Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Šią šaltą žiemą gyventojų pinigines tuština ne tik didžiulės išlaidos centriniam šildymui ir kurui. Lietuviai namams šildyti daug suvartoja ir elektros, kurios kaina per šalčius kyla aukštyn.
„Nėra saulės, vėjo, turime tokias kainas. Šią žiemą turime savaičių, kada momentinę valandinę kainą turime aukštą ir vidurkis kainos pakankamai didelis“, – komentavo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Sausį didmeninė elektros kaina siekė 15 ct už kilovatvalandę, o pirmąją vasario savaitę elektra dar brangesnė – biržoje kainuoja 24 centus. Tad su visais mokesčiais kilovatvalandė sausį kainavo apie 30 ct, o dabar kainuoja ir apie 40 ct. Tai ypač skausminga 200 tūkst. elektros vartotojų, kurie neturi fiksuotų elektros planų. O tai šeštadalis visų buitinių elektros vartotojų. Ką apie tai mano apklausti žmonės? Štai, ką sako kalbintieji:
„Ir 100 siekia. Dembavoje gyvename, daug kainuoja, vandenį šildome boileriais, daug išeina ant elektros.“
„Kandžiojasi kainos, ypač dabar, paskutiniu laiku.“
„Vienas ir kitas mėtosi, kainos pradeda šokinėti, stabiliai nebūna.“
„1–5 ct, pasirinkimas nėra didelis.“
Dėl pabrangusios elektros nerimauja ir tie, kam šiuo metu baigiasi fiksuotos sutartys, mat elektros tiekėjai kelia ir fiksuotas kainas ir abonentinius mokesčius.
„Tendencijos prasidėjo pernai gruodį, tęsiasi, planai siūlomi 27–28 ct/kWh. Augimas prasidėjęs pernai pabaigoje, toks yra“, – tikino Energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė.
Siūlo keisti elektros energetikos įstatymą
Elektrai brangstant antrą mėnesį iš eilės, Energetikos ministerija ir Reguliavimo taryba svarsto keisti elektros energetikos įstatymą ir leisti gyventojams skubiai nutraukti brangias sutartis ir jas pakeisti pigesnėmis – nelaukiant, kaip dabar, mėnesio pabaigos.
„Yra vartotojų, kuriems tikrai skauda. Valstybė skatina pereiti nuo iškastinio prie švaresnio kuro vartojimo, dedasi šilumos siurblius, vartojimai reikšmingi. Sausį jų suvartojimas dėl šaltesnių orų suvartojimas padidėjo“, – tvirtino Energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius.
„Vertiname technines galimybes, kaip būtų įmanoma pokytį realizuoti per trumpą laiką. Jei galimybės bus surastos, Seimo pavasario sesijoje planuojame priimti įstatymo pakeitimą“, – pridūrė energetikos viceministrė Edita Gudauskienė.
Nepriklausomi elektros tiekėjai ministerijos siūlomų naujovių nesikrato, tačiau perspėja, kad dažnesnis sutarčių kaitaliojimas didins jų sąnaudas, kurias turėtų apmokėti patys klientai.
„Tai pareikalautų daugiau resursų ir ne tik nepriklausomų tiekėjų,visos institucijos turėtų susiimti, kad duomenys būtų perduodami greičiau, efektyviau, būtų galima išrašyti sąskaitą, pakeisit tiekėją, perkelti suvartojimą, tai atneštų papildomų kaštų“, – pasakojo „Enefit“ atstovė Ieva Munčelė.
„Mums reikės ir kainas keisti labai dažnai, administraciniai kaštai ir kiti, esame įpratę, kad populiariausi ir pigiausi planai trumpo periodo – 6–7 mėn.“ – įvardijo „Elektrum Lietuva“ atstovas Mantas Kavaliauskas.
„Klientams reikia pildyti formas, kreiptis, pildomi kreipimaisi galėtų sudaryti kaštus, viskas priklauso, kaip atrodytų visa sistema, techninis sprendinys“, – pridūrė „Ignitis“ atstovas Edvinas Jurevičius.
Šiuo metu Lietuvoje yra belikę trys nepriklausomi elektros tiekėjai – Latvijos „Elektrum Lietuva“, Estijos „Enefit“ ir lietuviškas „Ignitis“. Tačiau su jais konkuruoti jau ruošiasi ir naujas tiekėjas – Kauno elektros prekybos bendrovė „Vėjomaina“. Energetikos reguliavimo taryba šiuo metu kaip tik svarsto jų prašymą įeiti į šią rinką.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
