Taigi kiek žmonėms išaugo elektros sąskaitos?
Elektros sunaudojo tiek pat, o mokės žymiai daugiau?
Vilniuje gyvenanti 26-erių Vakarė (vardas pakeistas) pasidalijo, kaip šį mėnesį ją nustebino sąskaita už elektrą.
„Gyvenu dviejų kambarių bute Vilniaus pakraštyje. Namas statytas 2019 m., šildomas dujomis, todėl maniau, kad dėl aukštų elektros kainų neteks jaudintis.
Šį mėnesį gavus sąskaitą ištiko šokas – mokėsime 1,5 karto daugiau“, – dalijosi ji.
Moteris dalijosi, kad gruodžio mėnesį už elektrą sumokėjo 48 eurus, tuo metu už sausį atkeliavo 73 eurus siekianti sąskaita.
„Pabrėžiu, kad elektros sunaudojome tiek pat, o gruodį netgi daugiau, nes būdavo įjungtos eglutės lemputės, kiti prietaisai. Niekaip nesuprantu, kodėl per šalčius turi mokėti už kitus, jei elektros nenaudoji nė šildymui?“ – piktinosi skaitytoja.
Sąskaita gali siekti ir tūkstančius eurų?
Tuo metu Alytuje nuosavame name gyvenantis Rolandas (vardas pakeistas) susidūrė su dar nemalonesne situacija.
Vyras dalijosi, kad turi įsirengęs saulės elektrinę, kurioje pagamintos elektros jam paprastai užtekdavo visiems metams, o mokėti reikėdavo tik kelis eurus už plano išlaidas.
„Aš esu gaminantis vartotojas ir visi prietaisai mano namuose naudoja elektrą, kurią pagamina saulės elektrinė.
Žiemą Lietuvoj praktiškai nieko negamina, todėl žiemą naudojame saulėtais mėnesiais pagamintą ir sukauptą elektrą. Paprastai man tos elektros užtekdavo visai žiemai, o šiemet situacija kitokia“, – dalijosi Rolandas.
Alytiškis dalijosi, kad dėl iškritusio didelio kiekio sniego, kuris vėliau aplytas prišalo, jo elektrinė buvo visiškai uždengta nuo saulės. Taigi pasigaminti elektros jis negali.
„Šiuo metu mano saulės elektrinė yra visiškai uždengta ir nieko nepagamina, net jei būna saulėtos dienos. Na ir taip išeina, kad namas senesnės statybos ir elektros išnaudojame daug.
Sausio 1 d. aš dar turėjau 2080 kWh prikauptos elektros, o sunaudota per visą mėnesį buvo 2400 kWh, vadinasi, kad man savų neužteko ir reikės primokėti“, – pridėjo vyras.
Jis pasakoja, kad labiausiai nustebino pirmosios vasario dienos, kuriomis elektros kaina buvo itin aukšta.
„Kadangi vasariui jau savo pagamintos elektros nebeturiu, tai už visas dienas kol jos neturėsiu, reikės mokėti.
Pavyzdžiui, per pirmas 3 vasario dienas sunaudojome 300 kW, o vidutinė kaina biržoje tomis dienomis buvo labai didelė, todėl gavosi, kad vien už tas 3 dienas reikės mokėti 100 eurų. Jei taip ir toliau visą mėnesį, tai už elektrą teks pakloti ir 1000 eurų“, – dalijosi vyriškis.
Štai kitas vyriškis taip pat susidūrė su panašia situacija. Jis dalijosi, kad sulaukė rekordinio dydžio sąskaitos už elektrą 420 kv. m. namui.
Anot vyriškio, turimos saulės elektrinės taip pat neprigamino energijos, todėl už sausio mėnesį jam teks susimokėti 2 657,39 euro.
Sausis pažymėtas rekordiniu elektros vartojimo augimu
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pažymėjo, kad praėjusį mėnesį Lietuvoje įsigalėję šalčiai lėmė nematytą elektros vartojimo augimą.
Anot bendrovės, ne kartą gerintus elektros suvartojimo rekordus lydėjo didelė vėjo ir šiluminių jėgainių gamyba bei išaugę importo srautai.
Sausio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su gruodžiu, padidėjo 82 proc. nuo 84 Eur / MWh iki 152 Eur / MWh.
Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento rinkos plėtros skyriaus vadovo Deivido Šikšnio, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo seniai matyti šalčiai visame regione, suvartojimo rekordai ir didelė šiluminių elektrinių gamyba.
„Sausis elektros rinkose pasižymėjo ne vienu rekordu. Itin šalti orai lėmė reikšmingai išaugusį šildymo poreikį, o žemos temperatūros lėmė sumažėjusį šildymo įrenginių efektyvumą. Visa tai susidėjo į itin didelį elektros poreikį šildymo reikmėms ir atskleidė šilumos ūkio elektrifikacijos poveikį elektros sistemai.
Didžiausias suvartojimas sausį fiksuotas sausio 21 d. 9:30 val. ir siekė 2586 MW. Senasis rekordas, laikęsis nuo 2024 m. sausio 8 d. pagerintas daugiau nei 300 MW.
Bendras viso mėnesio elektros poreikis taip pat pasiekė nematytas aukštumas. Palyginti su gruodžiu ar praėjusių metų sausiu, jis didėjo apie 20 procentų. Dėl taip drastiškai didėjusios elektros paklausos reikšmingai išaugo elektros kainos“, – sako D. Šikšnys.
„Litgrid“ Strategijos departamento vadovas pastebi, kad šį vėjo generuojamos elektros kiekis buvo rekordinis, visgi vis tiek prireikė padidinti importą, kad ryškiai iškėlė kainas.
„Per sausio mėnesį vėjo jėgainės pagamino net 543 GWh, panašiai kaip ir rekordinį gruodį. Tačiau to neužteko išaugusio elektros vartojimo padengimui, prireikė ir daugiau nei dvigubai išaugusios šiluminių elektrinių gamybos, ir didesnių importo srautų.
Elektros kainų dinamika toliau skatina perkelti vartojimą į naktį, jei tik tai įmanoma – sausio naktimis rinkos kainos buvo perpus mažesnės nei dienomis“, – teigia D. Šikšnys.
Didžiausia elektros kaina – Baltijos šalyse
„Litgrid“ nurodė, kad Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo nežymiai didesnė nei Lietuvoje, atitinkamai 153 Eur / MWh ir 154 Eur / MWh.
Lenkijoje kaina siekė 143 Eur / MWh. Mažiausios kainos Baltijos jūros regione fiksuotos Norvegijos ir Švedijos šiaurinėse zonose – apie 70–90 Eur / MWh.
„Vidutinė elektros kaina sausio mėnesį Lietuvos kainų zonoje buvo 152 Eur / MWh, o tuo pačiu laikotarpiu 2024 ir 2025 metais ji atitinkamai siekė 117 ir 89 Eur / MWh.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1477 GWh, tai yra 23 proc. daugiau nei gruodį. Bendrai Lietuvoje per sausį buvo pagaminta 951 GWh elektros energijos – 24 proc. daugiau nei praeitą mėnesį, kai generacija siekė 764 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 64 proc. šalies elektros energijos poreikio“, – dalijosi bendrovė.
Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, AB „Litgrid“ pastebėjo, kad vėjo elektrinės gamino daugiausiai – 57 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija augo 8 proc. nuo 503 GWh iki 543 GWh.
Tuo metu saulės jėgainiųgamyba padidėjo 70 proc. nuo 9 GWh iki 16 GWh. Šiluminių elektrinių gamyba siekė 267 GWh, hidroelektrinių generacija – 61 GWh, o kitų elektrinių generacija – 64 GWh.
„Bendras importo kiekis padidėjo 14 proc. nuo 619 GWh iki 707 GWh, palyginti su gruodžio duomenimis. Sausį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 65 proc., iš Latvijos 28 proc. ir 7 procentus iš Lenkijos.
Eksportas praėjusį mėnesį išaugo 6 proc. nuo 134 GWh iki 142 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 55 proc., 44 proc. į Lenkiją, o likęs 1 proc. į Švediją“, – pridėjo AB „Litgrid“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
