Lietuvos verslas

Lietuvos bankas (LB) galės kredituoti ne tik bankus ir kredito unijas, bet ir kitas finansų įmones, jeigu jos patirtų sunkumų dėl koronaviruso sukeltos krizės. Tai padėtų efektyviau spręsti lėšų trūkumo problemas.   Už tokias Lietuvos banko įstatymo pataisas antradienį balsavo 97 Seimo nariai.

Dar 2015-ųjų vasarą Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“, Susisiekimo ministerijos ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos (dabar – Lietuvos transporto saugos administracija – LTSA) vadovai po ilgai trukusių derybų pasiekė susitarimą su Vokietijos techninės apžiūros įmonėmis, kurios sutiko įvertinti mūsų šalyje registruotų, tačiau pagal ilgalaikius kontraktus Europos rinkose dirbančių sunkvežimių techninę būklę, t. y. vežėjams buvo sudaryta galimybė neprarasti lei...

Valstybės valdoma „Klaipėdos nafta“ neturi atlyginti beveik 6 mln. eurų žalos „Achemos grupės“ valdomai naftos produktų krovos bendrovei Krovinių terminalas, dar kartą nusprendė teismas.  Lietuvos apeliacinis teismas antradienį paliko nepakeistą 2019 metų kovo 7 dienos Vilniaus apygardos teismo sprendimą, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Klaipėdos nafta“.  Pastarojo teismo sprendimą Krovinių terminalas Apeliaciniam teismui apskundė pernai.

Finansų ministras Vilius Šapoka skeptiškai vertina kai kurių euro zonos valstybių siūlomą bendro skolinimosi idėją, išleidžiant vadinamąsias „koronaviruso“ obligacijas. Anot ministro, tai didintų Lietuvos skolą, tuo metu lėšos atitektų dideles skolas turinčioms pietinėms ES valstybėms.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako šiuo metu nesiūlantis peržiūrėti 2020 metų biudžeto – ar tai galėtų būti daroma ateityje, priklausys nuo sprendimo, kiek galėtų būti didinamas valstybės skolos lygis. „Šiuo metu tikrai nesiūlome peržiūrėti biudžeto, pagrindinis fokusas dabar turėtų būti, kaip sušvelninti esamą situaciją, kad ta duobė būtų kuo įmanoma švelnesnė“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete antradienį sakė V. Šapoka.

Savarankiškai dirbantiems žmonėms 257 eurų valstybės subsidiją dėl prarastų pajamų karantino metu siūloma mokėti ir tada, jeigu jie turės nedidelių skolų. Be to, jiems būtų mokama ir 42 eurų privalomojo sveikatos draudimo įmoka.  Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad tam papildomai reikės 7 mln. eurų.

Vilniaus Visorių ir Saulėtekio technologijų parkuose planuojama statyti naujus mokslinių tyrimų centrus, skelbia miesto savivaldybė. Visorių informacinių technologijų parko plėtros vadovas Edmundas Žvirblis sako, kad tai bus mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų centras, kuriame įsikurs įvairios laboratorijos.

Valstybės subsidijos, skiriamos darbdaviams mokėti algas už darbuotojų prastovas, bus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).  Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas antradienį nepritarė Biudžeto ir finansų komiteto nario  konservatoriaus Mykolo Majausko siūlymui šių išmokų neapmokestinti.  Jeigu M. Majauskas reikalaus, kad už jo pasiūlymą balsuotų Seimas, jis ir priims galutinį sprendimą.

Seimas antradienį svarsto, ar leisti Vyriausybei ekstremalios situacijos metu reguliuoti įvairių prekių ir paslaugų kainas. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius tvirtinta, kad tokią galimybę Vyriausybę turėtų tik ekstremalios situacijos metu, ir aiškina, kaip atrodytų kainų reguliavimo procesas.

Lietuvoje dėl plintančio koronaviruso paskelbus karantiną ir uždraudus kai kurių įmonių veiklą, nuo antros karantino savaitės kasdien atleidžiama daugiau darbuotojų negu priimama naujų, teigia „Sodra“.  Karantino pradžioje išleidžiamų nemokamų atostogų skaičius buvo išaugęs, tačiau valdžiai paskelbus apie paramą įmonėms, išsaugojusioms darbo vietas, darbdaviai suskubo juos atšaukti. Per dvi karantino savaites tokių atostogų išleista maždaug tiek pat žmonių, kaip ir pernai tuo pat metu.

Statybos, remonto ir buities prekių parduotuvių tinklas „Kesko Senukai“, vadovaudamasis valstybės išaiškinimais dėl verslo reguliavimo karantino laikotarpiu, plečia galimybes pirkėjams įsigyti būtiniausių prekių – asortimentą pildo maisto produktais, rašoma pranešime spaudai. „Iki šiol klientams sudarėme sąlygas saugiai užsisakyti prekių internetu, el.

Koronaviruso įtaka pasaulio ekonomikai akivaizdi – užsidaro įmonės, krenta akcijų ir naftos kainos. Ekonomistų prognozės dėl ūkio traukimosi keičiasi labai greit, o Lietuva šiuo atveju – ne išimtis. Vos prasidėjus karantinui blogiausias prognozuojamas Lietuvos ekonomikos smukimo scenarijus buvo 3 proc., tačiau naujausiais duomenimis ekonomika gali susitraukti ir 7 kartus daugiau nei prognozuota. Iki paskelbto karantino, Lietuvai šiemet buvo prognozuojamas stabilus ekonomikos augimas.

Seimo parlamentarai antradienį nebalsavo už įstatymo pataisas, kuriomis Vyriausybei  būtų leista ekstremalios situacijos metu reguliuoti kainas. Dalis Seimo narių atsisakė dalyvauti balsavime, ištraukdami savo korteles. Vyriausybės teigimu, kainų reguliavimas padėtų pažaboti nesąžiningus apsaugos priemonių perpardavinėtojus, šalyje plintant koronavirusui.  67 Seimo nariai balsavo už, 1 – prieš, 1 susilaikė.

Antradienį neeiliniame posėdyje Seimas ypatingos skubos tvarka priima teisės aktų pakeitimus, kuriais nustatoma nauja prastovų skelbimo tvarka, taip pat subsidijos darbuotojų atlyginimams ir išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims. Seime įstatymų projektus pristatė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Anot jo, pataisomis siekiama užtikrinti darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų teises karantino metu.

Pratęsus karantiną šalyje, „Regitra“ skaitmenizavo dar daugiau savo teikiamų paslaugų tam, kad klientai jas galėtų gauti neišėję iš namų. Jau nuo šiandien, kovo 31 d., internetu galima prasitęsti laikinųjų, dar kitaip vadinamų tranzitinių, numerio ženklų galiojimo terminą, registruoti lizingu įsigytą automobilį, pakeisti valdytoją ir kt., rašoma pranešime žiniasklaidai. Kaip pratęsti tranzitinių numerio ženklų galiojimą? Įprastai tranzitinius numerius galima naudoti tik 30 dienų.

Šiemet naftos sektorius susiduria su didžiausia krize per pastarąjį šimtmetį. Šiuo metu jam tenka atlaikyti dvigubą smūgį – mažėjančią paklausą dėl pandemijos užsidarančių pasaulio ekonomikų ir didėjančią pasiūlą dėl žlugusių OPEC derybų, teigia „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė  Iki šiol naftos sektorius turėjo tvarkytis tik su vienu iš šių veiksnių – dėl recesijos kritusia paklausa 2009 metais ir atvirkštiniu variantu 2015 metais, kai po žlugusių OPEC derybų išaugusi gavyba taip p...

Šalį valdantis visuotinis karantinas keičia vartotojų įpročius ir kasdienybę, koreguoja asmeninius finansus – tokias išvadas praeitą savaitę pateikė pirmasis reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas dėl COVID-19 viruso situacijos vertinimo Lietuvoje. Apklausa, kurią atliko medijos planavimo agentūra „Open Agency“ ir duomenų rinkimo agentūra „Norstat“, taip pat rodo, kad tautiečiai pradėjo aktyviai naudotis elektroninės komercijos paslaugomis, o jų prekių krepšelį papildė nauji pirkiniai.

Šalyje paskelbtas karantinas gali apsunkinti tam tikrų įsipareigojimų įgyvendinimą ir prievolių atlikimą laiku. Vertindamas susidariusią situaciją Registrų centras informuoja, kad šiais metais finansinių ataskaitų teikimo procesą vertins lanksčiai ir atsižvelgs į objektyvias priežastis, dėl kurių verslas ir organizacijos gali nespėti laiku pateikti ataskaitų, rašoma pranešime spaudai.

Visuotinis karantinas gali būti tik laikina viruso epidemijos suvaldymo stadija, nes jis gelbsti žmonių gyvybes, bet žudo ekonomiką, tvirtina „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis ragino jau dabar pasiruošti alternatyvias socialinio atsiribojimo priemones, nes Lietuvos ekonomika gali ir neatlaikyti dar vieno visuotinio karantino pratęsimo po Velykų.

Karantino metu gyventojai ėmė apsipirkinėti rečiau, tačiau perka daugiau. Iš pradžių pirkėjai susidūrė su tam tikrų maisto produktų trūkumu. Tačiau dabar dažnas pastebi gerokai išaugusias kai kurių maisto produktų kainas. Specialistai kainų didėjimą aiškina skirtingai. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktame pagrindinių maisto produktų kainų palyginime, kuris skelbiamas portale produktukainos.

Karantino dėl koronaviruso metu visuomenėje kilo nerimas dėl neva mažėsiančių pensijų, vaiko pinigų ir kitų išmokų. Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministras pabrėžia, kad išmokų  mažinimas nėra svarstomas, o vaiko pinigai, senatvės, netekto darbingumo ir šalpos pensijos karantino metu tikrai nemažės, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapyje.

Pirmadienį paaiškėjo, kad „Charlie Pizza“, „La Crepe“, „Katpėdėlė“ ir kitas maitinimo įstaigas valdančioje bendrovė „Amber food“ darbuotojų skaičius sumažėjo beveik 160. Išplatintame pranešime bendrovės vadovas teigia, kad žmonės išėjo patys.   „Noriu pabrėžti, kad mūsų įmonė dėl karantino neatleido nė vieno darbuotojo – jie masiškai išeina patys, nes žmonių netenkina vyriausybės kompensuojamas prastovų dydis.

Parlamentinės liberalų frakcijos nariai siūlo liberalizuoti suminio darbo laiko apskaitą – kai kuriems darbdaviams leisti ją taikyti ir tais atvejais, kai tokio režimo jie iki šiol nenaudojo. Išlyga galiotų tik toms įmonėms, kurios patirs neilgalaikių sunkumų su darbo pajėgumais ir finansiniais ištekliais.  Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo pataisą siūlo 10 liberalų frakcijos narių.

Biržoje sumažėjus didmeninei elektros kainai, iki metų vidurio gali būti perskaičiuota jos kaina buitiniams vartotojams. Nuo liepos elektra jiems galėtų pigti iki 10 proc. Paprastai elektros kaina peržiūrima kartą per metus ir įsigalioja nuo sausio.  Be to, nuo liepos gyventojams galbūt kiek atpigs ir dujos.   Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, užsitęsus žemų elektros kainų tendencijai, jos galėtų būti perkeltos į tarifą kuo greičiau.

Lietuva derasi su Šiaurės investicijų banku (ŠIB, Nordic Investment Bank) dėl paskolos, kad sumažintų koronaviruso krizės pasekmes. „Taip, mes esame pateikę prašymą ŠIB dėl paskolos suteikimo COVID-19 padariniams mažinti. Šis klausimas bus svarstomas artimiausiame banko valdybos posėdyje šią savaitę“, – BNS nurodė Finansų ministerija. Planuojamos paskolos dydžio ir trukmės ministerija nenurodė.

Per pastarąjį mėnesį – nuo vasario 20 dienos iki kovo pabaigos – darbuotojų labiausiai mažėjo restoranuose ir viešbučiuose, rodo „Sodros“ duomenys. Daugiausiai žmonių per šį laiką įdarbinta laikinojo įdarbinimo įmonėse ir elektroninėse parduotuvėse.

Nuo savaitės pradžios startavo dar 11 papildomų atsiėmimo taškų didesniuose Lietuvos miestuose. Atsiėmimo taškų plėtra pasiekė Šiaulius, Panevėžį, Alytų, Marijampolę, Uteną, Mažeikius ir Varėną. Po plėtros Vilniuje veikia keturi atsiėmimo taškai, Kaune – trys, Klaipėdoje - vienas.

Prasidėjus trečiai karantino savaitei, vis daugiau įmonių susiduria su sunkumais. Nors Vyriausybė ir ministerijos žadėjo darbuotojams ir verslui pagalbą, daug kas jos nebesulauks. Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo kovo 16 d., kai buvo paskelbtas karantinas apie grupės darbuotojų atleidimą jau pranešė 7 įmonės. Kol kas daugiausia, net 370 darbuotojų, praneša atleisianti bendrovė „Getjet Airlines“. Užsakomųjų skrydžių, orlaivių nuomos paslaugas teikiančioje įmonėje buvo per 1,9 tūkst.

Vienas didžiausių Lietuvoje komercinis SEB bankas dividendų už 2019 metus nemokės – visas banko grupės 117,5 mln. eurų pelnas bus skiriamas banko kapitalo bazei stiprinti ir šalies įmonėms bei gyventojams kredituoti. Tokį sprendimą vienintelė banko akcininkė Švedijos finansų grupė „Skandinaviska Enkilda Banken“ priėmė kovo 27 dieną, pranešė SEB bankas.

Kovo mėnesį „Sodra“ visas numatytas išmokas bei pensijas gyventojams išmokėjo nevėluodama ir skelbia balandžio mėnesio išmokų mokėjimo grafiką bei turi svarbią žinią gaunantiems pensiją į namus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Rekomenduoja keisti pensijų išmokėjimo būdą „Kovą visas išmokas – nedarbo, vaiko priežiūros, vaiko išlaikymo, šalpos ir senatvės pensijas į gyventojų banko sąskaitas pervedėme bei pensijas į namus pristatėme nevėluodami, tikime, kad gyventojams tai labai svarbu.

Asmeninių finansų ekspertų patarimai, kad būtina kaupti finansinę pagalvę nenumatytiems atvejams, per naktį iš teorijos virto realybe. Be to, sutrikus ar iš viso nutrūkus pajamų srautui daliai gyventojų teko sau pripažinti – išlaidas teks peržiūrėti į mažėjimo pusę, teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. Prabėgus pirmoms dviem karantino savaitėms galime jau įvertinti, kokia mūsų asmeninių finansų sveikata ir ar jiems reikia papildomų vaistų.

Sunkumų krizės laikotarpiu patiriančiam verslui valstybės valdoma įmonė „Invega“ užtikrins tris finansines priemones: paskolų „atostogas“, garantijas ir paskolas labiausiai nukentėjusioms įmonėms. Be to, valstybė dvigubai – nuo 500 mln. iki daugiau nei 1 mlrd. eurų – didina paramą nuo krizės nukentėjusiam verslui.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tikisi, kad jau šią savaitę bus rasti papildomi sprendimai dėl verslo kreditavimo per koronaviruso krizę. „Prekybinio kredito finansavimo problemai spręsti kol kas mechanizmas neveikia.

Lietuvoje įvedus karantiną dalis įmonių patiria sunkumų užsitikrindamos paskolas iš bankų, dėl to auga alternatyvaus skolinimosi platformų populiarumas, verslas svarsto ir apie tarpusavio kreditavimo priemones, rašo portalas delfi.lt.  Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė, kalbėdama apie verslo padėtį šiandien bei apie jo galimybę pasiimti paskolas aiškino, kad situacija labai sudėtinga. Anot jos, atsiskaitymai tarp įmonių yra sutrikę.

Artėjant kovo mėnesio pabaigai daugelis turėsime susimokėti už komunalines ir kitas būsto paslaugas. Prasidėjęs karantinas pakoregavo dalies tautiečių finansinę situaciją. Tačiau gyventojus aptarnaujančios įmonės prašo laikytis sutartyse nurodytų mokėjimo terminų, o atidėti mokesčius leidžia tik išskirtiniais atvejais. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ar galima atidėti būsto mokesčius ir kas laukia tų, kurie nesusimokės.

Bankai pastebi, kad paskelbtas karantinas pakoregavo paskolas ketinusių imti lietuvių planus. Žmones neskuba pasirašyti paskolų sutarčių, laukia kol situacija taps aiškesnė ir mažės būstų kainos. Tačiau tuo pačiu metu žmonės baiminasi didėjančių palūkanų. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Agnė. Moteris šį mėnesį ketino susitikti su įvairių bankų atstovais ir pasirašyti būsto paskolos sutartį.

Karantino akivaizdoje didelis darbo krūvis atiteko parduotuvių darbuotojams. Jie sparčiai pildo vis ištuštėjančias lentynas ir aptarnauja pirkėjus, kurie šiuo metu perka gal ir rečiau, bet kur kas daugiau.  Prekybos tinklai pripažįsta, kad daliai darbuotojų darbo padaugėjo, tačiau apie papildomus priedus kalba gana aptakiai. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip penki didžiausi šalies parduotuvių tinklai atsiskaitys už papildomus darbuotojų krūvius.

Parduotuvės yra įpareigotos valdyti pirkėjų srautus taip, kad nesusidarytų grūstys ir būtų išlaikomi saugūs atstumai. Tai mėginę daryti „Lidl“ darbuotojai sako sulaukę papeikimų ir vadovybės raginimų suleisti visus pirkėjus. Bendrovė tai neigia ir sako, kad įvyko „nesusikalbėjimas“. Portalo skaitytoja Ieva (vardas ir pavardė redakcijai žinoma), dirbanti „Lidl“ parduotuvėje viename iš mažesnių šalies miestų.

Įvedus karantiną, itin išaugo maisto produktų pristatymo į namus paslaugų paklausa. Jas teikiančių įmonių darbuotojai vos spėja suktis. Ir anot jų, įmonės pelnu besirūpinantys vadovai visiškai nesirūpina darbo vietos higiena ir darbuotojų saugumu. Tačiau verslas tikina besirūpinantis jų sveikata ir darbo sauga. Socialiniame tinkle „Facebook“ plinta Tomo (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) įrašas.

Prasidėjus karantinui visi sporto klubai buvo priversti sustabdyti savo veiklą, visgi kai kurie klientai gavo pranešimus, kuriuose prašoma sumokėti sąskaitas, nors paslaugos ir nebuvo suteiktos. Sporto klubo vadovas aiškina, kad dabar susimokėję klientai po karantino sportuos nemokamai. Neseniai sporto klubų „Impuls“ klientai gavo žinutę, skatinančią sumokėti visą sąskaitą už suteiktas paslaugas, nors karantino metu jos nėra teikiamos.

Kovo mėnesį apie atleidimą įspėta 360 darbuotojų – iš viso devynios grupės, iš jų trys grupės, arba 144 žmonės darbo neteks dėl paskelbto karantino.    „Dauguma grupės darbuotojų atleidimų susiję su paskelbtais įmonių bankrotais ir įmonių likvidavimu, kurių sprendimai priimti gerokai anksčiau nei Vyriausybė paskelbė karantiną dėl COVID-19 viruso“, – pranešė Užimtumo tarnyba.

Sulėtėjęs tempas, saviizoliacija ir viruso aktualumas neabejotinai išaugino laiką, skiriamą medijoms. Net 80 proc. žmonių naujienas apie koronavirusą, situaciją šalyje ir pasaulyje sužino iš interneto ir televizijos, tačiau ne visų informatorių nuomonė tapo vienodai svarbi. Tokius rezultatus atskleidžia naujai atliktas reprezentatyvus medijos planavimo agentūros „Open Agency“ ir duomenų rinkimo agentūros „Norstat“ tyrimas, atliktas kovo 19–22 dienomis.

Valdžios atstovai skeptiškai vertinta darbdavių siūlymą pusei metų stabdyti dalį Darbo kodekso nuostatų. Teigiama, kad koronaviruso krizės metu valstybė siekia išsaugoti darbo vietas, tuo metu dauguma darbdavių pasiūlymų pablogintų darbuotojų padėtį. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė sako, kad dėl dviejų darbdavių pasiūlymų būtų galima diskutuoti, tačiau kiti palaikymo tikriausiai nesulauks.

Lietuva ir bendramintės šalys dėl koronaviruso krizės ragina Europos Sąjungos (ES) institucijas atidėti prieštaringai vertinamo vežėjų veiklą reglamentuojančio Mobilumo paketo svarstymą ir priėmimą, kol nesibaigs pandemija ir nebus įvertintas jos poveikis transporto sektoriui.

Penktadienį mažmeninės prekybos įmonės paskelbė apie planus, kaip bus dirbama artėjančių pavasario švenčių metu. Velykų sekmadienį didžioji dalis lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ darbuotojų ilsėsis – visos „Maximos“ parduotuvės balandžio 12 dieną nedirbs. Tuo metu pirmadienį, antrąją šv. Velykų dieną, parduotuvės dirbs kaip įprastai karantino laikotarpiu – nuo 9 val. iki 20 val. „Paskelbus karantiną, tos įmonės, kurios galėjo, leido savo darbuotojams dirbti iš namų.

Lietuvos medicinos priemonių gamintoja „Intersurgical“ medikams pagamins 1 mln. vienetų kaukių-respiratorių. „Šiandien pasirašėme sutartį, kuria įtvirtinome 1 milijono tokių kaukių-respiratorių užsakymą Lietuvos medikams“, – feisbuke pranešė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Pasak jo, tokį kiekį respiratorių įmonė pagamins per kelis mėnesius, o sprendimus, kaip pritaikyti šias kaukes, ji rado per labai trumpą laiką.

Darbdaviai ir skolingi asmenys jau kreipiasi į Lietuvos antstolių rūmus su klausimais, kaip karantino laikotarpiu keisis skolų išieškojimas iš atlyginimų, teigiama pranešime žiniasklaidai. Jame pranešama tokia žinia darbdaviams: Vyriausybės sprendimas laikinai stabdyti dalies skolų valstybei išieškojimą iš darbo užmokesčio nesukuria darbdaviams jokių papildomų pareigų. Antstolių pateikti patvarkymai dėl skolų išieškojimo iš atlyginimo turėtų būti vykdomi įprasta tvarka.

Dėl koronaviruso kai kuriems perdirbėjams patiriant kliūčių eksportuoti produkciją bei dėl to mažėjant žaliavos supirkimo kainoms, jiems padėti galėtų Europos Sąjungos ir valstybės remiama gamyba į sandėlį, sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis.  Privataus sandėliavimo galimybę jis trečiadienį aptarė su ES žemės ūkio ministrais, o konkretesnių sprendimų tikisi kitą savaitę.

Skrydis iš Tenerifės šioje Ispanijos saloje įstrigusiems Lietuvos piliečiams nukeliamas iš penktadienio į sekmadienį, pranešė Susisiekimo ministerija. Pasak ministerijos, skrydis iš Tenerifės į Vilnių per Varšuvą vyks sekmadienį, 13 val. vietos laiku. Lėktuvas kils š Tenerifės pietinio oro uosto, 20.10 val. leisis Varšuvos Šopeno oro uoste, o Vilniuje turėtų būti 23.15 val. Bilieto kaina – 500 eurų.