Pasak ekspertų, visi autonominiai automobiliai turi kameras ir daviklius, kurie gali rinkti aplink esančią informaciją, ją kaupti ir esant reikalui persiųsti į duomenų centrus. O tokiais jautriais duomenimis gali pasinaudoti Kinijos žvalgyba.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Kinija giriasi toliau testuojamais autonominiais, save vairuojančiais automobiliais. Honkongas esą planuoja dar šiais metais leisti autonominėms transporto priemonėms važinėti viešaisiais keliais, kai prie vairo fiziškai nesėdi žmogus. Tiesa, tokiu atveju autonominiai automobiliai neliktų visiškai be priežiūros – specialūs budintys nuotoliu veikiantys operatoriai galėtų perimti vairavimą esant reikalui.
„Kinijos automobilių konkrečiai elektromobilių pramonės užkariavimas pasaulyje yra neišvengiamas. Patinka mums ar ne, reikia pripažinti, kad jie sugeba pagaminti tikrai padorų daiktą, kuris labai gerai atlieka savo funkciją už labai patrauklią kainą lyginti su konkurentais tiek Europos, tiek Korėjos, tiek Japonijos“, – komentavo automobilių rinkos ekspertas Laurynas Boguševičius.
Kinijos automobilių pramonei sparčiai tobulėjant, savo poziciją išsakė Lenkija, kurios nacionalinio transliuotojo naujienų portalas „tvpworld.com“, skelbia, kad Lenkija uždraudė Kinijos gamintojų ir „Tesla“ automobiliams įvažiuoti į karines bazes, motyvuodama tuo, kad užsienio žvalgybos tarnybos galėtų gauti prieigą prie šiuolaikinių automobilių surinktų duomenų.
„Prieš 7 metus Kinija yra priėmusi sprendimą, kad net ir privačios Kinijos bendrovės, kurios gamina įvairius technologinius produktus, ar tai būtų dronai, automobiliai, autobusai, ar telefonai. Jie renka informaciją ir pagal Kinijos valstybės įstatymus, autoritarinės valstybės, turi perduoti tą informaciją Kinijos Vyriausybei“, – sakė buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Kinijos elektromobiliai veikia kaip mobilieji telefonai
Nauji automobiliai, pasak lenkų, veikia kaip išmanieji telefonai. Dėl to draudimas taikomas transporto priemonėms, kuriose įrengtos vaizdo ir garso įrašymo sistemos, o galutinį sprendimą priima atskirų bazių vadai.
„Viskas, kas yra nufilmuojama, surenkama realiai, galime daryti prielaidą, keliauja kažkur į Kiniją, ten Kinijos žvalgyba ir institucijos tą informaciją analizuoja, daro savo darbus, kurie gali kenkti visos Europos interesui, saugumui“, – tikino L. Kasčiūnas.
Modenus elektromobilis gali padėti nustatyti karinės bazės kelių ir pastatų išdėstymą, įvažiavimo ir išvažiavimo taškus, judėjimo zonas ir aktyvumo valandas, automobilių parkavimo schemas, kolonas, tarnybų pasikeitimus.
„Tu gali paišyti žemėlapį, kur kokia įranga, kur kokie pastatai, kartografuoti, sekti važiuojančias transporto priemones, judėjimo kryptis, greičius, taip pat vaizdus aplinkui ir tuos daiktus naudoti savo virtualių žemėlapių paišymui. Ar tai bus panaudota, niekas nežino“, – vardijo kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius.
Surinkta informacija gali būti panaudota kare
Tokie duomenys kaupiami tiek pačiame automobilyje, tiek už jo ribų. Nors dažniausiai viešumoje akcentuojamos grėsmės iš rytų. Amerikietiški ir kitų valstybių gaminiai gali tiek pat.
„Šiai dienai bet kuris naujas automobilis prilygsta „smartphon‘ui.“ Jie turi savo „sim“ korteles, internetus, kompus, kameras. Čia gali net neišskirti kiniškų. Aš suprantu, kodėl šioje situacijoje išskiriame kiniškas, nes tai nėra draugiška valstybė Europos atžvilgiu, Rusijos partneris kruviname kare siekiant užgrobti Ukrainą ir taip toliau, bet reikia suvokti, kad bet kuris automobilis turi tas pačias technines galimybes“, – pareiškė L. Boguševičius.
Ir kita modernių technologijų surinkta informacija gali būti panaudota karo atveju.
„Kaip lietuviai, kurie irgi esame kai kurių produktų susijusių su žemėlapiais autoriai. Kai kurie produktai šimtamilijonines vertes yra pasiekę. Net lietuviški produktai skirti maršrutų planavimui, ta informacija kiekvieną dieną gali būti panaudota kaip žvalgybinė informacija“, – pridūrė M. Pareščius.
Lietuva yra anksčiau įvertinusi kinų technologijų diegimą ir galimas rizikas.
„Pirmiausia, mes uždraudėme kiniškų kompanijų dalyvavimą 5G ryšio plėtotėje. Tikrai, jeigu kariuomenė duotų patarimą, įsivertintų su saugumo tarnybomis“, – tvirtino L. Kasčiūnas.
„Turime Kapčiamiesčio poligoną, tai gali pasiimti elektromobilį, specifinės šalies, apvažiuoti tą teritoriją ratais kvadratais, vaizdo medžiagą jie parsipūstų sau į automobilį ir nebūtinai automobilio savininkais apie tai žinos“, – atskleidė L. Boguševičius.
Krašto apsaugos ministerija svarsto, ką daryti
Lietuvos Krašto apsaugos ministerija taip pat šiuo metu galvoja, ką daryti su kiniškais automobiliais.
„Yra svarstomi įvairūs variantai, tikrai svarstomi įvairūs variantai. Technologijos, kurios yra susijusios su mums nedraugiškoms šalimis. Neatmestina, bet šiai dienai aš pateikti konkretaus atsakymo negaliu, kadangi mes dabar apie tai diskutuojame“, – pasakojo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
„Mes turėtume vengti kai kurių įstaigų ribose kritinės infrastruktūros objektuose kiniškų produktų arba stengtis juos visus izoliuoti nuo interneto“, – pridūrė M. Pareščius.
Lenkiją gąsdina ne tik, kur keliauja jautrūs duomenys, bet ir užsienio valstybių galimybė nuotoliu periimti transporto priemonių valdymą arba speciliai sutrikdyti jutiklių veikimą.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
