„Lietuvos gerovė pastaraisiais metais sparčiai augo. Jeigu kalbėtume apie darbo užmokestį, pavyzdžiui, per pastaruosius kelerius metus ir viešajame, ir privačiame sektoriuje augimas buvo kiekvienais metais didesnis negu 10 proc., bendrasis vidaus produktas ir kiti rodikliai gerokai augo.
(…) Nepaisant įvairių neigiamų veiksnių, matoma, jog žmonės tiesiog pajuto ryškų gerovės padidėjimą“, – BNS teigė Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Saulius Spurga.
Pernai lapkritį „FGS Global“ 23 Europos šalyse atliktas ir šiemet sausį „Politico“ publikuotas tyrimas atskleidė, kad visuomenė pesimistiškai vertina tiek situaciją pasaulyje, tiek demokratijos būklę savo valstybėse, o šios nuotaikos ypač ryškios Vakarų ir Vidurio Europoje.
Prancūzijoje manančių, jog jų šalis „eina neteisinga kryptimi“, buvo 79 proc., Belgijoje – 74 proc., Vengrijoje ir Slovakijoje – po 73 procentus.
Lietuvoje šis rodiklis siekia 38 proc.
Tuo metu Lietuvoje šis rodiklis siekia 38 proc., Lenkijoje – 46 proc., Danijoje – 48 procentus.
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojos, politologės Ievos Petronytės-Urbonavičienės, nors Lietuva yra viena iš labiausiai jaučiančių Rusijos grėsmę šalių, apklausos dalyviai, greičiausiai, vertino bendras gyvenimo tendencijas.
„Mes esame atsargesni ir tos nežinios, sunkumo apie ateitį yra daugiau, tačiau pasižiūrėjus į patį tyrimą, šalys, kurios mažiausiai negatyviai žvelgia, išties yra tos, kurios šiuo metu yra labiausiai neapibrėžtose situacijose dėl ateities. (...) Galbūt tai rodo tam tikrą lietuvių nusistatymą ir bendras tendencijas“, – teigė politologė.
„Nepaisant tų geopolitinių grėsmių, visgi Lietuvos gyvenimas paskutiniais dešimtmečiais gerėjo, ypač ekonomiškai, ir galbūt toms priežastims, kurios lyg ir to skepticizmo mūsų šiek tiek anksčiau kėlė, dabar yra tam tikras kontekstas palankesnis“, – kalbėjo I. Petronytė-Urbonavičienė.
Savo ruožtu politologė atkreipia dėmesį, kad teiginio dėl gerėjančios krypties išskirtinumas duomenyse vis tik kelia nuostabą, nes jau kelerius metus atliekami tyrimai rodo žemą lietuvių pasitikėjimą politinėmis institucijomis.
Anot jos, galbūt šiuo atžvilgiu lietuviai nebuvo linkę vertinti „kasdienį vienos konkrečios Vyriausybės darbą ar jų aktualijų vertinimą“.
Tam antrina ir S. Spurga, teigdamas, jog „Vyriausybės buvęs nestabilumas ir sudėtingas naujos Vyriausybės formavimas neturėtų prisidėti prie teigiamo vertinimo“.
BNS rašė, jog Lietuvoje spalį atliktos „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, neigiamai Vyriausybės veiklą vertino 67,1 proc. apklaustųjų, teigiamai – 21,2 procento.
Panašūs rezultatai buvo ir liepą, kuomet Ministrų kabinetui vadovavo ekspremjeras Gintautas Paluckas. Tada Vyriausybės veiklą teigiamai vertino 20,3 proc. respondentų, neigiamai – 69,8 procento.
Pasak S. Spurgos, žmogus dažniausiai vertina „ne status quo ar objektyvią padėtį, jam ypač svarbi yra dinamika“.
„Jeigu, kad ir nuo mažesnio lygio, bet yra gerėjimas (šalyje – BNS), žmogus mato perspektyvą. Jis tiki, kad gyvenimas gerės. Jeigu nuo aukšto lygio tu vis dėlto krenti, žinoma, tai nekokios nuotaikos“, – sakė S. Spurga.
„Jeigu pradėsime gilintis į kitus rodiklius, tai mes puikiai žinome, kad nieko gero čia nėra. Netoliese vyksta karas, yra laužoma nusistovėjusi tarptautinė tvarka, kur būtent mažosios valstybės galėjo kliautis ja.
Europos Sąjungoje kaip visada ne per daug tos vienybės, būtinybė didinti gynybai skirtas išlaidas, kur neišvengiamai irgi turės atsiliepti gyvenimui. Tai šitie faktoriai neatrodo, kad jie galėtų lemti optimizmą“, – kalbėjo ekspertas.
„FGS Global“ tyrimo metu taip pat buvo vertinamas gynybos klausimas. Pateikti rezultatai teigia, jog atsižvelgiant į daugelį iššūkių žemyne, europiečiai nori, kad jų lyderiai imtųsi veiksmų stiprinti gynybą.
Respondentai taip pat palaikė didesnes investicijas į Europos saugumą – 57 proc. pritarė didesnėms išlaidoms gynybai ir saugumui. Lietuvoje tam išreiškė pritarimą 62 proc. respondentų.
Nors apklausa buvo atlikta prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus perimti Grenlandiją, didžioji dauguma europiečių jį vis tiek vertino neigiamai.
Apie du trečdaliai „FGS Global“ apklausos respondentų teigė, kad ateinančiais metais jie pesimistiškai žiūri į D. Trumpo poveikį pasaulio ekonomikai, taikai ir saugumui bei jų pačių šaliai. Lietuvoje JAV prezidento įtaką optimistiškai įvertino 25 proc. apklaustųjų, Danijoje – 17 procentų.
Be kita ko, 77 proc. visų apklaustųjų atsakė, jog JAV prezidentas nenusipelno Nobelio premijos.
„FGS Global“ apklausė 11 714 suaugusiųjų žmonių iš 23 Europos Sąjungos šalių. Kiekvienoje šalyje buvo atlikta mažiausiai 500 interviu, atsižvelgiant į lytį, amžių, pajamas, regioną ir socialinę-ekonominę grupę.
