Lietuvos verslas

Nuo pirmadienio, balandžio 6 d., „Regitra“ atnaujina klientų aptarnavimą padaliniuose pagal išankstinę registraciją tiems, kuriems reikalingos transporto priemonių registracijos paslaugos. Jos bus teikiamos nuo pirmadienio iki penktadienio 32 įmonės padaliniuose, esančiuose visoje Lietuvoje, rašoma pranešime spaudai. Šis sprendimas priimtas siekiant užtikrinti, kad gyventojai galėtų gauti reikiamas transporto priemonių registracijos paslaugas, kurios nėra skaitmenizuotos.

Visoje šalyje įvedus karantiną ir paskelbus rekomendacijas likti namuose bei vengti žmonių susibūrimų, gyventojai suskubo maisto produktus užsisakinėti internetu. Šie pasikeitimai paskatino verslus reaguoti itin operatyviai ir prisitaikyti prie neeilinės situacijos.

Paramą verslui koordinuojančios valstybės įmonės „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Kęstutis Motiejūnas teigia, kad pagal jau veikiančias schemas pinigai verslą pasiekia, o susidomėjimas įmonės paslaugomis auga. „Susidomėjimas yra, esu tikras, kad visomis mūsų priemonėmis bus aktyviai naudojamasi“, – interviu BNS sakė  K. Motiejūnas. - „Invega“ šiuo metu yra viena iš svarbiausių už paramą verslui atsakingų institucijų.

Latvijos aviakompanija „Air Baltic“, įprastai skraidinanti iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių, pranešė dėl besitęsiančios ir sunkiai prognozuojamos COVID-19 pandemijos krizės atšauksianti beveik pusę skrydžių, planuotų laikotarpiu nuo balandžio 15-osios iki spalio 31 dienos. Apie tai pranešusi bendrovės atstovės spaudai Alisa Briedė patikslino, kad maršrutų tinklas ir skrydžių tvarkaraštis šiuo metu tikslinamas ir bus paskelbtas.

Prasidėjus karantinui valdžia ėmėsi priemonių, kuriomis skatino verslus išlaikyti darbuotojus. Tačiau tai nepadėjo. Darbuotojai ne tik negauna algų, bet ir yra verčiami rašyti prašymus išeiti iš darbo. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Toma (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi), kuri skundėsi, kad picerijų tinklas „Čili pica“ nesumokėjo algos už pusę vasario mėnesio, dalies už kovą ir verčia pasirašyti prašymą išeiti iš darbo.

Atsižvelgdama į riziką, susijusią su koronaviruso plitimu, Susisiekimo ministerija keičia privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarką. Pasibaigus techninės apžiūros galiojimo terminui, ją bus galima atlikti pasibaigus karantino laikotarpiui ir dar 30 kalendorinių dienų po karantino pabaigos. Be to, nustatyti specialūs techninių apžiūrų atlikimo saugumo reikalavimai, jas atliekant karantino metu, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvoje mažėjant pieno supirkimo kainoms, ūkininkai sako, kad perdirbėjai kainas sumažino nepaisydami galiojančių sutarčių. Pieno gamintojai sako ketinantys  mažinti pieno gamybą, tuo metu kai kurie Seimo nariai perspėja pieno perdirbėjus nesitikėti valstybės paramos.  Žemės ūkio ministras Andrius Palionis kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio komisarą Janušą Vojciechovskį dėl skubių rinkos organizavimo priemonių Lietuvai labai aktualiuose pieno ir paukštienos sektoriuose.

Latvijos ir Lietuvos kapitalo bendrovė „Belam LT“ teisėtai laimėjo Kelių direkcijos skelbtą maždaug 2,6 mln. eurų vertės (su PVM) 100 vidutinio greičio matuoklių įrengimo konkursą, nutarė teismas.

Merai tikisi konkretaus Vyriausybės įsipareigojimo sprendžiant savivaldybių biudžetų deficito klausimą, kuris netrukus taps ypač aktualus, rašoma Lietuvos savivaldybių asociacijos pranešime.  Tokia šalies savivaldybių vadovų nuomonė buvo išsakyta penktadienį, balandžio 3 dieną, vykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdybos pasitarime.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas penktadienį iš esmės pritarė svarbiausioms nuostatoms, kaip nuo šių metų liepos bus mokami antros pakopos pensijų fonduose sukauptų pensijų anuitetai, jų valdymą parėmus „Sodrai“.  Per dvi dienas  trukusius svarstymus komitetas dar neapsisprendė tik dėl to, kaip „Sodra“ išmokėtų pensijų anuitetus tais atvejais, kai gyventojų lėšos pensijų fonduose būtų nesėkmingai investuotos ir anuitetams lėšų pritrūktų.

Nuo 2010 metų nebeveikianti Ignalinos atominė elektrinė (IAE) dėl koronaviruso laikinai stabdo jėgainės uždarymo darbus, dėl to į prastovas išleis apie 1 tūkst. žmonių.  Pasak IAE vadovo Audriaus Kamieno, nuo pirmadienio maždaug dvi savaites darbai vyks minimaliu režimu. Per tą laiką ketinama įdiegti priemones, kad darbuotojai mažiau kontaktuotų, laikytųsi saugaus atstumo, užtikrinti didesnę higieną. „Mes stabdome savo eksploatavimo nutraukimo veiklą.

Prekybos bendrovėms „Sakalo grupė“ ir „Techmada“ vartotojams nepristatant internetu užsakytų prekių, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba vienai jų skyrė tūkstantinę baudą, o kitą nusprendė blokuoti.  Įspėjimo sulaukė ir feisbuke drabužiais prekiaujanti, bet jų vartotojams nepristatanti paskyra „Kelly Dress Shop“. Tarnyba teigia sulaukusi beveik 100 vartotojų skundų, kurie „Sakalo grupės“ svetainėje todo.

Dėl koronaviruso paskelbto karantino darbuotojus toliau atleidžia arba ketina atleisti kai kurios kelionių agentūros, transporto įmonės, prekybininkai. Pirmąjį padalinį užsienyje 2018 metais Vilniuje atidariusi Islandijos kelionių organizatorė „Arctic Adventures“ ketvirtadienį informavo Užimtumo tarnybą apie ketinimą atleisti 14 darbuotojų. Įmonė yra žadėjusi įdarbinti apie 75 žmones.

Pernai atlikta pensijų sistemos pertvarka atnešė nemažai sumaišties. Lietuvos gyventojams kilo daugybė klausimų, kaip tinkamai pasirūpinti savo gyvenimu senatvėje. Šiemet susirūpinimui dėl pertvarkos nurimus daug klausimų kelia išskirtinė situacija dėl pandemijos. Pasaulio ekonomiką kaustančio koronaviruso poveikis neaplenkė pirmojo ketvirčio Lietuvos pensijų fondų grąžų.

Lietuvos oro erdvėje dėl koronaviruso smarkiai sumažėjus skrydžių, jų valdymo bendrovės „Oro navigacija“ vadovas prognozuoja, jog antrasis metų ketvirtis gali būti prasčiausias per visą įmonės istoriją.   „Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, dėl pandemijos metu taikomų ribojimų juntamas aviacijos sąstingis. Tai, be abejonės, turėjo ženklios įtakos visų Lietuvos oro erdvėje atliekamų skrydžių skaičiui.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) nustatė, kad lauko tualetas ir malkinė europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio šeimos valdose Vilniaus rajone pastatyti nesilaikant teisės aktų ir turi būti nugriauti, skelbia 15min.lt. Pasak naujienų portalo, inspekcija taip pat nustatė, kad dar dviem pastatams – namui ir pirčiai – leidimo nereikėjo, nes šie statiniai iškilo iki 2017 metų, kai galiojo kita tvarka.

Sparčiai plintant COVID-19 infekcijai Lietuvoje, verslai ir toliau vis labiau rūpinasi gyventojų saugumu ir sveikata. AB „Volfas Engelman“ nusprendė imtis papildomų saugos priemonių ir visus bravoro gaminamus produktus, pilstomus į skardines, uždengti folija.  „Jau daugiau nei 10 metų dedame foliją ant Premium produktų, tai pakankamai brangi pakuotės detalė. Anksčiau esame darę vartotojų tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad tik apie 50 proc.

Lietuvoje karantino sąlygoms veikia maždaug ketvirtadalis kaimo turizmo sodybų, tačiau svečių jose mažai. Vis dėlto užklausų daugėja, sako asociacijos vadovė.   „Iš visų asociacijai priklausančių sodybų dirba tik apie ketvirtis. Tiek sodybų yra pritaikyta ne sezonu dirbti normaliai, jeigu turėtų klientų“, – BNS sakė Kaimo turizmo asociacijos, vienijančiai apie 400 sodybų, prezidentė Agnė Vaitkuvienė.  Jos teigimu, visos didžiosios sodybos yra užsidariusios, veikia nebent mažytės.

Aviacijos sektoriui ypač skaudžiai smogusi koronaviruso krizė gali tapti šansu gerinant Lietuvos pasiekiamumą lėktuvais ateityje, teigia prezidento vyriausiasis patarėjas. Jaroslavas Neverovičius sako, jog reikia galvoti apie privataus verslo skatinimą, norint turėti daugiau tiesioginių skrydžių iš Vilniaus.   „Galbūt dabar yra laikas pagalvoti apie tai, kad po krizės galimai atsiranda sąlygos į gerąją pusę pakeisti Lietuvos situaciją ir išnaudoti ją tam tikram kokybiniam šuoliui.

Finansų ministerijos įsteigtam COVID-19 fondui jau paaukota beveik 600 tūkst. eurų. Finansų ministerija pranešė, kad už paaukotas lėšas šalies ligoninėms nupirkta 6 tūkst. įmonės „Intersurgical“ pagamintų respiratorių.  Fonde šiuo metu sukaupta 594 tūkst. eurų, 100 tūkst. eurų jam šiomis dienomis paaukojo telekomunikacijų bendrovė „Telia“, 50 tūkst. eurų – nekilnojamojo turto nuomos įmonė „Baltisches Haus“. Šiuo metu perkama pagalbinė priemonė plaučių ventiliavimo aparatams, 100 tūkst.

Verslui, kuris nukentėjo nuo karantino ir nebegali vykdyti savo veiklos, tačiau yra įtrauktas į Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytą nukentėjusių įmonių sąrašą, nieko papildomai daryti nereikia – jam savaime bus atidedami mokesčiai ir neskaičiuojami delspinigiai, ketvirtadienį Vyriausybėje kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka. „Priemonės tiek dėl mokesčių atidėjimo, tiek dėl delspinigių netaikymo, tiek dėl išieškojimo stabdymo taikomos dėl visų mokesčių.

Didžiųjų prekybos centrų savininkai priima skirtingus sprendimus dėl nuolaidų ne maisto prekių parduotuvėms, kurios visam karantino laikotarpiui turėjo sustabdyti veiklą, rašo „Lietuvos rytas“.  Prekybos ir pramogų centrus „Akropolis“ Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose valdanti bendrovė „Akropolis Group“ karantino laikotarpiu teigia gerokai mažinusi patalpų nuomos mokesčius ir su kiekvienu nuomininku derasi atskirai.

Telekomunikacijos sprendimų bendrovė „Teltonika“ tikisi gegužę pradėti plaučių ventiliavimo įrangos gamybą, rašo „Verslo žinios“. „Kol kas viskas einasi sklandžiai, ir tikimės, kad pavyks pagaminti veikiančius prototipus gegužę. Jei testai bus sėkmingi, norėtume birželį arba vėliausiai liepą suspėti pagaminti didesnį skaičių tokių gaminių“, – teigė įmonės vadovas Antanas Šegžda.  Aparatas turėtų būti pigesnis už importinį analogą.

Masiškai atsisakoma birželį ir liepą Palangoje rezervuotų viešbučių kambarių, „Lietuvos rytui“ sakė kurorto viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė. Pasak jos, didesni kurorto viešbučiai jau patyrė dešimtis tūkstančių eurų nuostolių.

Jau trečia savaitė daugybė gyventojų nedirba, nes jų darbovietės uždarytos. Įmonės taip pat negauna jokių pajamų ir neaišku, kaip žmonėms mokės algas. Nepaisant to, Seime įstrigo įstatymas, numatantis subsidijas darbo užmokesčiui. Verslas tokią situaciją vertina blogai – kuo ilgiau delsiama, tuo daugiau darbo vietų tiesiog gali nebelikti. Antradienį Seime užstrigo Vyriausybės parengtos Užimtumo įstatymo pataisos.

Rinkoje pastebint dalies prekių brangimą, Teisingumo ministerija prašo Seimo leisti Vyriausybei reguliuoti prekių ir paslaugų kainas. Vyriausybė teigia, kad šis įrankis galėtų padėti pažaboti nesąžiningus apsaugos priemonių perpardavinėtojus, šalyje plintant koronavirusui. Tačiau ekonomistai įspėja, kad kainų reguliavimas gali turėti skausmingų pasekmių – vartotojai parduotuvėse išvys tuščias lentynas, nes ims mažėti prekių pasiūla.

Dėl viruso pasikeitė mūsų gyvenimas įvairiose srityse. Nemažai verslų sustabdė savo veiklą, žmonės praranda darbus, algas. Kokia Lietuva liks po koronaviruso, ar Vyriausybės skiriami pinigai verslo gelbėjimui pinigai pasieks darbuotojus ir kaip koronavirusas paveiks paprastus žmones kalbame su ekonomistu Romu Lazutka.

Premjerui Sauliui Skverneliui pranešus, kad svarstoma galimybė pamažu leisti dėl karantino apribotam smulkiajam verslui atkurti dalį veiklos, verslininkai sako, kad pirmiausia galėtų atsidaryti lauko kavinės, kepyklos ir kitos smulkios įmonės, tiesiogiai beveik nekontaktuojančios su klientais. Pasak Lietuvos šeimos verslų asociacijos vadovės Birutės Miškinienės, sprendimas leisti veiklą smulkiam verslui būtų gyvybiškai svarbus.

Kai mokyklose ar darželiuose paskelbiamas karantinas ir nėra galimybių užtikrinti mažų vaikų priežiūros, tėvai gali gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką. Iki šiol nedarbingumas buvo skiriamas 14-ai dienų, bet ministrams Linui Kukuraičiui ir Aurelijui Verygai pasirašius įsakymą, jis bus išduodamas 60-iai dienų, bet ne ilgiau nei iki karantino ar ekstremalios situacijos pabaigos, pranešė Socialinių reikalų ir darbo ministerija.

Premjeras Saulius Skvernelis nepritaria Seimo Ekonomikos komiteto pozicijai, kad valstybė turėtų subsidijuoti 100 proc. dėl karantino visiškai sustojusių įmonių darbuotojų algas. Antradienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė verslo siūlymui, kad dėl karantino uždarytų įmonių darbuotojams subsidijas mokėtų tik valstybė, darbdaviams neprisidedant visiškai. Tokia subsidija siektų 70 proc. vidutinio darbuotojo atlyginimo.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis trečiadienį pranešė, kad Vyriausybėje svarstoma galimybė pamažu leisti atkurti dalį veiklos smulkiajam verslui, kuris nukentėjo nuo karantino apribojimų, įvestų siekiant lėtinti koronaviruso plitimą.  „Mes svarstome. Kiekviena diena yra sunki ir tiems žmonėms, kurie turi tą smulkų verslą, ir, aišku, paslaugos reikalingos ir šalies gyventojams, ir mūsų ekonomikai.

Kainų reguliavimas yra kraštutinis įrankis prieš spekuliacines kainas, pirmiausia nukreiptas į karantino metu būtinas asmens apsaugos priemones, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Vyriausybė tikrai nėra pasiryžusi reguliuoti produktų arba prekių kainų. Mes kalbame apie galimybę turėti įrankį. Pirmiausia, tai susiję su asmens apsaugos priemonėmis – respiratoriai, kaukės ir dezinfekcinis skystis“, – žurnalistams trečiadienį sakė Vyriausybės vadovas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) parengė atskirą leidimų išdavimo tvarką tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, norintiems vykdyti maisto transportavimo veiklą karantino laikotarpiu. Su Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijomis suderinta naujoji tvarka įsigalioja šiandien ir priimta reaguojant į išaugusį tokios paslaugos poreikį bei siekiant padėti verslui, patiriančiam sunkumų dėl COVID-19 sukeltos pandemijos ir šalyje paskelbto karantino.

Socialiniame tinkle „Facebook“ pastebėtas netikras bendrovės „Bitė Lietuva“ puslapis, kuriame tariamai rengiami įvairūs konkursai ir dovanojami įvairūs prizai. „Bitė Lietuva“ įspėja, kad tai akivaizdus sukčiavimo atvejis, o žaidimų konsolių jie nedalija. Netikrą „Bitė Lietuva“ puslapį yra pamėgę daugiau nei pusė tūkstančio žmonių, o pirmuoju įrašu, skelbiančiu apie konkursą, kuriame galima laimėti žaidimų konsolę, pasidalijo 475 žmonės.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė uždrausti medicinos apsaugos priemonių eksportą iš Lietuvos į trečiąsias šalis. Pagal Vyriausybės nutarimą, be atskiro sveikatos apsaugos ministro leidimo iš šalies negalima eksportuoti apsauginių akinių ir skydelių, veido skydelių, burnos ir nosies apsaugos priemonių, apsauginių drabužių, pirštinių.

Siekdama mažinti pandemijos COVID-19 padarinius ekonomikai, užtikrinti Lietuvoje veikiančių bendrovių likvidumą ir skatinti verslo plėtrą, Vyriausybė trečiadienį nusprendė įsteigti fondą, skirtą investuoti į sunkumus dėl COVID-19 patiriantį verslą. Fondas investuos į vidutines ir didžiąsias įmones, kurios dėl COVID-19 sukeltos situacijos patiria laikinų sunkumų.

Dėl padidėjusio krūvio ir rizikos sveikatai karantino metu kai kurie prekybos tinklai mokės priedus darbuotojams. Kiti didieji prekybininkai dar svarsto tokią galimybę arba jos nekomentuoja. Vaistinių atstovai taip pat kol kas nesako, kaip elgsis.  Apie tai, kad mokės didesnius atlyginimus, pranešė „Iki“ ir „Lidl“. „Rimi“ sako dar svarstanti šią galimybę, „Norfa“ teigia už didesnį krūvį nuolat mokanti daugiau, o „Maxima“ kol kas nekomentuoja.

Vos pasibaigus žiemai, Vilniuje prasidėjo daug remonto ir naujos infrastruktūros statybos darbų. Savivaldybė siekia išnaudoti susiklosčiusią situaciją ir sumažėjus eismo intensyvumui bei, oro sąlygoms leidžiant, pradeda gatvių tvarkymo darbus įprastai intensyviausiai naudojamose gatvėse, taip sumažinant miestiečių įprastai patiriamus nepatogumus darbų metu, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.

Kol vienkartinėmis medicininėmis apsauginėmis kaukėmis ir respiratoriais vaistinės dar neprekiauja, žmonės ieško alternatyvų. Viena jų – medžiaginės daugkartinės kaukės. Tačiau jas užsisakę tautiečiai kaukių laukia jau savaitę. Žmonėms kilo įtarimas, kad sutriko ne tik siuntimas, bet ir siuvyklos veikla. Į portalą kreipėsi vilnietis Audrius (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuris skundėsi, kad užsisakė kaukę iš „Utenos trikotažo“ vos joms pasirodžius prekyboje, tačiau siuntinio dar negavo.

Karantino metu įmonės ieško būdų išsaugoti darbo vietas. Vienas jų – darbuotojų atlyginimų mažinimas. Tačiau pasak darbuotojų atstovų, turėtų tokiais atvejais turi būti mažinamas ir darbo krūvis. Be to, darbuotojams patariama užsitikrinti, kad po karantino į senas vėžes grįžtų tiek atlyginimas, tiek darbo krūvis. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė teigia, kad karantino metu gali sumažėti atlyginimas jeigu mažėja ir darbo krūvis.

Vyriausybė trečiadienį priėmė sprendimą visiškai uždrausti keleiviams vykti keltais ir lėktuvais. Taip siekiama išvengti koronaviruso plitimo šalyje. Tiesa, šie ribojimai nebus taikomi prekių judėjimui. „Būtų nustatoma, kad nuo balandžio 4 dienos 00:00 val.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija praneša, kad, siekiant išsaugoti turizmo verslą ir keliautojų lėšas, šiandien Vyriausybės posėdyje buvo pritarta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotiems Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Turizmo įstatymų pakeitimams, kurie suteiks galimybę kelionių organizatoriams, patyrusiems sunkumų dėl COVID-19 situacijos, siūlyti turistams alternatyvą – kuponą, kurio vertė būtų ne mažesnė nei už neįvykusią kelionę sumokėtą pinigų sumą.

Lietuvoje paskelbus karantiną daugelis įmonių užsidarė. Teisę vykdyti veiklą turi vos keletas sektorių. Vienas jų – statybų verslas. Tačiau jame dirbantys darbuotojai skundžiasi, kad įmonės neužtikrina apsaugos nuo koronaviruso. Į portalą tv3.lt kreipėsi šiaulietis Gintas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Vyras pasakojo, kad dirba statybų įmonėje ir baiminasi dėl savo sveikatos.

Nuo balandžio 1 d. prekybos tinklą „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ generalinės direktorės pareigas eiti pradeda Nijolė Kvietkauskaitė, iki šiol įmonėje dirbusi kaip komercijos ir rinkodaros direktorė. Lina Muižienė, dabartinė prekybos tinklo valdymo direktorė, nuo šiandien tampa vykdomąja direktore, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. „Dirbame srityje, kuri itin sparčiai kinta ir reikalauja operatyvių sprendimų.

Nuo karantino pradžios dirbančiųjų Lietuvoje jau sumažėjo daugiau kaip 8,6 tūkst. Beveik penktadalio ūkio šakų darbuotojų skaičius susitraukė procentu ar daugiau. Tačiau kai kuriuose sektoriuose darbuotojų skaičius ir augo, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Dar tik dvi savaitės praėjo nuo momento, kai didžiajai daliai paslaugų verslo įmonių teko uždaryti fizinių parduotuvių, kavinių ar biurų duris ir pamiršti optimistines nuotaikas, kuriomis gyvenome keletą pastarųjų metų.

Siekdama, kad dėl karantino pasekmių savarankiškai dirbantys žmonėms patirtų kuo mažiau išlaidų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketina dviems metams atidėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų sumokėjimą.

Į Venecijos kanalus sugrįžo gulbės ir delfinai. Užsikrėtimą koronavirusu galima nebrangiai nustatyti virgulių pagalba, o nuo jo pasveikti padeda vitaminas C, imbieras bei kai kurie eteriniai aliejai. Dezinfekcinį skystį galima pasigaminti namie – tam reikės tik storalapio ir tujų šakelių užpilo, rašo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis Eurovizijos konkursą šiemet laimėjo Lietuva! Tokios ir panašios melagienos – netikros naujienos – pastaruoju metu vis dažniau bado akis.

Elektros ir šilumos tiekimo įmonės teigia jau gaunančios klientų prašymų atidėti mokėjimus, išdėstant juos ilgesniam laikui, tačiau tokie klientai turės pateikti įrodymų, jog yra nukentėję nuo šalyje paskelbto karantino. Kai kurios įmonės jau pastebi vėluojančius atsiskaitymus už vasarį.   Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) atstovė Edita Sirutienė teigia, kad atidėti mokėjimus jau paprašė 58 verslo klientai.

Seimas grąžino opozicijai tobulinti siūlymą maitinimo paslaugoms, išskyrus prekybą alkoholiu, taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM).  Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas mano, kad lengvata padėtų maitinimo verslui atsigauti po koronaviruso krizės. „Tai dažniausiai – smulkus ar vidutinis arba net šeimos verslas, naudoja vietinę produkciją – apie 40-60 proc. naudojamos produkcijos tokia būna“, – kalbėjo M. Majauskas.