį, pranešė Tarptautinė plieno asociacija („Worldsteel“). Šie duomenys atspindi 64-ių valstybių, kurioms tenka apie 98 proc. visos plieno gamybos pasaulyje, juodosios metalurgijos pramonės rezultatus. Kinijoje, kuri yra didžiausia plieno gamintoja ir vartotoja, gamyba sumenko 11,2 proc. iki 81,7 mln. tonų. Plieno gamyba Europos Sąjungoje sumažėjo 6,8 proc. iki 11,5 mln.

Įstatymas numato, kad teikti pajamų deklaracijas gyventojai gali deklaruoti ir mokesčių permokos pinigų laukti jau nuo metų pradžios. Tačiau skubantiems tai daryti deklaraciją gali tekti keisti ir teikti iš naujo. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkės pavaduotojas Dr.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad šiemet keliams būtų skirta 543,2 mln. eurų. Be to, 2023 ir 2024 metais preliminariai numatyta skirti po 522 mln. eurų. „Priėmus visus susijusius nutarimus, turime padaryti procedūrinį žingsnį ir paskirstyti lėšas.

Sandėliavimas atlieka svarbų vaidmenį įmonės veikloje, kuri užsiima fizinių daiktų prekyba. Kai sandėliai yra įkurti strategiškai patogiose vietose, prekes patogu surinkti ir greitai paskirstyti po visą regioną. Visgi plečiantis verslui, prekiaujant prekėmis ne vienoje šalyje, atsiranda poreikis turėti daugiau arba didesnės kvadratūros sandėlių. Tačiau kylančios nekilnojamojo turto kainos dažnai gąsdina ir ne visos įmonės yra pasiruošusios mokėti tokius pinigus už didesnę sandėliavimo vietą.

Trečiadienio naktį Lietuvos vairuotojai negalėjo patikėti tuo, ką išvydo „Circle K“ degalinių švieslentėje – benzinas buvo parduodamas vos už 2 euro centus. Degalinės atstovai pripažįsta, kad klaida išties buvo padaryta, o vairuotojai tuo metu galėjo užsipilti keliasdešimtkart pigesnio kuro.  Socialiniame tinkle „Facebook“ internautai pasidalijo įrašu, kuriame matyti, kad litras benzino „Circle K Lietuva“ degalinėje kainuoja vos 0,020 euro.

Lietuvoje pernai suvartotas rekordinis elektros energijos kiekis – 12 teravatvalandžių (TWh) – 7,8 proc. daugiau nei 2020 metais ir daugiausiai nuo 1991-ųjų, kai šis rodiklis siekė 14,4 TWh. Beveik pusę Lietuvoje elektros pagaminta iš saulės, vėjo ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių, pranešė „Litgrid“.  40 proc. suvartotos energijos sudarė Lietuvoje pagaminta energija. Tačiau tai mažiau nei 2020 metais, kai šalis pasigamino 46 proc. elektros.

Didelių kaštų ir žemų kainų bei kitų pandemijos padarinių alinamiems kiaulių augintojams iš Vyriausybės rezervo ketinama skirti 6,3 mln. eurų paramos. Tačiau ūkininkai sako, kad šių lėšų neužteks kompensuoti nuostolius, be to, dalies pinigų jie negaus dėl mažų išmokų „lubų“.  Pasak žemės ūkio viceministro Pauliaus Astrausko, dėl 6,3 mln. eurų paramos su Finansų ministerija jau sutarta, o Vyriausybė turėtų apsispręsti kitą savaitę.   „Gauta parama 6,3 mln.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje sausį buvo didžiausia Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 12,3 proc., Estijoje ji siekė 11 proc. ir buvo antra pagal dydį ES, Latvijoje – 7,5 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 5,6 proc., o vien euro zonoje – 5,1 procento.

Vokietija yra pajėgi patenkinti savo energijos poreikius ir be rusiškų dujų, trečiadienį pareiškė ekonomikos ministras, vyriausybei nusprendus stabdyti prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimą augančios įtampos dėl Ukrainos krizės fone.

Trečiadienį, vasario 23 d., Vilniuje pirkėjams duris oficialiai atvėrė pirmoji autonominė vieno didžiausių šalies prekybos tinklo parduotuvė. Joje nebus kasininkų-pardavėjų. Pirkėjai patys susirinks prekes, jas nuskenuos ir susimokės.

Jonavos azoto trąšų gamykloje „Achema“ tęsiantis neterminuotam streikui, bendrovės darbuotojų profesinė sąjunga darbdaviui siūlo mediaciją. Apie tai trečiadienį pranešė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija.  „Mes patvirtiname, kad sutinkame, o kita pusė irgi tusi vienokį ar kitokį apsisprendimą išreikšti“, – BNS sakė „Achemos“ profsąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė.

Vokietija svarstys, kokias rizikas Rusijos antrasis eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“ kelia Vokietijos ir visos Europos aprūpinimui energijos ištekliais, ir priims galutinį sprendimą dėl šio projekto, pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras, vicekancleris Robertas Habeckas.

Automobilių taršos mokestį miglose kuriam laikui palikę valdantieji šiemet, panašu, prie jo grįš jau netrukus. Vyriausybė šio mokesčio įstatymo projektą Seimui planuoja dar kartą pateikti jau balandį. Tiesa, kol kas projektas nėra registruotas, todėl sunku pasakyti, ar jis keisis nuo pernai ministrų kabineto įtvirtintos vizijos. Metų pradžioje valdančiųjų idėja įvesti kasmetinį automobilių taršos mokestį Seime suklupo neįveikusi pirmojo laiptelio – projektas buvo atmestas po pateikimo.

„Paysera“ solidarizuojasi su Ukraina bei mažina rizikas Rusijos rinkoje. Bendrovė nebeaptarnaus operacijų Rusijos rubliais, uždarys Rusijos klientų sąskaitas ir ribos pinigų siuntimą į šios šalies bankus ir iš jų. Bendrovė skatina kitus finansų rinkos dalyvius solidarizuotis su Ukraina ir nutraukti operacijas, susijusias su Rusija, rašoma pranešime spaudai.  Finansinių operacijų apribojimai didžiausią įtaką turės Rusijos rezidentams – juridinių asmenų sąskaitos bus uždarytos.

Panevėžyje veikiantį prekybos ir pramogų centrą „Babilonas“ įsigijo Nyderlanduose registruota privataus kapitalo fondo įmonių grupė „Westerwijk“, kuri sandoriui gavo 13 mln. eurų paskolą iš banko „Luminor“.  Bendra sandorio, kuris buvo užbaigtas šiandien, vertė neskelbiama. Antrinė „Westerwijk“ grupės bendrovė „Westerwijk Panevėžys“ „Babiloną” įsigijo iš jį valdžiusios „Ogmios grupės“. 18,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto prekybos ir pramogų centras Panevėžyje veikia nuo 2008 metų.

Vyriausybė trečiadienį sugriežtino strateginių įmonių sandorių patikrą bei suteikė daugiau įgaliojimų vyriausybinei tokius sandorius tikrinančiai komisijai. Tam dar turės pritarti Seimas. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pataisas parengė Susisiekimo ministerija.