Ekonomistas teigia, kad šis pokytis nėra atsitiktinis – kainas formuoja pasikeitusi ekonominė realybė ir pačių vartotojų elgsena.
Jei gyventojai vis dar renkasi dėvėtus drabužius, ar tai reiškia, kad verslas gali išlaikyti aukštesnes kainas net ir mažėjant pardavimams?
Dėvėtų drabužių kainos gyventojų akimis
Gyventojai sako, kad dėvėtų drabužių kainų augimas tapo jau kuris laikas tapo akivaizdus, o pastaruoju metu jis vis dažniau kelia ne tik nuostabą, bet ir atvirą pasipiktinimą. Tai, kas anksčiau buvo laikoma pigia ir prieinama alternatyva, šiandien daugeliui neatrodo logiška – ypač tada, kai naudoti drabužiai kainuoja panašiai kaip nauji.
Vieni gyventojai pastebi, kad dėvėtų rūbų parduotuvės praranda savo pirminę prasmę, kiti pabrėžia socialinę problemą – augančios kainos ypač skaudžiai paliečia tuos, kuriems dėvėti drabužiai buvo ne pasirinkimas, o būtinybė.
„Pastebėjau padėvėtų rūbų kainų augimą ir tai erzina, nes kai kurie padėvėti rūbai kainuoja tiek pat kiek nauji. Žmonėms, kurie nori atnaujinti savo garderobą ar rasti unikalių rūbų, tai manau nėra kliūtis, bet mažiau pasiturinčioms šeimoms tai būdavo būdas aprengti šeimą pigiau ir galbūt neišsiskirti iš minios, todėl toks pabrangimas šokiruoja ir liūdina.
Galėtume kalbėti ir apie ekologiją, nes mažai tikėtina, kad žmogus pasirinks jau devėtą rūbą vietoje naujo, kai jų kaina yra tokia pati“, – sako Silvija.
„Tikrai pastebėjau kainų pokytį, ir tai labai nemalonu. Anksčiau eidavau į dėvėtų drabužių parduotuves, nes žinojau, kad rasiu kažką pigiai, o dabar kartais net nesuprantu, ar aš esu – dėvėtų drabužių, ar paprastoje parduotuvėje. Kai pamatai 25–30 eurų kainą už jau devėtą megztinį, norisi tiesiog apsisukti ir išeiti. Man dėvėti drabužiai prarado savo esmę“, – pasakoja Lina.
Dalis žmonių dėvėtus drabužius vis dar renkasi, tačiau pripažįsta, kad šis sprendimas jau seniai nebėra susijęs su kaina – labiau su vertybėmis.
„Dėvėtus drabužius renkuosi ne dėl kainos – jau seniai tai nebėra pigesnis variantas. Man tai labiau būdas stabdyti vartotojiškumą ir nepirkti naujų daiktų be reikalo. Bet faktas, kad kainos išaugo, ir tai tik dar labiau parodo, jog dėvėti drabužiai prarado savo pirminę prasmę“, – sako Antanas.
„Esu mačiusi dėvėtų drabužių parduotuvėje kailinius už 150 eurų ir man buvo sunku patikėti savo akimis. Dėvėti drabužiai, mano akimis, šiandien jau nebėra vieta rasti pigesnį variantą – tai tapo labiau mados dalimi ir tendencija nei praktiniu pasirinkimu“, – pripažįsta Eglė.
Kiti pastebi, kad kainų augimas keičia ir ekologinius pasirinkimus.
„Visada rinkdavausi dėvėtus rūbus dėl ekologijos, bet dabar, kai kainos beveik tokios pačios kaip naujų, kyla klausimas – kodėl turėčiau rinktis naudotą? Atrodo, kad sistema pati save griauna“, – prideda Paulius.
Žmonės vėl renkasi naujus drabužius
Pasak „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino, dėvėtų drabužių kainų artėjimas prie naujų atspindi platesnį vartojimo rinkos pokytį, o ne vien pavienių parduotuvių sprendimus. Ekonomistas pabrėžia, kad pastaruoju metu dėvėtų daiktų rinka susiduria su paradoksu – pardavimai mažėja, tačiau kainos nesitraukia, nes keičiasi bendra ekonominė aplinka ir vartotojų elgsena.
„Naudotų daiktų pardavimai šiandien yra panašiame lygyje kaip 2021 metų pabaigoje, tačiau nuo piko jie gana stipriai nukrito. Tai tiesiogiai susiję su gyventojų perkamosios galios atsigavimu“, – sako A. Izgorodinas.
Ekonomisto teigimu, kai energijos kainos ir palūkanos buvo aukštos, dėvėtų daiktų rinka klestėjo, nes gyventojai ieškojo pigesnių alternatyvų. Tačiau situacijai pasikeitus – atlyginimams augant sparčiau nei kainoms, mažėjant palūkanoms ir didėjant vartotojų optimizmui – dalis pirkėjų iš dėvėtų daiktų segmento grįžo prie naujų ar net prabangos prekių.
„Lietuvos gyventojų optimizmo lygis šiandien yra vienas aukščiausių Europos Sąjungoje, todėl žmonės drąsiau leidžia pinigus ir mažiau ieško pigiausio varianto“, – pažymi ekonomistas.
Kainas lemia pirkėjų galimybės
Pasak A. Izgorodino, kainas palaiko ir tai, kad dėvėti drabužiai šiandien dažnai nebėra seni ar susidėvėję – nemaža dalis jų pagaminti po COVID laikotarpio, kai gamybos kaštai jau buvo gerokai išaugę. Tai reiškia, kad net ir naudoti drabužiai rinkoje turi aukštesnę pradinę vertę nei prieš dešimtmetį.
„Naudotas daiktas gali būti vos vienerių metų senumo, todėl natūralu, kad jo kaina nebėra labai žema. Tam tikrais atvejais dėvėtas drabužis tiesiog nebeapsimoka, nes jis kainuoja per brangiai“, – teigia jis.
Svarbų vaidmenį kainų formavime, anot ekonomisto, atlieka ir tokios platformos kaip „Vinted“, kur kainas vis labiau diktuoja ne pardavėjai, o pirkėjų galimybės. Jei ekonominės sąlygos palankios, naudota prekė gali būti parduodama beveik už tokią pačią kainą kaip nauja.
„Galutinę kainą visada formuoja vartotojai. Jei žmogus gali pirkti dėvėtą drabužį už tokią kainą, jis tą ir padarys“, – sako A. Izgorodinas.
Kainos tik augs?
Ekonomistas taip pat pabrėžia, kad tikėtis reikšmingo dėvėtų drabužių kainų mažėjimo artimiausiu metu nereikėtų. Ypač tai pasakytina apie Lietuvoje pagamintus drabužius, kurių kainas stipriai veikia minimalios algos augimas ir darbo jėgos kaštai – nepriklausomai nuo to, ar drabužis naujas, ar dėvėtas.
„Tekstilės sektorius yra vienas jautriausių minimalios algos pokyčiams, todėl tokie drabužiai ateityje tikrai brangs“, – reziumuoja ekonomistas.
Į klausimus apie kainodaros pokyčius dėvėtų drabužių parduotuvės neatsakė.
