Naujienų portalui tv3.lt. personalo paieškos agentūros vadovas Saulius Vanagas pasakojo, kad gavo laišką su darbo pasiūlymu. Jame buvo siūlomas darbas asmenims, kurie kalba lietuviškai.
Laiške minima, kad patirtis nebūtina, o už atliktą darbą žadamas 2–2,5 tūkst. JAV dolerių bazinis atlyginimas, 20 proc. siekiantis komisinis atlygis, taip pat suteikiama galimybė persikelti dirbti Stambule. O galiausiai pažadama, kad po kelių mėnesių atlyginimas gali siekti net 5 tūkst. JAV dolerių.
Iš pradžių toks pasiūlymas S. Vanagui sukėlė įtarimų, o, pabandžius pasitikslinti detales, atsakymas jau atkeliavo rusų kalba. Tuomet tapo aišku, kad iš tiesų ieškoma žmonių, kurie prisidengtų bankų, telekomunikacijų ar kitų institucijų vardais ir skambintų lietuviams ir išviliotų pinigus iš gyventojų sąskaitų.
Kaip aiškina ekspertai, tai rodo labai aiškią tendenciją – rusakalbiai skambučiai jau nebeveikia taip efektyviai, todėl sukčiai ieško žmonių, galinčių kalbėti taisyklinga lietuvių kalba ir gerai suprasti vietinį kontekstą.
Kokios sukčių taktikos šiuo metu yra fiksuojamos ir ką turi įsidėmėti kiekvienas gyventojas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė ir „Eset Lietuva“ kibernetinio saugumo specialistas Lukas Apynis
Kokios sukčiavimo tendencijos fiksuojamos pastaruoju metu ir kokios buvo pastebimos praėjusiais metais?
E. Čipkutė: Pernai metais gyventojai ir verslas Lietuvoje dėl sukčių patyrė 19 milijonų eurų nuostolių. Prieš metus tai buvo maždaug 17,5 milijono, dar metais anksčiau – apie 11 milijonų. Matome akivaizdžią augimo tendenciją ir Lietuva čia neišsiskiria iš kitų šalių – tas augimas vyksta visur.
Kodėl taip yra? Iš esmės dėl technologinės pažangos, kurią labai efektyviai pasitelkia sukčiai. Jie į tai žiūri kaip į verslą.
Ir iš skaičių akivaizdu, kad tai yra pelningas verslas. Technologijos jiems leidžia pasiekti masto ekonomiją. Dažnu atveju jie net nėra Lietuvoje, todėl tuo pat metu atakuoti daugelio šalių gyventojus. Dirbtinis intelektas leidžia vis efektyviau išversti žinutes į vietines kalbas ir išvilioti dideles pinigų sumas su gana mažais resursais.
Kitas dalykas yra tas, kad jie naudoja vadinamąją socialinę inžineriją – žaidžia žmonių emocijomis, t.y. arba gąsdina, arba nudžiugina, prisitaiko prie įvairių įvykių.
Dėl įsigaliojusių II pensijų pakopos pokyčių atsirado galimybė žmonėms išsiimti nemažas sumas. Sukčiai tuo irgi naudosis. Tas pats vyksta ir per mokesčių deklaravimo laikotarpį ar sumokant tam tikras baudas
Pavyzdžiui, jeigu žmogus netyčia važiavo greičiau, taip jau nutiko, ir jis jaučiasi šiek tiek kaltas, gali nutikti taip, kad jis įvykdys mokėjimą, nors nuorodą atsiuntė sukčius.
Būtent ta socialinė inžinerija yra sunkiausia dalis, todėl nemažai visuomenės informavimo pastangų yra nukreipta būtent į tai. Mes dabar vykdome ir akciją „Padėk ragelį“. Per visas televizijas stengiamės išlaikyti žmonių dėmesį šiai temai, nes ji niekur nedings.
Kokie sukčiavimo atvejai pastebimi?
L. Apynis: Pernai pastebėjome, kad pasitaiko vienetinių atvejų, kai bandoma verbuoti lietuvius.
Turėjome ir tokių pavyzdžių iš klientų – jie mums atsiunčia ekrano nuotraukas, kuriose matyti, kaip jiems parašoma asmeniškai. Vis dėlto valstybinių įstaigų darbuotojų kontaktai yra vieši, todėl jais nesunku pasinaudoti.
Kiek vėliau pasiūlomas kažkoks papildomas darbas ir pokalbis nukreipiamas į „Telegram“ ar „Signal“ programėles, kurios laikomos saugesnėmis, privatesnėmis ir sunkiau atsekamomis.
Turbūt reikėtų pabrėžti, kad gyventojus gali bandyti apgauti ne tik rusakalbiai, bet ir lietuviškai kalbantys asmenys?
L. Apynis: Tikrai taip. Tačiau Lietuvoje jau buvo atvejis, kai, kiek žinoma iš policijos tyrimo, veikė skambučių centras, susijęs su Lietuva ir Latvija. Jie dirbo kartu, tačiau vietinių gyventojų neatakavo – veikla buvo nukreipta į kitas šalis.
Sukčių chemos tampa vis labiau organizuotos
Pasak specialistų, tokie bandymai verbuoti žmones nėra atsitiktiniai. Sukčiavimo schemos tampa vis labiau organizuotos, profesionalios ir individualizuotos. Nusikaltėliai stengiasi sukurti kuo realesnį oficialios veiklos įspūdį, o tam jiems reikalingi žmonės, mokantys valstybinę kalbą.
Be to, siūlomas perkėlimas į užsienį gali būti naudojama ne tik siekiant išvengti teisėsaugos dėmesio, bet ir kaip priemonė kontroliuoti verbuojamus asmenis.
Ekspertai neatmeta, kad tam tikrais atvejais tokios schemos gali turėti ir prekybos žmonėmis požymių – kai žmogus patenka į psichologinę ar finansinę priklausomybę ir realiai nebeturi galimybės pasitraukti.
Todėl gyventojai raginami itin atsargiai vertinti darbo pasiūlymus, kuriuose žadami neįprastai dideli atlyginimai, greita relokacija, neaiškios darbo funkcijos ir reikalavimas apsimesti institucijų darbuotojais. Net jei pasiūlymas atrodo patrauklus, o bendravimas vyksta lietuvių kalba, tai dar nereiškia, kad jis yra teisėtas.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
