Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius sako, kad situacija ūkiuose sparčiai blogėja. 2025 m. gruodį vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje siekė apie 431 eurą už toną, o 2026 m. sausio statistikos dar nėra, tačiau, pasak jo, iš ūkių jau girdima, kad kaina dar labiau sumažėjo.
Per metus smūgis itin skaudus – lyginant 2025 m. gruodį su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, vidutinė pieno supirkimo kaina nukrito daugiau kaip 25 proc.
„Pieno supirkimo kainos turi sezoniškumo tendenciją – vasarą, kai padidėja pieno gamyba, kainos mažėja, žiemą – didėja. Ūkininkai nelabai turi derybinių galių šių procesų suvaldymui, kadangi pienas yra toks produktas, kurį turi iš karto parduoti. Kainas nustato ne pardavėjai, o supirkėjai“, – aiškina E. Bičius.
Pasak jo, 2025 m. pieno supirkimo kainos buvo gana stabilios ir didesnės už kelių metų vidurkį, tačiau nuo spalio jos staiga pradėjo kristi. Pieno perdirbėjai tai sieja su pasaulinėmis rinkomis – pieno produktai ten atpigo, sumažėjo ir jų paklausa.
„Šiuo metu pasaulinėse rinkose pieno produktai atpigę, jų paklausa taip pat sumažėjusi. Tuo motyvu mažina kainas pieno gamintojams“, – sako asociacijos vadovas.
Ūkiai užsidaro, karvės parduodamos
Kainų kritimas tiesiogiai kerta per ūkius. Labiausiai nukenčia pažangūs ūkiai, kurie investavo į fermų modernizavimą, robotus ir turi bankų kreditų. Mažesni ūkiai dažnai renkasi paprastesnį kelią – parduoda karves ir traukiasi iš pienininkystės.
Skaičiai tai patvirtina – per pastaruosius 12 mėnesių pieną perdirbėjams parduodančių ūkių skaičius sumažėjo nuo 8902 iki 7953. Per tą patį laikotarpį Lietuvoje sumažėjo ir pieninių karvių – daugiau nei 2000. Daugiausia nyksta smulkūs ūkiai, laikantys iki 20 karvių.
„Maži ūkiai matydami rinkoje tokią situaciją, tiesiog parduoda karves, ir užsiima kita žemės ūkio veikla, arba visai nutraukia ūkininkavimą“, – sako E. Bičius.
Nors pieno supirkimo kainos krenta jau keturis mėnesius iš eilės, ūkininkai sako parduotuvėse to nematantys.
„Ūkininkai kaip ir visa visuomenė mato pieno produktų kainas parduotuvėse ir supranta, kad kažkur pieno grandinėje nėra sąžiningo paskirstymo. 4 mėn. krentant pieno supirkimo kainoms, parduotuvėse nesimato pieno produktų kainų mažėjimo“, – tikina E. Bičius.
Tai matyti ir iš oficialių mažmeninių kainų. Per metus 2,5 proc. riebumo pasterizuoto pieno litro kaina pakilo nuo 1,19 iki 1,31 euro, 200 gramų sviesto – nuo 2,41 iki 2,76 euro, 500 gramų 30 proc. riebumo grietinės – nuo 2,74 iki 3,12 euro.
Pabrango ir kefyras – nuo 1,43 iki 1,53 euro už kilogramą, varškė, fermentiniai sūriai bei kiti pieno produktai. Kitaip tariant, kai žaliavinio pieno kaina ūkininkams smunka, daugumos pieno produktų kainos pirkėjams per metus tik kilo.
Štai kodėl pieno kainos krenta
Apie pieno rinkos cikliškumą savo „Facebook“ paskyroje prabilo ir ekonomistas Tadas Povilauskas. Jis pasidalijo įrašu, kur primena, kad pieno sektoriuje nuolat kartojasi tie patys etapai.
„Šiame sektoriuje aiškūs ciklai – didelės pieno supirkimo kainos su atsilikimu padidina pieno pasiūlą tarptautinėje rinkoje, tada, padidėjus pasiūlai, kainos ima važiuoti žemyn, bet tada sumažėja pasiūla ir vėl viskas kartojasi iš naujo“, – rašo jis.
Pasak ekonomisto, pernai vidutinė žaliavinio pieno supirkimo kaina Lietuvoje buvo apie 50 centų už kilogramą – panašiai kaip rekordiniais 2022 metais. Tačiau 2026-ieji, jo teigimu, bus gerokai sunkesni.
„Šiemet laukia kur kas mažesnės kainos ir istoriškai užtrunka bent metus, kol kainos pradeda vėl judėti aukštyn“, – aiškina P. Povilauskas.
Jis pabrėžia, kad didesni ūkiai tokius svyravimus išgyvena lengviau, o mažesniems tai dažnai tampa išlikimo klausimu.
„Pieno supirkimo kainos važiuoja žemyn, nes didmeninėje pasaulio ir ES rinkoje krenta pieno produktų kaina. Lietuvoje pieno perdirbimo sektoriuje didesnės pajamos gaunamos iš eksporto“, – aiškina jis.
Tai patvirtina ir Europos Sąjungos duomenys – pastaraisiais mėnesiais žaliavinio pieno supirkimo kaina Lietuvoje krenta greičiau nei ES vidurkis. Kartu žemyn leidžiasi ir didmeninė sviesto kaina Europoje, kuri dar 2024 metų pabaigoje buvo pasiekusi aukštumas, o dabar grįžta į labiau įprastus lygius.
2026 m. pirmas pusmetis bus labai sunkus ūkininkams
E. Bičiaus teigimu, artimiausiais mėnesiais pieno gamintojams gerų žinių nėra.
„2026 m. pirmas pusmetis pieno gamintojams bus labai sunkus. Krentant pieno supirkimo kainoms, auga pieno gamybos išlaidos – brangsta trąšos, energetika, kuras, auga minimalus atlyginimas“, – sako jis.
Nors tikimasi, kad kainos ilgainiui vėl pakils, Lietuvoje, pasak jo, kartojasi ta pati tendencija.
„Pastebima tokia tendencija, kad kai kainos pradeda kristi Lietuvoje jos krenta pirmiausia ir greičiausiai, kai kainos pradeda kilti Lietuvoje jos kyla lėčiau“, – pabrėžia asociacijos vadovas.
Situaciją gali dar labiau apsunkinti ir geopolitika – ES pieno eksportą veikia JAV ir Kinijos muitų politika, o Europoje 2025 m. pabaigoje buvo matomas pieno gamybos augimas.
Kainos parduotuvių lentynose kinta ne iš karto
Prekybos tinklai aiškina, kad pieno produktų kainos parduotuvėse visada atsilieka nuo žaliavinio pieno kainų.
„Šiuo metu reikšmingų reguliarių pieno produktų kainų mažinimų dar nefiksuojame. Tačiau perdirbėjai aktyviau siūlo patrauklesnes akcijas ir laikinas nuolaidas“, – nurodo „Rimi“ Viešųjų ryšių ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė.
Pasak jos, galutinę kainą lemia ne tik žaliavinio pieno kaina, bet ir perdirbimo, energijos, darbo užmokesčio, logistikos, pakavimo sąnaudos bei pačių prekybos tinklų kaštai.
„Kol nėra aiškios ir tvarios kainų mažėjimo tendencijos, tiekėjai ir prekybos tinklai neskuba koreguoti kainų“, – aiškina „Rimi“.
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė taip pat pabrėžia, kad pieno produktus perka iš gamintojų, o ne iš žaliavos tiekėjų, ir žada – atsiradus galimybei produktus įsigyti pigiau, tai pirkėjai pajus per akcijas.
„Maximos“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas sako, kad kainų kritimą galima vertinti tik tada, kai jis tęsiasi kelis mėnesius iš eilės.
„Jeigu pieno žaliavos kainos būtų kritusios bent kelis mėnesius iš eilės, tuomet būtų galima indikuoti pieno produktų kainų kritimą“, – pasakoja jis, primindamas, kad galutinę kainą taip pat veikia brangstantys degalai, pakuotės, energija ir auganti minimali alga.
