saulės elektrinės

Lietuva per tris mėnesius pati pasigamino tiek elektros, kad jos užteko 94 proc. viso šalies poreikio – tokio rezultato nebuvo nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti, kad kuo daugiau elektros pasigaminame patys, tuo mažiau už ją turėtume mokėti. Tačiau taip nėra. Skaičiai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti prieštaringi. „Litgrid“ duomenimis, saulės elektrinių gamyba per metus išaugo 45 proc.

Nuo šių metų birželio 9 d. gyventojai, įsirengę saulės elektrines, galės teikti paraiškas Energetikos ministerijos inicijuotai paramai gauti – tam skirta 13 mln. eurų, rašoma Energetikos ministerijos pranešime žiniasklaidai. Paraiškas, kaip ir anksčiau, administruos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). „Gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje sparčiai auga, todėl mūsų tikslas – užtikrinti, kad kuo daugiau gyventojų galėtų išnaudoti saulėtą sezoną.

Lietuva skirs dar 4 mln. eurų saulės elektrinių ir kaupimo sistemų įrengimui Ukrainos darželiuose, ligoninėse, mokyklose ir kitose viešosiose įstaigose, dar 3 mln. eurų tam skirs Europos Sąjunga, pirmadienį pranešė Energetikos ministerija. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, jog šiame etape planuojama įgyvendinti net 50 projektų.  „Lietuvos parama prisideda ne tik prie reagavimo į ekstremalias situacijas, bet ir prie saugesnės Ukrainos energetikos ateities kūrimo.

Gyventojai, planuojantys įsirengti saulės elektrines ar jau tai padarę pastaraisiais metais, vis dar gali pasinaudoti valstybės parama, tačiau laikas ribotas – paraiškos priimamos iki 2026 m. birželio 30 d. Šiuo metu galiojančiam Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) kvietimui yra skirta daugiau nei 13 mln. eurų.  Parama skirta fiziniams asmenims, įsirengiantiems naujas saulės elektrines bei elektros energijos kaupimo įrenginius namų ūkiuose.

Energetikos ministerija praneša apie rengiamą viešą konsultaciją dėl gyventojų įrengtų nuosavų saulės elektrinių finansavimo sąlygų aprašo projekto.  „Projektu siūloma nustatyti sąlygas, pagal kurias būtų finansuojamos gaminančių vartotojų (fizinių asmenų) saulės elektrinės visoje Lietuvoje“, – nurodo ministerija. Kvietimui planuojama skirti 13 mln. eurų.

Viešojoje erdvėje vis daugiau diskutuojama apie sumažėjusią paramą saulės elektrinėms ir kaupikliams. Skaičiuojama, kad ji sumažėjo net keturis kartus. Tačiau Energetikos ministerija tikina, kad realus poveikis gyventojams nėra toks didelis – elektrinių atsipirkimas pailgės tik keliais mėnesiais.

Neseniai galimybė turėti saulės elektrinę ant savo namo stogo, mažiau mokėti už elektrą, patiems jos pasigaminti ir būti mažiau priklausomiems, daugeliui atrodė sunkiai įgyvendinama siekiamybė. Šiandien vartojančių elektros gamintojų yra tūkstančiai. Tačiau jų patirtys įsirengiant saulės elektrinę ir ja naudojantis skiriasi.

Šiemet parama saulės elektrinėms ir energijos kaupikliams bus mažesnė nei anksčiau, tačiau ekspertai ramina – tai nėra signalas stabdyti investicijas. Priešingai, rinka pasiekė brandą, kurioje saulės elektrinės atsiperka net ir esant kuklesnei valstybės paramai, o sprendimus vis dažniau lemia ne dotacijų dydis, bet reali ekonominė nauda namų ūkiui. „Svarbiausia žinia gyventojams labai paprasta – nieko blogo neįvyko. Paramos sumažėjimas nereiškia, kad saulės elektrinės tapo mažiau naudingos.

Valstybės parama saulės elektrinėms gyventojams šiemet, palyginti su pernai, mažinama, kad ja pasinaudoti galėtų visi tokias elektrines jau įsirengusieji, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. „Parama (šiais metais – BNS) šiek tiek mažėja, nes iš esmės mūsų tikslas – visi, kurie pasistatė elektrines, kad jie tikėjosi, be abejo, paramos, kad tą paramą gautų.

Valstybės parama saulės elektrinėms fiziniams asmenims 2026 m. mažinama 4 kartus, vienai saulės elektrinei skiriama maksimali suma mažėja apie 50 proc., kaupikliams – taip pat daugiau nei perpus, skelbia „Verslo žinios“. Pasak portalo, šių metų Energetikos ministerijos paramos energetiniams projektams plane fiziniams asmenims saulės elektrinėms ir elektros kaupikliams įsigyti ketinama skirti 24 mln. eurų, nors praėjusiais metais 50 mln. eurų buvo skirta vien saulės elektrinėms.

Gyventojai, kurie jau yra įsirengę elektros energijos kaupimo įrenginius, galės teikti paraiškas paramai gauti, rašoma pranešime žiniasklaidai. Energetikos ministerijos inicijuotam papildomam kvietimui, kuris startuos jau kitą savaitę, bus skirta 7,8 mln. eurų.

Energetikos ministerija primena, kad gyventojai vis dar gali kreiptis paramos pagal pilotinę priemonę saulės elektrinėms kartu su elektros energijos kaupimo įrenginiais įsirengti, kai leistina generuoti į ESO tinklą galia neviršija 1 kW, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Turto valdytojos Baltijos šalyse „INVL Asset Management“ fondo „INVL Renewable Energy Fund I“ įmonė „REFI Sun“ per viešą obligacijų emisiją pritraukė 15 mln. eurų saulės elektrinių vystymui Lenkijoje ir Rumunijoje. Už šias lėšas taip pat bus perfinansuojamos anksčiau gautos paskolos. Lenkijoje ir Rumunijoje fondas vysto iš viso 389 megavatų (MW) galios saulės jėgainių projektų portfelį. Bendra gautų paraiškų suma siekė virš 15,6 mln. eurų, „REFI Sun“ obligacijų įsigijo 567 investuotojai.

Saulės elektrinių projektai Lietuvoje stoja, slegiami sumažėjusių elektros kainų, prastėjančio gamybos profilio, didėjančių balansavimo kaštų ir nesipildančių elektros vartojimo prognozių, Energetikos ministerija kol kas veiksmų imtis neskuba,  ketvirtadienį rašo „Verslo žinios“.  „Pavieniai vėjo ir saulės projektai tampa vis mažiau patrauklūs, investuotojai vis daugiau dėmesio skiria energijos kaupiklių projektams.

Per pastaruosius keturis mėnesius šalies įmonės ir ūkininkai pateikė beveik 1450 paraiškų dėl paramos saulės elektrinėms įrengti, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak agentūros, verslas ir ūkininkai planuoja įrengti daugiau nei 172 megavatų (MW) bendros galios saulės elektrinių už beveik 66 mln. eurų. Agentūra sako jau skyrusi finansavimą daugiau nei 1100 projektų, kuriuos įgyvendinant bus įrengta 94,16 MW galios saulės elektrinių už daugiau nei 35 mln. eurų.

Iš Klimato kaitos programos Aplinkos ministerija (AM) skiria daugiau nei 4,6 mln. eurų saulės elektrinėms su energijos kaupikliais Ukrainos gydymo įstaigose įrengti, penktadienį pranešė ministerija. Taip siekiama prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, skatinti inovatyvių atsinaujinančių technologijų plėtrą ir didinti Ukrainos energetinį saugumą.

Gyventojai, įsigiję saulės elektrinę ar jos dalį iš nutolusio saulės elektrinių parko jau gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) dėl paramos. Kvietimui Energetikos ministerija skiria 15 mln. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Teikti paraiškas paramai gauti gyventojai kviečiami tik po nutolusios elektrinės įsigijimo. „Tai puiki galimybė kiekvienam, norinčiam tapti elektros gamintoju ir pasinaudoti atsinaujinančios energijos teikiamais privalumais.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) antradienį pradeda priimti paraiškas maždaug 50 mln. eurų paramai gyventojų saulės elektrinėms. Pasak Energetikos ministerijos, nutolusių saulės elektrinių dalies pirkimui bus skirta 15 mln. eurų, o jų įrengimui ant namų stogų – apie 35 mln. eurų.  Šio kvietimo sąlygos buvo supaprastintos – paramos nereikės rezervuoti iš anksto, o mokėjimo prašymai ir kiti dokumentai bus priimami po to, kai saulės elektrinė bus įrengta.

Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM), nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį Ukrainos energijos gamybos pajėgumai sumažėjo daugiau nei dukart, be to, visoje šalyje ribojamas elektros tiekimas.

Lietuva saulės elektrinių įrengimui ant Ukrainos mokyklų ir gydymo įstaigų skyrė 5 mln. eurų. „Skiriame 5 mln. eurų Vystymojo bendradarbiavimo fondui, kad būtų galima įrengti atsinaujinančios energetikos objektus, tai yra saules elektrines ant įvairių Ukrainos mokyklų, gydymo įstaigų, pirmiausia, ten, kur jos yra atnaujintos Lietuvos lėšomis“, – trečiadienį posėdžio metu sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Australija trečiadienį patvirtino planus atokiuose šalies šiauriniuose regionuose steigti didžiulį saulės elektrinių parką – šis projektas vadinamas „didžiausiu saulės jėgainių rajonu pasaulyje“, o dalis pagamintos energijos būtų eksportuojama į Singapūrą.

Praėjusią savaitę saulės elektrinių gamyba šalyje pasiekė naujus rekordus: kasdien saulės elektrinės generavo 6,3–7,2 GWh elektros energijos, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA).   Skelbiama, kad didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę pakilo apie 5,4 proc., o biokuro kainos šoktelėjo 11,5 proc. – iki 18,4 Eur/MWh, bet biokuras išlieka apie 3–4 Eur/MWh pigesnis nei pernai tuo pačiu metu. Benzino kainos Lietuvoje padidėjo 0,3 proc.

Energetikos ministerijai patikslinus finansavimo sąlygas, Lietuvos energetikos agentūra (LEA) skelbia nuo trečiadienio penkioms darbo dienoms stabdanti verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms sausumoje ir elektros energijos kaupimo įrenginiams įsirengti. „Patikslintos projektų finansavimo sąlygos dabar aiškiau reglamentuoja šios investicinės paramos teikimą.

Nors saulės elektrines įsirengia vis daugiau individualių namų savininkų bei verslo subjektų, tačiau auga ir saulės elektrinių parkai, sako UAB „Saulės grąža“ direktorė Deiminta Noreikienė. Tačiau Lietuvos saulės energetikos asociacijos vadovas Andrius Karazinas atkreipia dėmesį, kad dėl neaiškios gaminančių vartotojų ateities, atsiranda vis daugiau abejojančių, ar apsimoka įsigyti nutolusią saulės elektrinę.

Dėl sparčiai augančio saulės elektrinių populiarumo ir aktyvaus valstybės teikiamos paramos naudojimo, didelė gyventojų dalis per šiemet vykdytus du kvietimus liko be finansavimo, pastebi bendrovė „Solitek“. Jos pranešime teigiama, kad atsižvelgdama į šias aplinkybes, Energetikos ministerija antrąjį šių metų ketvirtį planuoja trečiąjį kvietimą.

Gyventojai jau gali kreiptis dėl paramos nuosavoms saulės elektrinėms iki 10 kW savo gyvenamajame būste įsirengti, tam bus skirta 12 mln. eurų. Preliminariais Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, pernai įsirengti 10 KW elektrinę kainavo apie 10 tūkst. eurų, o šiuo metu – 6 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad parama pernai sudarė virš 32 proc., o šiuo metu viršija daugiau nei pusę, o  kuriais atvejais – ir du trečdalius saulės elektrinės kainos.

Įgyvendinusi numatytus projektus, Lietuva iki 2030 metų iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) galėtų pasigaminti visą būtiną elektrą bei tapti jos eksportuotoja, sako JAV Nacionalinės atsinaujinančios energetikos laboratorijos (NREL) analitikas Jesse'is Cruce'as (Džesis Kriusas) „Mūsų pirminiai rezultatai rodo, kad pasiekusi dabartinius 2030-iesiems numatytais atsinaujinančios energetikos plėtros tikslus, Lietuva  iki 2030-ųjų gali pasiekti savo 100 proc.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių bendrovė, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja „LTG Infra“ pradeda pilotinį projektą, kurio metu garsą atspindinčioje sienutėje bus sumontuota ir išbandyta saulės elektrinė. Anot „LTG Infra“ vadovo Vyčio Žalimo, tai leis įvertinti vertikalaus dvipusio saulės modulio efektyvumą gaminti elektros energiją ir kartu slopinti, atspindėti geležinkelio eismo keliamą garsą.

Gyventojų saulės elektrinėms įrengti skirta dar 12 mln. eurų paramos, pranešė Energetikos ministerija.  Anot jos, papildomų lėšų skirta, kai iki šiol skirtus 8 mln. eurų gyventojai rezervavo per vieną dieną – sausio 30-ąją.  „Iš viso gauta 2,8 tūkst. paraiškų. Iš jų 2,5 tūkst. namų ūkių siekia gauti paramą naujai įrengtoms saulės elektrinėms, 260 namų ūkių kreipėsi paramos jau turimos saulės elektrinės galios didinimui“, – teigiama pranešime.

Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) antradienį paskelbus apie naują kvietimą Lietuvos gyventojams teikti paraiškas kompensacijoms nuosavoms saulės elektrinėms, atsinaujinančios energetikos bendrovė „Saulės grąža“ teigia, kad jame numatyti 8 mln. eurų yra per mažai. „Ši APVA paskelbta gera naujiena apie galimybę teikti paraiškas nuosavoms saulės elektrinėms įsirengti, kartu yra itin bloga naujiena vartotojams, kadangi kompensacijos skiriama suma yra tik 8 mln.

Antradienį gyventojai sulauks naujo kvietimo teikti paraiškas kompensacijoms nuosavoms saulės elektrinėms iki 10 kW savo gyvenamajame būste įsirengti ir tapti gaminančiais vartotojais, praneša Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Tam skirti 8 mln. eurų iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programoje numatytų lėšų. Šią priemonę inicijavo Energetikos ministerija.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – APVA) nuo šių metų rugpjūčio mėn. pabaigos iki 2024 m. vasario mėn. pabaigos priima paraiškas iš fizinių asmenų finansuoti saulės elektrines arba jų dalis iki 10 kW iš nutolusių saulės elektrinių parkų. Tam skirti 32 mln. eurų iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programoje numatytų lėšų. Šią priemonę inicijavo Energetikos ministerija.

Energetikos ministerija žada atsižvelgti į Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą byloje dėl iki 2 gigavatų (GW) apribotos maksimalios bendros komercinių saulės jėgainių galios ir įstatyme numatyti tolimesnį atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros reguliavimą.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį skelbs sprendimą byloje dėl iki 2 gigavatų (GW) apribotos maksimalios bendros komercinių saulės jėgainių galios. Išaiškinti, ar pernai įstatymu įtvirtintas ribojimas komerciniams saulės parkams neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui paprašė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), kiek anksčiau dėl to į KT taip pat kreipėsi 30 Seimo narių grupė.

Liepą įsigaliojus atnaujintiems Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatams, šioje unikalioje saugomoje teritorijoje bus leidžiama statyti saulės elektrines bei kolektorius.  Tačiau stiprinant žvejų sodybų apsaugą, prie jų bus draudžiama statyti vėliavų stiebus, šiuose sklypuose bus ribojamas kietos dangos plotas, gyvatvorių aukštis, nustatyti reikalavimai mažosios architektūros detalėms.

Siekiant dar labiau plėsti saulės ir hibridines elektrines siūloma leisti jas statyti ant derlingos numelioruotos žemės. Tokį Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo projektą teikiantys Seimo nariai įsitikinę, kad tai mūsų bilietas į energetinę nepriklausomybę. Tačiau ūkininkai skeptiški. Jie pirštu rodo į mažo našumo žemes, kur būtų galima statyti saulės elektrinių parkus.

Saulės elektrines norintys įsirengti gyventojai per tris mėnesius pateikė daugiau kaip 15 tūkst. paraiškų už 40 mln. eurų, penktadienį pranešė Energetikos ministerija. Ministerijos pateikiamais Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, iš viso pirmąjį šių metų pusmetį gauta 20 tūkst. paraiškų finansuoti saulės elektrines – beveik dvigubai daugiau nei per visus 2022 metus, kai jų buvo 12 tūkstančių.

Patrigubinus kvietimo atsinaujinantiems energijos ištekliams finansavimo sumą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija pramonės įmonėms jau paskirstė 19,94 mln. eurų. Ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad atsižvelgus į rekordinį pramonės įmonių susidomėjimą saulės elektrinėms įsirengti vietoj planuotų 10 mln. eurų finansavimas padidintas iki 31,87 mln. eurų. „Visiems 266 reikalavimus atitikusiems projektams lėšos bus paskirstytos per tris etapus.

Lietuvos valstybės planas atsinaujinančios energetikos srityje – ambicingas. Iki 2030-ųjų prognozuojama padidinti saulės elektrinių galią bent penkiais kartais, taip pat didelę dalį reikiamos elektros energijos gauti iš vėjo jėgainių sausumoje bei jūroje. Tikimasi, kad metinė bendra elektros gamyba jau artimoje ateityje ims viršyti metinį suvartojimą, o bent pusė reikiamos energijos bus išgaunama iš atsinaujinančių išteklių.

Pavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovė „Toksika“ Šiaulių rajone, Jurgeliškių kaime, buvusio odų sąvartyno teritorijoje pradėjo statyti  3,9 megavato (MW) galios saulės elektrinių parką, į kurį investuos 3 mln. eurų. Baigti 4 hektarų ploto „Erelio“ saulės parko, kuriame bus sumontuota 5,9 tūkst. saulės modulių, statybas planuojama iki gruodžio vidurio, pirmadienį pranešė bendrovė „Ilgus metus prižiūrėjome uždarytą pramoninį odų sąvartyną, kurio vietoje jokia veikla negalima.

Į Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtą kvietimą teikti paraiškas kompensacijoms už nuosavas saulės elektrines iki 10 kW gauti per tris savaites atsiliepė 10 tūkst. gyventojų, kurių prašymų suma sudaro virš 67 proc. visų kvietimui skirtų 40 mln. eurų. Visgi šiemet paraiškų kompensacijoms teikimo procesas vyksta vangiau – sumažėjusį gyventojų aktyvumą gali lemti pasikeitusios sąlygos, rašoma „Electrum“ pranešime spaudai.

Smulkusis verslas netrukus sulauks kvietimo teikti paraiškas saulės elektrinėms įrengti. Įmonėms, svarstančioms apie nuosavos elektros energijos gamybą, vertėtų jau dabar ruoštis ir apgalvotai rinktis rangovą, kad įrengimo darbai vyktų sklandžiai ir laiku. Pretenduoti į paramą galės labai mažos ir mažos įmonės bei ūkininkai, registruoti ne trumpiau kaip metus ir ketinantys įsirengti iki 500 kW galios saulės elektrinę.

Daliai lietuvių elektros kaina praktiškai nerūpi, nes jie vartoja savo pagamintą energiją, kurią generuoja saulės elektrinės. Jas gali pasistatyti ne tik daug pinigų turintys ir privačiuose namuose gyvenantys žmonės, kaip klysta daugelis. Gavę paramą, kai kurie jas stato net ir ant daugiabučių stogų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Kai kone visa Lietuva kraupo nuo išaugusių elektros kainų, netoli Vilniaus gyvenantis Šarūnas Šutėnas ją pleškino nesukdamas galvos.

TV3 laidoje „Svajonių sodai“ atlikėjas bei muzikos prodiuseris Stanislavas Stavickis-Stano papasakojo apie neseniai įsigytą saulės elektrinę. Tiesa, žinomas vyras tikino susidūręs su sunkumais, kadangi didžioji jo namo stogo dalis – plokščia. Stano teigimu, susimąstyti apie saulės elektrinių įsirengimą jis buvo pirverstas po to, kai gavo elektros sąskaitas už sausį ir vasarį.

Nuo penktadienio gyventojai jau gali teikti paraiškas kompensacijoms nuosavoms saulės elektrinėms iki 10 kW savo gyvenamajame būste įsirengti ir tapti gaminančiais vartotojais. Aplinkos projektų valdymo agentūra skelbė, kad tam skirta 40 mln. eurų iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programoje numatytų lėšų. Šią priemonę inicijavo Energetikos ministerija. Skaičiuojama, kad įsirengusieji saulės elektrines sąskaitas už suvartotą elektrą gali sumažinti iki 70 proc.

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ į 300 kilovatų (kW) galios saulės elektrinę jos valdomame Subačiaus naftos terminale investavo beveik 210 tūkst. eurų, pirmadienį pranešė įmonė. Jėgainė patenkins visą terminalo elektros poreikį.   Dar apie 800 tūkst. eurų investicijos numatytos į 2,5 karto didesnę – 800 kW galios – saulės elektrinę naftos terminale Klaipėdoje. Ją ketinama įrengti iki 2024 metų vasaros.

Privačios saulės elektrinės elektros gamybos apimtis pernai Lietuvoje, palyginti su 2021-aisiais, padidino 6,5 proc. Nors pačioje metų pabaigoje saulės spinduliai buvo reti, tačiau bendri metiniai saulės elektros gamybos rodikliai augo ir padėjo stabilizuoti vartotojų kaštus brangusiai elektros energijai, konstatuoja energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Įmonės Technikos ir tiekimo departamento vadovas Kostas Dryžas sako, kad individualios saulės elektrinės daugiau elektros pernai ...

Saulės parkų įrengimas nedarant žalos gamtai Lietuvoje dar spartės, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Anot jo, pernai parengti nauji aplinkosaugos reikalavimai bus privalomi planuojant, statant ir naudojant didesnes nei 100 kW saulės jėgaines, tačiau jie nebus taikomi saulės elektrinėms ant pastatų.

Energetikos ministerijai garantavus papildomą finansavimą, paramą nuosavoms saulės elektrinėms gaus 10,7 tūkst. rezerviniame sąraše buvusių gyventojų.  „Siekiame, kad 2030 metais kad bent kas trečias namų ūkis būtų energetiškai savarankiškas, todėl teikdami valstybės paramą norime sudaryti galimybę nuosavą saulės elektrinę turėti kiekvienam, siekiančiam mažesnių sąskaitų už elektros energiją“, – Energetikos ministerijos pranešime teigė viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.