Verslas

Vilniaus rajone, Mickūnų seniūnijos privačiame ūkyje praeitą savaitę pirmą kartą Lietuvoje užfiksuotos ypač užkrečiamos Niukaslo ligos židinys baigiamas likviduoti, tačiau Maisto ir veterinarijos tarnyba įspėja, kad ligos grėsmė šalyje išlieka. Ūkyje paukščiai buvo nugaišinti ir sunaikintos jų gaišenos, atlikta dezinfekcija, toliau atliekami ūkio valymo darbai, tačiau  pavojus visiškai nepraėjo, pirmadienį pranešė tarnyba.

TV3 laidoje „Gazas dugnas. Šou“ studijoje viešėjo Lietuvos policijos legenda, buvęs Kauno policijos pareigūnas Dalius Mackela. Pokalbyje su vedėjais jis grįžo į jaunystę – nuo pirmojo automobilio iki eismo įvykio, po kurio, pasak jo paties, atėjo tikroji vairavimo patirtis. „Mano pirmas automobilis buvo „Audi“, – šypteli Dalius, prisimindamas legendinę šimtinę. – Ne, ne – „Audi 100“ buvo. Ta cinkuota, ne su žilo rankenomis, bet tomis jau gražiomis, įleistomis.

Los Andžele pirmadienį prasidėjo istorinis teismo procesas, kuris gali sukurti teisinį precedentą dėl to, ar tokios socialinių tinklų bendrovės kaip „Meta“ ir „YouTube“ sąmoningai kūrė savo platformas taip, kad vaikai taptų nuo jų priklausomi.

Papildomos pajamos – nuo daiktų pardavimo internete iki nuomos ar palūkanų – daugeliui gyventojų vis dar kelia klausimų, o klaidos teikiant deklaracijas gali kainuoti. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pastebi, kad dalis žmonių ne tik pamiršta deklaruoti visas pajamas, bet ir nežino, kada tokia pareiga apskritai atsiranda. Specialistai primena, kad ne visos smulkios pajamos yra neapmokestinamos.

Laidoje „Moksleivių vienaragių paieška“ 15-metis Gustas iš Kauno pristatė net dvi skirtingas, bet jau realią vertę kuriančias verslo idėjas. Jaunasis kūrėjas pats gamina ir pardavinėja telefono dėkliukus, tačiau, padedamas mentorių, sugalvojo ir kitą – kur kas ambicingesnę – idėją: dirbtiniu intelektu paremtą sveikatos stebėjimo sistemą.

Lietuvos vairuotojų laukia galimos permainos, kurios iš esmės pakeistų eismo organizavimą šalies sankryžose. Seimo narys Karolis Neimantas vasario 9 dieną įregistravo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma įteisinti amerikietišką modelį. Jei pataisos būtų priimtos, vairuotojams būtų leidžiama sukti į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui beveik visais atvejais, nebent tai konkrečiai draustų kelio ženklai.

Rekordiškai šalta žiema vis labiau tuština gyventojų pinigines. Pabrango ne tik centrinis šildymas, malkos, briketai, granulės, bet dar ir elektra. Aukštos elektros kainos ypač smogia tiems, kas tikėjosi sutaupyti mokėdami biržos kainomis ir įsirengė šilumos siurblius. Energetikos ministerija jau svarsto leisti gyventojams nenaudingas sutartis nutraukti dažniau nei dabar. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Pastarąją savaitę dėl šaltų orų ir didelio energijos vartojimo brango visisenergijos ištekliai, išskyrus naftą. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, biokuro kaina išaugo 1,6 proc., gamtinės dujų – 2,6 proc., o elektra brango 12 proc. Tuo metu „Brent“ naftos kaina pasaulio rinkose sumažėjo 1,3 proc. Per praėjusią savaitę vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF padidėjo 2,6 proc.

Lietuva kovo mėnesį turėtų gauti dar 50 mln. eurų europinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų, pranešė Finansų ministerija. Europos Komisija priėmė teigiamą sprendimą dėl paskutinio, 40-ojo rodiklio iš ketvirtojo Lietuvai skirto RRF plano mokėjimo prašymo. Visa ketvirtojo mokėjimo prašymo, kuris buvo pateiktas pernai rugpjūtį, suma sudarė 598 mln. eurų (arba 515 mln.

Valentino diena tampa tikru prekybininkų lobynu – širdelėmis išpuošti langai bei romantiškos dainos bando paslėpti kasmet vis augančias kainas gėlėms, šokoladams ir išskirtiniams renginiams. Be to neapsieina ir maitinimo sektorius. Kai kurių restoranų siūlomos degustacinės Valentino dienos vakarienės pareikalaus kone 100 eurų žmogui. Jau nuo sausio vidurio vis daugiau parduotuvių ir maitinimo vietų savo vitrinas pradėjo puošti romantiškiausiai metų dienai.

Pirmadienį minint Lietuvos sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais metines, šalies vadovas Gitanas Nausėda susitiko su energetikos bendruomenės atstovais. Susitikime prezidentas akcentavo, kad prieš metus žengtas žingsnis sustiprino regiono energetinį saugumą.  „Lygiai prieš metus kartu su Baltijos valstybių, Lenkijos ir Europos Komisijos vadovais tapome istorinio įvykio liudininkais – Baltijos šalių elektros sistemos buvo sinchronizuotos su kontinentine Europa.

Verslininko Neriaus Numos netiesiogiai valdomo statybos ir apdailos medžiagų bei namų apyvokos prekių tinklo „Ermitažas“ apyvarta praėjusiais metais augo 13 proc. ir siekė 133 mln. eurų. Pardavimų kiekis augo 12 proc., taip pat augo užimama rinkos dalis, o pelningumo lygis buvo aukščiausias per įmonės istoriją, BNS pranešė bendrovė.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad vieno iš svarbiausių sinchronizacijos projektų – jungties su Lenkija „Harmony Link“ – statybos galėtų būti užbaigtos metais anksčiau, o tai sukurtų naudų tiek Lietuvos, tiek kaimyninės valstybės elektros vartotojams.

Praėjusią savaitę Lietuvoje fiksavus rekordinį elektros poreikį bei Baltijos šalyse nedidėjant vėjo elektrinių gamybai, vidutinė didmeninė elektros energijos kaina išaugo 12 proc. iki 216 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia „Litgrid“. Bendrovės duomenimis, vasario 2–9 dienomis Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 215 eurų už MWh.

Metų infliacija Slovėnijoje sausį sulėtėjo iki 2,6 proc. nuo 2,7 proc. gruodį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Anot pranešimo, infliaciją praėjusį mėnesį stipriausiai smukdė lėtėjęs brangimas maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (iki 4,2 proc.), viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų (2,3 proc.), taip pat gilėjęs išlaidų transportui nuosmukis (iki minus 2,0 proc.). Stipriausias priešingas buvo spartėjusio brangimo alkoholio ir tabako (iki 5,5 proc.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Vilniaus apygardos priežiūros skyriaus inspektoriams planinio patikrinimo metu apsilankius bendrovės „Azijos Dvasia“ kavinėje „Asia Tasty“ (Gedimino pr. 64, Vilnius) nustatyta daugybė higienos pažeidimų – nuo nešvarių virtuvės patalpų iki maisto produktų be atsekamumo, su pasibaigusiais galiojimo terminais, rašoma VMVT pranešime žiniasklaidai. Įvertinus visų nustatytų pažeidimų visumą, priimtas sprendimas įmonės veiklą sustabdyti.

Europos Komisijai (EK) skyrus Lietuvai 22 mln. eurų kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad tam lėšų reikės daugiau, o jų bus siekiama gauti 2028–2034 metų ES biudžete. Pasak ministro, Lietuva nori, kad europinių lėšų būtų skiriama ne tik su sinchronizavimu susijusiems objektams saugoti. O tam, kad regiono valstybės galėtų tinkamai apsaugoti energetikos objektus, joms kitąmet reiktų apie 1 mlrd. eurų. „Tai (22 mln.

Lietuvos valstybės valdomos energetikos bendrovės „Ignitis“ antrinė įmonė „Ignitis Latvija“ nuo pirmadienio pradeda tiek elektrą Latvijos namų ūkiams, pasiūliusi keturis tarifų planus, kuriuose fiksuota kainodara derinama su rinkos kainodara, pranešė bendrovė. „Ignitis“ suteiks klientams galimybę bet kuriuo metu pakeisti tarifų planą arba atsisakyti paslaugos be baudų ir atšaukimo mokesčių, nurodoma pranešime.

Nacionalinis plėtros bankas ILTE kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) aptarė naujas ilgalaikes investavimo galimybes savivaldybėms, atsiradusias po Fiskalinės sutarties konstitucinio įstatymo pakeitimo. Susitikimas žymi aktyvų ILTE dialogą su savivaldybėmis, siekiant realiai atliepti jų poreikius ir skatinti investicijų įgyvendinimą regionuose, rašoma pranešime spaudai. „Plėtros bankas, planuodamas savo veiklas, mato, kad savivaldybės turi daug investicinių poreikių.

Seimo sprendimas dėl šildymo kainų – „bomba su laikmačiu“, o laikas ištiksės jau šiandien, skelbiama Vilniaus miesto savivaldybės pranešime žiniasklaidai, kuriame cituojamas miesto meras Valdas Benkunskas. Pasak V. Benkunsko, dar praeitais metais Seimas, priimdamas mokesčių reformą, į ją įtraukė ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos naikinimą centriniam šildymui. „Taigi, vietoj 9 proc. PVM nuo šių metų gyventojai turi mokėti daugiau nei dvigubai daugiau – 21 proc.

Gamtinių dujų megavatvalandės kaina (MWh) kaina Nyderlandų ateities sandorių biržoje „Title Transfer Facility“ (TTF) (Europos lyginamoji kaina) pirmadienį nukrito daugiau nei 8 proc. iki 32,9 euro vidurdienį, panaikindama praėjusią savaitę sukurtą solidų prieaugį ir nusileisdama žemiausiai nuo sausio vidurio.

„Lidl“ tęsia kainų mažinimą, kuris šį kartą pasiekė keturkojų šeimininkų pirkinių krepšelius. Prekybos tinklas, praėjusią savaitę dėmesį skyręs saldumynų kainų mažinimui, šią savaitę pigina dar 11 skirtingų produktų. Naujausias kasdienių kainų mažinimas apima asortimentą augintiniams: nuo kasdienio šunų ir kačių ėdalo bei skanėstų iki būtinų priežiūros priemonių, pavyzdžiui, kraiko.

Vilnietės Urtė ir Paulina – dvi 18-metės draugės ir abiturientės – pristatė idėją „Junior Opportunities“, skirtą jaunimui, ieškančiam pirmojo darbo ar praktikos vietos. Merginos nori sukurti platformą, kuri sujungtų motyvuotus jaunuolius su įmonėmis ir padėtų įgyti realių darbo įgūdžių dar mokantis mokykloje.

Šiemet baigiantis Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko kadencijai, centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus teigia norintis tęsti darbus poste. „Esu pasiryžęs tęsti darbus“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Šimkus, paklaustas, ar ruošiasi kandidatuoti į LB vadovo pareigas antrajai kadencijai. „Šiuo metu esu susifokusavęs į darbus, daryti tai, ką reikia ir ką reikia Lietuvos bankui.

Europos Centriniam Bankui (ECB) darkart nepakeitus bazinių palūkanų normų, ECB valdančiosios tarybos narys, Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus negali pasakyti, kada ECB nuspręs palūkanas koreguoti. „Kada tas sprendimas bus – niekas nežino“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Šimkus. Pasak jo, esant įtemptai euro zonos ekonominei padėčiai, prognozuoti būsimus ECB judesius nuo neutralios 2 proc. palūkanų normų ribos sunku. „Gyvename pakankamai audringais laikais.

Šių metų žiemos speigai atnešė ne tik didesnes kuro sąnaudas ir sąskaitas už šildymą, bet, deja, ir išaugusius gaisrų skaičius. Didžiausio šalies draudiko duomenimis, šiais metais jau fiksuota 57 proc. daugiau gaisrų nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Pagrindinės gaisrų priežastys – dėl didelio šalčio intensyvesnis šildymo katilų, krosnių, židinių kūrenimas, bei išaugęs elektrinių šildymo įrenginių naudojimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nuo pirmadienio „Regitroje“ teorijos egzaminą bus galima laikyti ir ukrainiečių kalba. Iki šiol egzaminai buvo organizuojami lietuvių, lenkų, anglų, ispanų ir prancūzų kalbomis. Vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus teigimu, sprendimas įgyvendinti šį pokytį priimtas atsižvelgus į ukrainiečių prašymus. „Sulaukėme daug ukrainiečių prašymų egzaminus laikyti jų gimtąja kalba, todėl negalėjome likti abejingais.

Lietuvoje elektroninių pinigų įstaigos licenciją turinti Lenkijos kapitalo finansinių technologijų bendrovė „Zen.com“ teismui skundžia Lietuvos banko (LB) skirtą 1,8 mln. eurų baudą, skelbia „Verslo žinios“. Anot LB, „Zen.com“ netinkamai saugojo klientų lėšas, neužtikrino, kad už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos organizavimą atsakinga vidaus kontrolė būtų „nepriklausoma nuo verslo interesų“. Portalui „Zen.

Šiais metais Kelių priežiūros ir plėtros programą (KPPP) sudarys 436,4 mln. eurų, o daugiau nei pusė šių lėšų – beveik 230 mln. eurų – bus skirtos valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti, rodo Susisiekimo ministerijos parengta sąmata. Vyriausybė turės patvirtinti trejiems metamt numatytą KPPP finansavimą – 2026-aisiais išskirtinai valstybinių kelių tinklui bus skirta 68,5 mln. eurų, likusi suma – ministerijai pavaldžių įmonių veiklai finansuoti.

Lietuvos keleivių vežimo autobusais bendrovės „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ („Toks“) grynasis pelnas pernai per pirmus 10 mėnesių smuko 6 proc. iki 6,3 mln. eurų, kai tuo pat metu 2024 metais siekė 6,69 mln. eurų. Tuo metu pardavimo pajamos nuo sausio iki spalio pabaigos mažėjo 8 proc. iki 25,2 mln. eurų (užpernai – 27,3 mln. eurų), rodo Registrų centrui įmonės pateikta ataskaita. 29 metus veikiančioje ir Vilniuje registruotoje įmonėje vidutiniškai dirbo 306 darbuotojai.

Lietuvoje atsivėrus galimybei atsiimti sukauptas lėšas iš II pensijų pakopos, gyventojai vis dažniau svarsto, ar verta pasinaudoti šiuo sprendimu. Vieniems tai – proga pinigus investuoti savarankiškai ar padengti finansinius įsipareigojimus, kitiems – rizikingas žingsnis, galintis kainuoti dalį būsimos pensijos. Finansų ekspertai pabrėžia, kad sprendimą reikėtų priimti tik turint aiškų planą.

Papildomi mokesčiai už mobilųjį internetą dažniausiai siejami su gyvenimu užsienyje, tačiau su tuo gali susidurti ir tie, kurie tiesiog dažniau keliauja. Net keli mėnesiai darbo nuotoliu, studijų ar ilgesnių atostogų gali pakeisti duomenų naudojimo balansą – ypač jei Lietuvoje naudojamasi „Wi-Fi“, o kelionių metu mobilusis internetas tampa pagrindine ryšio priemone.

Viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta teiginiai, kad jaunimas vengia darbo, nenori įsipareigoti ir renkasi lengvesnį kelią. Tačiau naujausi duomenys ir pačių jaunuolių patirtys rodo priešingą tendenciją – dalis jaunų žmonių dirba dar studijų metu, kiti sąmoningai renkasi pertraukas. Užimtumo tarnyba nurodo, kad augantį jaunimo užimtumą lemia tiek palankesnės įsidarbinimo sąlygos, tiek lankstesnės darbo formos ir ankstyvesnis profesinis orientavimas.

TV3 laidoje Gazas. Dugnas. Šou svečiuojasi verslininkas, milijoninį verslą Lietuvoje įkūręs Gediminas Kvietkauskas. Pokalbyje su vedėjais jis prisiminė pirmąsias vairavimo pamokas – ir įvykį, nutikusį dar laikant teises. „Mano pirmas eismo įvykis įvyko prie teisių laikymo“, – šypteli Gediminas. Pasirodo, viskas nutiko su senu „Passatu“ – tuo pačiu su kvadratinėmis lempomis. „Tas senas senas“, – juokiasi jis. Situacija buvo paprasta ir kartu labai žmogiška.

Nemaža dalis gyventojų prašymus pensijai gauti pateikia iš anksto, dar net nesulaukę pensinio amžiaus. Tačiau ne visiems žmonėms pakanka pateikti tik prašymą. Pavyzdžiui, žmonės įgiję darbo patirties iki 1994 metų turi pateikti ir senas darbo knygeles. Kitaip už šį laiką stažas nebus skaičiuojamas. „Sodra“ nurodo, kad duomenis apie gyventojų darbovietes, jose dirbtą laiką ir gautą atlyginimą kaupia nuo 1994 metų.

Finansų ministerijai siūlant didinti atsiskaitymų grynaisiais ribą nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų, konservatorių frakcijos nariai įregistravo siūlymą šią ribą mažinti iki 3 tūkst. eurų. Parlamentarai Mindaugas Lingė, Ingrida Šimonytė ir Gintarė Skaistė registravo Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma ir visiškai uždrausti grynųjų pinigų operacijas tarp įmonių bei panaikinti teisines spragas, leidžiančias skaidyti mokėjimus.

Nuo sausio įsigaliojus tvarkai, kuri įpareigoja gamintojus ir importuotojus organizuoti ir finansuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) atliekų sutvarkymą, nebenaudojamų automobilių tvarkytojų atstovas sako tikintis, kad tai sumažins nelegalios veiklos mastą. Tuo metu automobilių gamintojų ir importuotojų atstovė sako, kad naujos taisyklės suvienodins konkurencines sąlygas rinkoje.

Kol pieno gamintojai Lietuvoje skaičiuoja vis mažėjančias supirkimo kainas ir uždaromus ūkius, parduotuvių lentynose pieno produktai pigti neskuba. Ūkininkai kalba apie nesąžiningą pinigų pasidalijimą visoje pieno grandinėje, ekspertai primena ciklus pasaulinėje rinkoje, o prekybos tinklai aiškina, kodėl kainų pokyčiai pirkėjus pasiekia tik po kelių mėnesių – jei apskritai pasiekia. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius sako, kad situacija ūkiuose sparčiai blogėja.

Neseniai galimybė turėti saulės elektrinę ant savo namo stogo, mažiau mokėti už elektrą, patiems jos pasigaminti ir būti mažiau priklausomiems, daugeliui atrodė sunkiai įgyvendinama siekiamybė. Šiandien vartojančių elektros gamintojų yra tūkstančiai. Tačiau jų patirtys įsirengiant saulės elektrinę ir ja naudojantis skiriasi.

Mažeikiai per trejus metus siekia į vientisą tinklą sujungti miesto dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą, už 6,64 mln. eurų nutiesiant apie 7 kilometrus naujų takų. Savivaldybės administracija tarybai siūlo uždegti žalią šviesą projektui, kuris būtų įgyvendintas iki 2029-ųjų pirmojo ketvirčio pabaigos, rodo registruotas sprendimo projektas. Anot jo, taip norima skatinti miesto gyventojus vietoje automobilių kelionėms rinktis aplinkai draugiškesnes alternatyvas.

Sukčiavimo schemos Lietuvoje tampa vis sudėtingesnės – nusikaltėliai ne tik skambina ar siunčia žinutes, bet ir verbuoja lietuvius, kad šie apgaudinėtų tautiečius.   Naujienų portalui tv3.lt. personalo paieškos agentūros vadovas Saulius Vanagas pasakojo, kad gavo laišką su darbo pasiūlymu. Jame buvo siūlomas darbas asmenims, kurie kalba lietuviškai. Laiške minima, kad patirtis nebūtina, o už atliktą darbą žadamas 2–2,5 tūkst.

Beveik trečdalis (31 proc.) Lietuvos gyventojų, sulaukę pensinio amžiaus, planuoja ir toliau dirbti, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Apklausos duomenimis, dirbti išėjus į pensiją dažniau planuoja išsiskyrę apklaustieji bei našliai – 42 proc. šios grupės atstovų nurodė tokį pasirinkimą. Tarp planuojančiųjų dirbti senatvėje taip pat daugiau kvalifikuotų specialistų (38 proc.) ir darbininkų (37 proc.

Nuo 2026 m. sausio mėn. Vokietijoje dirbantys pensinio amžiaus žmonės gali uždirbti iki 2 tūkst. eurų nemokėdami jokio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir kartu gaudami pensiją. Specialistai įvertino, ar panaši mokestinė paskata būtų naudinga ir mums. Lietuvos banko (LB) ekonomistai aiškina, kad nauja iniciatyva Vokietijoje siekiama paskatinti pensinį amžių pasiekusius gyventojus toliau savanoriškai dalyvauti darbo rinkoje ir prisidėti prie gerovės kūrimo.

Elektromobiliai tampa vis labiau panašūs į riedančius kompiuterius – su kameromis, sensoriais ir nuolat renkamais duomenimis. Tačiau vis dažniau pasigirstą kalbų, kad visi autonominiai automobiliai turi kameras ir daviklius. O tai reiškia, kad yra galimybė rinkti aplink esančią informaciją, ją kaupti ir esant reikalui persiųsti į duomenų centrus.

Šiauliuose už maždaug 0,48 mln. eurų planuojama sukurti žaliąsias miesto buveines – eksperimentinius želdynus su sumedėjusia ir žoline pievų augmenija. Miesto savivaldybės administracija taip siūlo mažinti taršą ir didinti biologinę įvairovę, rodo registruotas sprendimo projektas. „Siekiama didinti biologinę įvairovę ir mažinti dirvožemio taršą miestų teritorijose, taikant gyvųjų laboratorijų metodą ir integruojant geriausią Europos patirtį.

Viena Pietų Korėjos kriptovaliutų birža šeštadienį atsiprašė už tai, kad per klaidą pervedė vartotojams daugiau nei 40 milijardų JAV dolerių vertės bitkoinų, platformoje trumpam sukeldama pardavimų bangą. „Bithumb“ pranešė penktadienį per klaidą netyčia išsiuntusi 620 tūkst. bitkoinų, kurių vertė šiuo metu viršija 40 mlrd. JAV dolerių, ir per 35 minutes po šios klaidos 695 vartotojams, kurių atžvilgiu ji įvyko, užblokavusi galimybę prekiauti ir išimti pinigus.

Daugeliui europiečių pesimistiškai vertinant situaciją pasaulyje, Lietuvos gyventojų požiūris šiuo klausimu – vienas nuosaikiausių, ekspertai tokią situaciją sieja su sparčiai augančia ekonomine gerove. „Lietuvos gerovė pastaraisiais metais sparčiai augo. Jeigu kalbėtume apie darbo užmokestį, pavyzdžiui, per pastaruosius kelerius metus ir viešajame, ir privačiame sektoriuje augimas buvo kiekvienais metais didesnis negu 10 proc., bendrasis vidaus produktas ir kiti rodikliai gerokai augo.

Lietuvos automobilių rinka po truputį keičiasi, tačiau dyzeliniai automobiliai vis dar išlieka dominuojantys. Ir nors elektromobilių pardavimai auga, ekspertai pripažįsta – vairuotojų pasirinkimus pirmiausia lemia ne mada ar ekologija, o finansinės galimybės.

Paprasčiausias pinigų paskolinimas gali užbaigti ilgametes draugystes, nutraukti ryšius su artimiausiais šeimos nariais ar net išardyti santuoką. Teisininkai pasakoja, kad sprendžiant tokius ginčus tenka susidurti ir su penkiaženklėmis skolomis, negaliojančiais vekseliais ar suklastotais sutuoktinių parašais, o pinigus susigrąžinti pavyksta ne visada.