Tačiau vis dažniau pasigirstą kalbų, kad visi autonominiai automobiliai turi kameras ir daviklius. O tai reiškia, kad yra galimybė rinkti aplink esančią informaciją, ją kaupti ir esant reikalui persiųsti į duomenų centrus.
Savo ruožtu Lenkija jau uždraudė prie savo karinių bazinių prisiartinti naujiems kiniškiems elektromobiliams, kurie filmuoja, įrašo garsą ar gali rinkti slaptą informaciją apie saugomus pastatus.
Toks pat draudimas, kaip skelbia lenkų spauda, taikomas ne vien Kinijos gamintojams, bet ir „Tesla“ automobiliams.
Apie naują realybę transporto priemonių srityje naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo bendrovės „Hertz“ ekspertas Laurynas Boguševičius ir įmonės „LongoLT“ vadovas Paulius Valiukėnas.
Dalis žmonių nuogąstauja dėl dabartinių sistemų, kurios įrengiamos, pavyzdžiui, kiniškuose automobiliuose, t.y. pridedama kamerų, nuogąstaujama, kad viskas gali būti valdoma, matoma nuotoliu. Kiek tos baimės yra pagrįstos, kad surinkta informacija kažkur gali būti panaudota netikslingai?
L. Boguševičius: Prieš kokius 15 metų turbūt nė vienas nebūtume pagalvoję, ką automobilis galės padaryti, ką jis gali daryti šiandien – filmuoti visais rakursais, įrašinėti medžiagą, vairuoti autonomiškai, neliečiant vairo nuo Vilniaus iki Klaipėdos. Apie tai net nesvajojome.
Tačiau yra priežastis, kodėl įvairios jautrios vietos, pavyzdžiui, VSD pastatas, turi labai aiškias žymas, kad jeigu atsiduri prie šitos teritorijos, filmuoti ar fotografuoti negalima. <...> Skraidyti su dronais oro uosto teritorijoje taip pat negalima.
Ir tai yra labai normalūs nacionalinio saugumo dalykai. O mes dabar gyvename pasaulyje, kur mašinos tą daro be sustojimo.
Lenkijos pavyzdys, mano nuoširdžia nuomone, yra absoliučiai logiška išdava, lygiai tos pačios struktūros. Suprantu, kad lenkai šiuo metu išskyrė kinišką automobilį, nes Kinija kaip šalis nėra draugiška. Manau, kad saugumo tarnybos žino, ką daro.
Bet reikėtų nepamiršti, kad tą daro absoliučiai visi elektromobiliai – jie visi filmuoja, visi renka duomenis ir t.t.
Tai reiškia, kad turbūt ateis diena, kai tiesiog joks elektromobilis negalės būti specifinėse vietose, nes tai bus saugumo pažeidimas.
Turbūt prie penkerius metus mums nė į galvą nebūtų šovę, kad galbūt kvestionuosime Amerikos vertybines pozicijas. Šiandien kvestionuojame.Tai reiškia, kad ir „Tesla“ turbūt nelabai gali [įvažiuoti į karinę teritoriją].
Galbūt vokiečiai vėl išprotės ir nuspręs užkariauti pasaulį dar kartą. Tai tada „Volkswagen“ automobiliams neleisime įvažiuoti.
Kažkuriuo metu greičiausiai tai tiesiog taps apibrėžimu, kad daiktas – transporto priemonė – kuri gali atlikti ABCD veiksmus, negali važinėti tokiose teritorijose, kaip šiandien to negalima daryti su telefonu, dronu ar dar kažkuo.
Man čia absoliučiai logiška. Tiesiog kadangi tai yra nauja, neįprasta, mums atrodo keista, galbūt kažkiek užjautrinta, bet žiūrint taip šaltai, pragmatiškai – logiška.
Kinijos elektromobiliai veikia kaip mobilieji telefonai
Naujienų portalas tv3.lt jau rašė anksčau, kad nauji automobiliai, pasak lenkų, veikia kaip išmanieji telefonai. Dėl to draudimas taikomas transporto priemonėms, kuriose įrengtos vaizdo ir garso įrašymo sistemos, o galutinį sprendimą priima atskirų bazių vadai.
„Viskas, kas yra nufilmuojama, surenkama realiai, galime daryti prielaidą, keliauja kažkur į Kiniją, ten Kinijos žvalgyba ir institucijos tą informaciją analizuoja, daro savo darbus, kurie gali kenkti visos Europos interesui, saugumui“, – tikino L. Kasčiūnas.
Modenus elektromobilis gali padėti nustatyti karinės bazės kelių ir pastatų išdėstymą, įvažiavimo ir išvažiavimo taškus, judėjimo zonas ir aktyvumo valandas, automobilių parkavimo schemas, kolonas, tarnybų pasikeitimus.
„Tu gali paišyti žemėlapį, kur kokia įranga, kur kokie pastatai, kartografuoti, sekti važiuojančias transporto priemones, judėjimo kryptis, greičius, taip pat vaizdus aplinkui ir tuos daiktus naudoti savo virtualių žemėlapių paišymui. Ar tai bus panaudota, niekas nežino“, – vardijo kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius.
Krašto apsaugos ministerija svarsto, ką daryti
Lietuvos Krašto apsaugos ministerija taip pat šiuo metu galvoja, ką daryti su kiniškais automobiliais.
„Yra svarstomi įvairūs variantai, tikrai svarstomi įvairūs variantai. Technologijos, kurios yra susijusios su mums nedraugiškoms šalimis. Neatmestina, bet šiai dienai aš pateikti konkretaus atsakymo negaliu, kadangi mes dabar apie tai diskutuojame“, – pasakojo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
„Mes turėtume vengti kai kurių įstaigų ribose kritinės infrastruktūros objektuose kiniškų produktų arba stengtis juos visus izoliuoti nuo interneto“, – pridūrė M. Pareščius.
Lenkiją gąsdina ne tik, kur keliauja jautrūs duomenys, bet ir užsienio valstybių galimybė nuotoliu periimti transporto priemonių valdymą arba speciliai sutrikdyti jutiklių veikimą.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
