Tačiau jų patirtys įsirengiant saulės elektrinę ir ja naudojantis skiriasi. Vieni skaičiuoja, kad investicija atsipirko labai greitai, o kiti sako susiduriantys su vis didesniais mokesčiais, prastėjančiomis sąlygomis ir klausia, ar dabartinė tvarka iš tiesų teisinga visiems.
Iki šiol gyventojai, įsirengiantys nuosavas saulės elektrines, galėjo gauti reikšmingą paramą iš Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA). Remiama dalis elektros gamybos įrangos kainos mažino pradinę investiciją – pavyzdžiui, pagal 2025 metų sąlygas buvo skiriama 255,07 eurų už 1 kW įrengtosios galios (iki 10 kW). Tačiau 2026 metais parama ženkliai keičiasi.
Nuo 2026 metų:
- parama saulės elektrinėms ant stogų sumažinta iki 170 eurų už 1 kW, o maksimali remiama galia sumažinta iki 7 kW;
- nutolusioms saulės elektrinėms dotacija sumažėjo iki 200 eurų už 1 kW;
- parama komplektams (elektrinė + energijos kaupiklis) sumažėjo nuo 5000 eurų iki apie 3500 eurų, o kaupikliams – iki maždaug 170 eurų už kWh;
- gyventojams skirtas biudžetas sumažintas nuo maždaug 50 mln. eurų iki 24 mln. eurų.
Energetikos ministerijos teigimu, šie pokyčiai padės paskatinti platesnį paramos pasinaudojimą, nes sumažinus atskirų projektų intensyvumą daugiau gyventojų galės pretenduoti į paramą.
O tai reikalinga siekiant ilgalaikio tikslo iki 2028 metų turėti apie 200 tūkst. gaminančių vartotojų. Tačiau tai taip pat reiškia, jog kai kuriems elektros gamintojams parama bus mažesnė nei iki šiol.
Moka keturis kartus mažiau, bet nepriklausomas dar nėra
Vievio gyventojas Arūnas saulės elektrinę ant namo stogo įsirengė prieš kelerius metus. Be valstybės paramos ji būtų kainavusi apie 12 tūkst. eurų, su parama – apie 9 tūkst. eurų.
„Investicija turėtų atsipirkti per 4–5 metus su dabartinėmis elektros kainomis ir „pasaugojimo“ sąlygomis. Tačiau „pasaugojimas“ kasmet brangsta, todėl tas laikotarpis gali ir pailgėti“, – pasakoja jis.
Anot Arūno, įsirengus saulės elektrinę, skirtumas sąskaitose už energiją labai aiškus.
„Jeigu neturėčiau saulės elektrinės, už elektrą per metus mokėčiau apie 3300 eurų. Dabar moku apie 700–800 eurų per metus“, – skaičiuoja pašnekovas.
Vis dėlto net ir įsirengęs nuosavą elektrinę jis nesijaučia visiškai laisvas nuo esamų ribojimų.
„Dar nesijaučiu nepriklausomas, nes atgal į tinklą turiu atiduoti 35 proc. pagamintos elektros. Kai įsirengiau elektrinę, reikėjo atiduoti 12 proc., dabar – 35 proc., o nuo kitų metų jau bus 37 proc.“, – aiškina Arūnas.
Paklaustas, ar šiandien vėl investuotų į saulės elektrinę, jis atsako nedvejodamas.
„Taip. Dabar saulės elektrines galima įsirengti kelis kartus pigiau ir su mano elektros suvartojimu ji atsipirktų per 1–2 metus“, – skaičiuoja jis.
Arūnas sako, kad saulės elektrinės apsimoka ne visiems, ir tai svarbu suprasti dar prieš priimant sprendimą dėl jos įrengimo.
„Tie, kurie per metus sunaudoja nedaug elektros, pavyzdžiui, 3–4 tūkst. kWh, dažniausiai labai ilgai laukia atsipirkimo, todėl jiems tai neapsimoka. O tiems, kurie turi elektromobilius, šildosi elektra ir sunaudoja po keliolika tūkstančių kWh, saulės elektrinė atsiperka greitai“, – įsitikinęs jis.
Pats Arūnas per metus sunaudoja apie 11 tūkst. kWh elektros, nes jo namuose viskas veikia elektra – vandens gręžinys, viryklė, orkaitė ir šildymas.
„Už elektrą realiai pradedu mokėti tik žiemą – sausį, vasarį ir kovą. Kitais mėnesiais moku tik abonentinį mokestį. O jeigu dar įsigyčiau elektromobilį, dabartinės elektrinės man jau nebepakaktų – reikėtų dar galingesnės“, – pasakoja jis.
Tuo metu vilnietis Tomas (vardas pakeistas) kritiškai vertina dabartinę paramos saulės elektrinėms tvarką.
„Nemažai mano draugų yra įsirengę savo elektrines arba įsigiję nuotolines elektrines. Kaskart susitikę apie jas pašnekame. Svarsčiau ir aš įsirengti. Bet suvartoju palyginti nedaug elektros, tad, kiek skaičiavau, nelabai man ir apsimokėtų“, – sako pašnekovas.
Labiausiai jam kliūva tai, kad saulės elektrines paprastai įsirengia labiau pasiturintys gyventojai. O paramą tam gauna iš mokesčių, kuriuos sumoka visi gyventojai.
„Draugai ir nepasakė jokio įtikinamo atsakymo, kodėl mažiau už juos uždirbdamas aš ar mano mama pensininkė savo mokesčiais turime paremti jų norą turėti elektrinę ir mokėti mažiau už elektrą“, – piktinasi Tomas.
Atsiperka per 2–3 metus, tačiau kaip būtų be paramos?
Įrengti saulės elektrines gyventojams padedančios bendrovės „Saulės grąža“ privačių klientų skyriaus vadovas Edgaras Bulovičius sako, kad jos labiausiai apsimoka tiems, kas namuose sunaudoja daug energijos.
„Kuo daugiau elektros žmogus sunaudoja, tuo daugiau jam padeda saulės elektrinė ir tuo daugiau pinigų jis sutaupo“, – aiškina pašnekovas.
Pasak jo, žmonės, besirenkantys saulės elektrinę, dažniausiai vertina, per kiek laiko jiems investuoti pinigai sugrįš.
„Dabar, vidutiniškai, saulės elektrinė atsiperka per 2–3 metus, o kai kuriais atvejais žmonės investuotus pinigus atgauna net per pusantrų metų. Elektrinė tarnauja 25–30 metų, vadinasi, visus likusius metus žmogus gali naudoti daug pigesnę elektrą ir realiai sutaupyti“, – tikina E. Bulovičius.
Tačiau jis pabrėžia, kad toks greitas atsipirkimas daug kam įmanomas tik dėl valstybės, vadinasi, visų mokesčių mokėtojų, paramos.
„10 kW saulės elektrinė šiandien kainuoja apie 4500 eurų. Gavus valstybės paramą, žmogui realiai lieka sumokėti apie 3300 eurų. Tai reiškia, kad parama padengia apie 30 proc.“ – skaičiuoja jis.
Dar labiau nuo paramos, anot jo, priklauso elektros kaupiklių įrengimas – kai kuriais atvejais gyventojai juos gali įsirengti beveik nemokamai, nes parama gali siekti pačios įrangos kainą. E. Bulovičius įsitikinęs, kad saulės energetika padeda mažinti elektros kainas rinkoje, nes taip daugiau elektros pasigaminama Lietuvoje ir mažiau reikia pirkti iš užsienio.
Tačiau ar tai atsispindi kiekvieno žmogaus sąskaitoje, priklauso nuo tinkamo mokesčių paskirstymo ir laiko, kada elektra yra naudojama. Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad su valstybės parama saulės elektrine gali naudotis ir butuose gyvenantys žmonės – jie gali nusipirkti dalį nutolusio saulės parko ir taip pat netiesiogiai gaminti, taupyti elektrą.
Pasak E. Bulovičiaus, jeigu valstybės arba, kitaip tariant, visų mokesčių mokėtojų paramos nebūtų, saulės elektrinės iš Lietuvos nedingtų, tačiau žmonės jas įsirengtų gerokai rečiau.
„Valstybės parama yra vienas svarbiausių dalykų, dėl kurių žmonės ryžtasi investuoti. Be paramos rinka išliktų, bet ji augtų daug lėčiau“, – sako jis.
Sistema nėra ekonomiškai teisinga
Energetikos ekspertas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad pati idėja remti saulės energetiką nėra bloga. Tačiau jis abejoja dėl dabartinės paramos elektrinių įrengimui modelio.
„Parama iš principo nėra blogas dalykas, jeigu visuomenei duodama nauda yra didesnė negu pati parama. Bet problema atsiranda tada, kai paramos yra tiek daug, kad beveik visa saulės energetikos plėtros nauda nueina tiems, kurie į ją investuoja“, – komentuoja jis.
Pasak eksperto, dabar susiklostė situacija, kai labiausiai laimi tie žmonės, kurie saulės elektrines pasistatė, o tie, kurie jų neturi, didelės naudos nejaučia.
„Dabartinė sistema nėra ekonomiškai teisinga, nes naudą gauna praktiškai tik tas, kuris pats saulės elektrines ir stato“, – svarsto M. Nagevičius.
Anot jo, viešojoje erdvėje dažnai nutylima, kad didžioji dalis realios naudos iš saulės energetikos plėtros atitenka į ją investuojantiems, o ne visiems elektros vartotojams, nors viešai dažnai kalbama apie bendrą naudą visai sistemai.
Ekspertas taip pat pastebi, kad dabartinė elektros apskaitos ir „pasaugojimo“ tvarka neskatina gaminančių vartotojų vartoti elektrą tada, kai ji yra pigi, ir nevartoti, kai brangi.
„Žmogus prisigamina tam tikrą kiekį elektros ir ją sunaudoja bet kada, neatsižvelgdamas į kainą. Kai žmonės nebereaguoja į kainas, atsiranda rinkos iškraipymai, o už juos galiausiai sumoka kiti vartotojai“, – sako jis.
Pasak M. Nagevičiaus, tiems, kurie saulės elektrines turi, elektros sąskaitos dažniausiai sumažėja, tačiau visiems kitiems gyventojams elektra beveik nepinga.
„Didelė dalis naudos atitenka tiems, kurie investuoja, o kitiems gyventojams jos lieka labai mažai. Ilgainiui žmonėms kyla klausimas – kodėl saulės elektrinių daugėja, o elektros kaina visiems nepinga“, – aiškina ekspertas.
Jo teigimu, atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvai yra reikalinga ir naudinga, tačiau dabartinis naudos pasidalijimas nėra tvarus ir ilgainiui gali kelti nepasitenkinimą.
„Bendrai atsinaujinančios energetikos plėtra yra tikrai naudinga valstybei, nes mažėja elektros energijos importas ir jos kaina, lyginant su tuo, kas būtų, jeigu visa ji būtų gaminama iš brangių dujų. Čia viskas yra gerai. Bet pats naudos pasidalinimas saulės energetikos atveju nėra teisingas“, – tikina M. Nagevičius.
Ministerija: kitų vartotojų pinigais saulės elektrinės neremiamos
Energijos skirstymo operatorius skaičiuoja, kad 2025 m. pabaigoje Lietuvoje buvo jau 16 tūkst. gaminančių elektros vartotojų. Didesnė jų dalis (145 tūkst.) yra gyventojai. O tarp jų dauguma arba patys įsirengė saulės elektrines, arba įsigijo dalį nuotolinių elektrinių. Ir daugelis jų gavo paramos, kuri bendrai skaičiuojant sudaro milijonus eurų.
Vis dėlto Energetikos ministerija tikina, kad nei iki šiol, nei ateityje saulės elektrines turintys gyventojai nėra ir nebus remiami kitų mokesčių mokėtojų ar elektros vartotojų pinigais. Pasak ministerijos, žmonės, kurie patys gaminasi elektrą, prisideda prie to, kad bendra elektros kaina rinkoje būtų mažesnė.
Todėl, ministerijos teigimu, kiti gyventojai neturėtų už tai mokėti daugiau. Tiesa, visi moka vienodus mokesčius, bet iš jų naudą už elektrines gauna tik jas įsirengę.
„Gaminančių vartotojų skatinimas nėra orientuotas į atskiras gyventojų grupes pagal pajamas – tai valstybės energetikos politikos priemonė, skirta skatinti vietinę elektros energijos gamybą, mažinti priklausomybę nuo importo, stiprinti energetinį saugumą ir siekti klimato tikslų“, – nurodo ministerija.
Ministerija aiškina, kad iki šiol parama saulės elektrinėms buvo teikiama ne iš valstybės biudžeto ir ne per elektros kainą visiems gyventojams, o iš ES lėšų. Todėl nei šiemet, nei pernai žmonių elektros sąskaitose neatsirado atskiro mokesčio, skirto saulės elektrinių savininkams remti.
Ministerijos aiškinimu, kuo daugiau žmonių gaminasi elektrą patys, tuo daugiau išlaidų atsiranda visai elektros sistemai – pavyzdžiui, tinklams prižiūrėti ir jų apkrovai subalansuoti. Šias išlaidas šiuo metu dengia elektros tiekėjai, tačiau galiausiai sąnaudos perkeliamos galutiniams elektros vartotojams.
Anot ministerijos, siekiama, kad šie kaštai būtų paskirstyti teisingai ir kad nė viena gyventojų grupė neturėtų mokėti daugiau už kitas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
