Lietuvos verslas

Valstybinis plėtros bankas Lietuvoje atsiras, tačiau ne tokiu pavidalu, kaip galėjo įsivaizduoti dalis gyventojų. Prezidentas Gitanas Nausėda, Vyriausybė ir finansų ekspertai sutaria, kad valstybinis bankas turėtų veikti teikdamas kreditus smulkiajam ir vidutiniam verslui, o ne privatiems bankų klientams.   Prezidentūroje ketvirtadienį politikai, verslo bei užsienio institucijų atstovai ir vadovai diskutuos apie idėją Lietuvoje steigti nacionalinį plėtros banką.

Lietuvos bei dar devynių Europos Sąjungos (ES) valstybių nacionalinės kelionių paketų taisyklės pažeidžia ES teisę, pareiškė Europos Komisija (EK). Ji ketvirtadienį nusprendė pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą ir išsiuntė valstybėms oficialų pranešimą. EK teigimu, dėl koronaviruso pandemijos teko atšaukti daug kelionių, tačiau net ir per krizę vartotojų teisės tebegalioja, o nacionalinės paramos priemonės jų neturi sumenkinti.

Europos Komisija pasiūlė naują ekonomikos gaivinimo priemonę, kuri siektų 750 mlrd. eurų. Didžioji šių lėšų dalis atiteks valstybėms narėms, o Lietuva papildomai galėtų gauti apie 6,3 mlrd. eurų. Koronaviruso pandemija padarė didelę įtaką viso pasaulio ekonomikai. Gegužės pabaigoje Europos Komisija pasiūlė sukurti naują ekonomikos gaivinimo priemonę „Next Generation EU“, kuri apima daugiametį ES biudžetą ir skolintomis lėšomis sukurtą Atsigavimo Fondą.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sako, kad konfliktas su Kelių direkcijos vadovu Vitalijumi Andrejevu dirbti nepadeda, tačiau kol kas neatsako į klausimą, ar neketina jam neįtinkančio vadovo nušalinti.

Nuo trečiadienio Lietuvoje įsigaliojusi vaistų kompensavimo be priemokų tvarka startavo be didesnių trukdžių, sako vaistinių ir neįgaliųjų atstovai. „Paskutinėmis žiniomis, sistema veikė, nes visos vaistinės metė savo visas įmanomas pajėgas, dirbo naktimis, savaitgaliais ir pavyksta išduoti vaistus tiems pacientams, kuriems priklauso juos gauti nemokamai“, – BNS ketvirtadienį sakė Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

Tvarumas bei aplinkosaugos klausimai tampa vis svarbesni. Aukštus aplinkosaugos standartus atitinkanti įmonė šiandien įgyja vis daugiau konkurencinio pranašumo. Tvarių inovacijų dėka verslas sulaukia visuomenės pripažinimo ir palaikymo: vartotojai vis daugiau dėmesio atkreipia į tai, ar įsigyjamą prekę gaminanti įmonė yra socialiai atsakinga ir rūpinasi gamta.  Vilkijoje veikianti medžio apdirbimo įmonė „Ecowood“ yra didžiausia miestelio darbdavė – čia dirba daugiau nei 130 žmonių.

Lietuvos ekonomika prieš prasidedant koronaviruso COVID-19 krizei neturėjo akivaizdžių disbalansų ir tai padėjo atlaikyti pandemijos smūgį šį pavasarį, todėl šalies verslas neblogas sąlygas šių metų trečią ir ketvirtą ketvirtį sparčiai lipti iš antrą ketvirtį pasiektos duobės, teigia SEB bankas. Naujausioje SEB Lietuvos ekonomikos apžvalgoje prognozuojama, kad pagal pagrindinį scenarijų šalies ekonomikos smukimas šiemet sieks 6,7 proc.

Dar iki krizės nemaža dalis lietuvių gana dažnai apsilankydavo kaimyninėje šalyje ir čia apsipirkdavo. Po koronaviruso sukeltos krizės Lenkijoje kainos dar mažesnės, o tai lemia kelios priežastys. Kaip tik apie jas asmeninėje „Facebook“ paskyroje prakalbo banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Lenkija yra tarsi Europos Kinija, į kurią ne tik Lietuvos, bet ir kitų aplinkinių šalių gyventojai plūste plūsta įsigyti pigesnių prekių ir paslaugų.

Užbaigus pensijų kaupimo reformą, „Sodra“ nuo liepos pradeda mokėti privačiuose pensijų fonduose sukauptų pensijų anuitetus.  Pensijų anuitetus iš „Sodros“ turės įsigyti tie antros pakopos pensijų kaupimo dalyviai, kurie bus sukaupę 10 tūkst. ir daugiau eurų. Ši riba kas penkerius metus bus indeksuojama.

Nuo karantino pradžios per nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) aministruojamas valstybės pagalbos priemones verslui paskirstyta daugiau kaip 210 mln. eurų. Didžiausia lėšų dalis panaudota per karantino metu pasiūlytas priemones: teikiant paskolas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams – 116 mln. eurų, 25 mln.

2020 m. liepos 2 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad šiemet pateikta daugiau nei 1,54 mln. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir 101 tūkst. turto deklaracijų bei gauta apie 249 tūkst. prašymų skirti dalį pajamų mokesčio pasirinktam paramos gavėjui, rašoma pranešime spaudai. Dauguma deklaravo savarankiškai, deklaravusių mokesčių permokas – rekordiškai daug.

Šiuo metu visame pasaulyje fiksuojami nauji užsikrėtusiųjų koronavirusų ir nuo jo mirusių žmonių rekordai. Tačiau Lietuvoje, panašu, sveikatos krizė suvaldyta. Dėl to ir šalies ekonomika nepatirs blogiausių padarinių. Ji trauksis, tačiau mažiau nei manyta, o ir gana greitai atsigaus. Tokiomis naujausiomis prognozėmis ketvirtadienį dalijosi SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Jo teigimu, praėjęs pusmetis buvo bene įdomiausias nuo šio amžiaus pradžios. „Dugną pasiekėme balandį.

Naujasis ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius sako pritariantis valstybinio banko idėjai, tačiau pabrėžia, kad tokia institucija neturėtų kištis į mažmeninę rinką. „Iš principo aš idėjai pritariu. Konkurencijos didinimas valiutos arba finansų prieigos srityje yra gerai“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė R. Sinkevičius.

Nors pirmąjį koronaviruso pandemijos sukeltą šoką Lietuvos ekonomika atlaikė neblogai, tikrieji jos padariniai pasijus rudenį, prognozuoja prezidento patarėjas Simonas Krėpšta. „Dabar yra kritinis momentas šalies ekonomikai.

Šių metų gegužę bankai sudarė naujų būsto paskolų sutarčių už 92,8 mln. eurų – 1,6 karto mažiau nei balandį ir 1,4 karto mažiau nei praėjusių metų gegužę, rašo „Verslo žinios“. Tuo metu sausio-gegužės mėnesiais naujų paskolų suma siekė 633,2 mln. eurų – 9 proc. daugiau nei tuo pat laikotarpiu pernai (581 mln. eurų). Anot Lietuvos banko (LB) ekonomisto Vaidoto Šumskio, augimą šiemet lėmė aktyvi būsto rinka sausio-vasario mėnesiais.

Prezidentūroje ketvirtadienį politikai, verslo bei užsienio institucijų atstovai ir vadovai diskutuos apie idėją Lietuvoje steigti nacionalinį plėtros banką.

Prieš ketverius metus priimtame įstatyme numatytas automatinis senatvės pensijų indeksavimas arba keitimas, priklausantis nuo kai kurių ekonomikos rodiklių. Dalis jų didinti pensijų neleistų, tačiau gali būti, kad pensijos vis tiek bus padidintos. Nuo kiekvienų metų sausio 1 d. pensijos didinamos pagal indeksavimo koeficientą. Jis apskaičiuojamas atsižvelgiant į einamųjų, 3 buvusių ir 3 būsimų metų faktinį arba prognozuojamą darbo užmokesčio fondą.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) trečiadienį užblokavo dar 29 piratines veidrodines interneto svetaines, sukurtas po ankstesnių blokavimų. Kaip informavo komisija, svetainių kopijose neteisėtai viešai skelbiamas autorių teisių saugomas turinys – muzikos, audiovizualiniai kūriniai ir knygos. „Piratinių svetainių blokavimas yra nuolatinis LRTK darbas, kuris duoda vaisius – neabejotinai mažėja šių svetainių žiūrėjimas“, – teigia LRTK pirmininkas Mantas Martišius.

Siekiant mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, iš Klimato kaitos programos numatyta 37 mln. eurų skirti energetikos, transporto ir žemės ūkio sektoriams. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) antradienį paskelbė kvietimus teikti paraiškas paramai, pranešė Aplinkos ministerija.  15 mln. eurų numatyta skirti transporto priemonių įsigijimui, kurios naudoja elektrą, suslėgtąsias ar suskystintąsias gamtines dujas, biometaną arba vandenilį. Subsidijos sieks iki 40 proc.

Išaugęs vartotojų polinkis taupyti bei situacijos neapibrėžtumas ribos vidaus paklausos atsigavimą, sako bendrovės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Europos centrinio banko (ECB) duomenimis, šių metų gegužę, palyginti su praėjusių metų geguže, euro zonos namų ūkių indėlių likučiai padidėjo 6,4 procento. Tai – sparčiausias prieaugis nuo 2009-ųjų vasario, kai buvo fiksuotas 6,9 proc. prieaugis.

Lietuvoje palaipsniui atsisakant monopolinių elektros tiekimo buitiniams vartotojams sąlygų, jau šią vasarą beveik šimto tūkstančių nekilnojamojo turto objektų savininkai gaus pranešimus iš visuomeninio tiekėjo apie tai, kad jų esamos visuomeninio tiekimo sutartys baigia galioti 2021 metų sausio 1 dieną. Iki šių metų gruodžio 10 dienos šie vartotojai kviečiami naujai pasirinkti elektros energijos tiekėją, iš jau siūlančiųjų savo paslaugas, rašoma pranešime.

Nuo liepos 1 d. keičiasi maksimalių ir minimalių ligos, maksimalių tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo išmokų dydžiai. Išmokos, kaip ir anksčiau, priklausys nuo gyventojų draudžiamųjų pajamų, tačiau paauga kai kurių išmokų „grindys“ ir „lubos“, rašoma pranešime spaudai. Minimalus ir maksimalus kai kurių socialinio draudimo išmokų dydis keičiasi dėl to, kad jis priklauso nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, o šis yra perskaičiuojamas kiekvieną ketvirtį.

Paskutinę pajamų deklaravimo dieną Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) teigia laukianti dar 147 tūkst. gyventojų deklaracijų. Pajamas jau deklaravo apie 1,227 mln. gyventojų, BNS pranešė inspekcija. Pasak VMI, 305 tūkst. gyventojų deklaravo 169 mln. eurų mokėtiną gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, o 782 tūkst. gyventojų  – 168 mln. eurų grąžintiną GPM. Šiuo metu 393 tūkst. gyventojų jau yra sulakę apie 83 mln. eurų GPM permokų. Visiems gyventojams permokos sugrįš iki liepos 31 dienos.

Nuo liepos 1 dienos įsigalioja naujos elektros energijos ir gamtinių dujų kainos gyventojams. Vidutinė elektros energijos kaina mažėja 7,8 proc., o gamtinės dujos vidutiniškai pinga 18,3 proc. Bendrovė „Ignitis“ praneša, kad privatiems klientams populiariausio vieno laiko zonos tarifo „Standartinis“ kaina sieks 13,7 ct/kWh su PVM. „Standartinį“ dviejų laiko zonų tarifo planą pasirinkę klientai už dieninę elektros energiją mokės 15,5 ct/kWh, naktinę – 9,9 ct/kWh.

Seimui nespėjus iki liepos 1 dienos priimti pieno supirkimo tvarką reguliuojančio įstatymo, gamintojai ir perdirbėjai dėl to pokyčių nepajus, tvirtina žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Jo teigimu, nespėjus iš naujo priimti įstatymo, pieno supirkimo tvarkos kontrolė išlieka.  „Realiai pokyčių didelių nėra, tuo labiau, kad perdirbimo įmonės pasirašė susitarimą, kad jos taikys tas pačias nuostatas, kurios buvo iki šiol, o pasikeitimų jokių nebus“, – BNS sakė ministras.

Energetikos ministerija trečiadienį paskelbė kvietimą beveik 4,5 mln. eurų paramai nuotolinėms saulės elektrinėms įsigyti. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pabrėžia, kad saulės energetikos plėtra Lietuvoje pastaruoju metu yra sparti – per metus gaminančių vartotojų skaičius išaugo maždaug triskart ir pasiekė beveik 6 tūkst., instaliuotų saulės elektrinių galia padidėjo nuo 30 megavatų (MW) iki 60 MW.

Nuo liepos 1 d. keičiasi kai kurių verslo liudijimų išdavimo tvarka, praneša Valstybinė mokesčių inspekcija.  Gyventojai, kurie nuomoja gyvenamosios paskirties patalpas, nuo šiol kiekvienam nuomojamam objektui turės įsigyti atskirą verslo liudijimą ir už jį sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį.

Liepos 1 d. yra paskutinė diena, kai privalu deklaruoti praėjusių metų pajamas. Mokesčiams sumokėti dar yra kiek laiko. Tačiau tą reikia padaryti ne tik Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), bet ir „Sodrai“. Nesumokėjus laiku, gresia prarasti sveikatos draudimą ir sulaukti priverstinio lėšų išieškojimo. Kaip portalą informavo VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė pajamas jau deklaravo daugiau nei milijonas gyventojų.

Vilniaus miesto savivaldybės inicijuotą Vokiečių gatvės rekonstravimo architektūrinės idėjos konkursą vertinusi komisija baigė diskusijas ir išrinko geriausius iš 18 darbų. Geriausią žinią šiandien iš konkurso rengėjų gavo kūrybinė komanda, pateikusi projektą „Strassen-Platz“ – tarptautinė septynių narių žiuri vieningai jį išrinko nugalėtoju. Antrą vietą laimėjo projekto „Willkommen“ kūrėjai, trečią – „Paralelių“ autoriai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Dėl koronaviruso pandemijos darbo ir pajamų netekę gidai Vilniuje antradienį surengė akciją, siekdami atkreipti dėmesį į turizmo sektoriaus darbuotojų problemas. Kelios dešimtys gidų su šūkiais „Guides together“ ir „Guide work matters“ („Gidai kartu“, „Gidų darbas svarbus“) atviru turistiniu autobusu pajudėjo nuo Subačiaus apžvalgos aikštelės link Rotušės, kur vėliau prie jų prisijungė kiti kolegos ir dešimčiai minučių iškleidė įvairiaspalvius skėčius taip atkreipdami praeivių dėmesį.

Seimas galiausiai priėmė Užimtumo įstatymo pataisas, kuriomis nutarta skirti vienkartinę arba periodinę 200 eurų išmoką smulkią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims, jeigu jie Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu atitiks nustatytas sąlygas.

Seimas antradienį uždraudė internetu prekiauti bei reklamuoti tabako gaminius. Draudimas įsigalios nuo šių metų lapkričio.  Už tokias Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas, kurių pirminį variantą inicijavo konservatorius Mykolas Majauskas ir valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis, balsavo 80 Seimo narių, prieš buvo vienas, o susilaikė devyni parlamentarai.

Klaipėdos uoste užbaigta krantinių rekonstrukcija, kuriomis naudojasi koncerno „Achemos grupė“ įmonė Centrinis Klaipėdos terminalas. Uosto teigimu, po rekonstrukcijos terminale bus galima priimti didesnius nei iki šiol laivus. Centrinio Klaipėdos terminalo vadovo Karolio Grigalausko teigimu, užbaigus rekonstrukciją, bendrovė yra pasiruošusi priimti mega ro-ro keltus, kurie statomi keltų kompanijos užsakymu ir Klaipėdoje turėtų būti kitais metais.

Dabar Daugiabučių namų modernizavimo programos progresą Lietuvoje stebėti bus dar paprasčiau – aktualiausi duomenys apie baigtus ir šiuo metu vykdomus daugiabučių namų renovacijos projektus nuo šiol bus talpinami interaktyviame Lietuvos renovacijos žemėlapyje.

Antradienį ministras Vilius Šapoka nuotolinėje konferencijoje pristatė naujausias Finansų ministerijos makroekonomikos prognozes. Jo teigimu, šiemet Lietuvos ūkis susitrauks apie 7 proc. Tačiau pačiu blogiausiu atveju nuosmukis gali būti gerokai didesnis. Nuo prognozių bent iš dalies priklausys kitų metų valstybės biudžeto formavimas, į jas bus atsižvelgiama nustatant minimalią mėnesinę algą.

Finansų ministras Vilius Šapoka kartoja, kad pritaria jau veikiančių „Investicijų ir verslo garantijų“ („Invegos“), Viešųjų investicijų plėtros agentūros („Vipos“) ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklos konsolidavimui, bet skeptiškai vertina valstybės dalyvavimą mažmeninės bankininkystės versle, tam panaudojant Lietuvos pašto infrastruktūrą. „Jeigu Lietuvos paštas pradėtų užsiimti bankine veikla, jis gautų bankinę licenciją ir turėtų stabdyti pašto veiklą.

Dėl koronaviruso krizės antrasis metų ketvirtis Lietuvos ekonomikai bus prasčiausias šiemet, tačiau geresnis nei manyta anksčiau, įsitikinę ekonomistai. Anot jų, teigiamai nuteikia atsigaunantis vidaus vartojimas, mažmeninė prekyba. BNS kalbintų ekonomistų vertinimu, antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis turėtų būti mažesnis nei 10 procentų.

Seimas apsispręs dėl paramos nuo koronaviruso krizės nukentėjusiems smulkiems ūkininkams.   Maždaug 30 tūkst. ūkininkų, kurie neturi pajamų iš darbo santykių arba yra užregistravę bedarbiais, siūloma mokėti vienkartinę 200 eurų išmoką. Už visus tris karantino mėnesius po 200 eurų subsidijas siūloma skirti 9 tūkst. ūkininkų, kurie turi darbą ir gauna pajamų, bet ne daugiau kaip minimalią algą.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LVK) naująjį prezidentą rinks iš vienos kandidatūros – pakeisti po dviejų kadencijų pasitraukiantį Robertą Dargį pretenduoja tik dabartinis konfederacijos viceprezidentas Vidmantas Janulevičius. Naująjį prezidentą LVK antradienį rinks parodų ir konferencijų centre „Litexpo“. Konfederacijos atstovė Asta Rinkevičiūtė BNS patvirtino, kad vienintelis kandidatas į prezidentus yra V. Janulevičius.

Seimas leido mokėti nesumažintą senatvės pensiją kai kuriems gyventojams, kurie bus gavę išankstinę pensiją.    Seimas pirmadienį nustatė, kad pensijos amžiaus sulaukę žmonės, turintys 40 metų ir ilgesnį darbo stažą ir ne ilgiau nei trejus metus gavę išankstinę pensiją, nuo 2021 metų galės gauti visą, o ne sumažintą senatvės pensiją.  Už tokią Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisą balsavo 74 Seimo nariai, prieš – keturi, o trys susilaikė.

Elektros energijos rinka Lietuvoje netrukus taps nereguliuojama – valstybė nebereguliuos gyventojams teikiamos elektros energijos kainos ir jie turės galimybę rinktis, iš kurio elektros tiekėjo nori pirkti elektrą. Tai galima padaryti jau dabar – sulaukti pasiūlymų ar pačiam kreiptis į nepriklausomą tiekėją, įvertinti siūlomas sąlygas ir pasirinkti labiausiai sau tinkančią įmonę. Tačiau pokyčiai šalyje bus įgyvendinami etapais.

Sumažėjusi gamyba vėjo ir branduolinėse jėgainėse Švedijoje praėjusią savaitę 26 proc. kilstelėjo elektros kainą Lietuvoje ir užleido dalį rinkos Lietuvos ir trečiųjų šalių šiluminėse elektrinės pagamintai elektrai.  „Kainos šoktelėjo į viršų, kai po vidurvasario švenčių išaugus suvartojimui, dienos metu sumažėjo vėjo generacija ir trūkstamą kiekį turėjo padengti šiluminės elektrinės. Taip pat, situaciją sunkino sumažėjusi atominių elektrinių pasiūla.

Tapęs ekonomikos ir inovacijų ministru Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas socdarbietis Rimantas Sinkevičius žada peržiūrėti pagalbos nukentėjusiam nuo koronaviruso  krizės verslui tvarką. „Priemonių šiai dienai yra daug, jos, tiesą sakant, ne visos gerai veikia. Vienos yra nepatrauklios verslui, kitos yra per daug biurokratizuotos, kitos veikia pakankamai gerai.

Statistikos departamentui skaičiuojant, jog Lietuvoje birželio mėnesį, išankstiniais vertinimais, mėnesio infliacija buvo 0,4 proc., bendrovės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad pingančios daržovės ir dėl kritusios naftos kainos atpigę degalai sulėtino infliacijos augimą. „Dėl koronaviruso naftos kaina labai krito ir tai atpigino degalus, tai turėjo visiškai esminės įtakos sulėtėjusiai infliacijai.

Kasdieniai prekių kainų svyravimai prekybos tinklų siūlomame asortimente – neišvengiami, tačiau ilgalaikiai kainų stebėjimai leidžia įžvelgti kiekvienam pirkėjui aktualiausius pokyčius – kur ir kurias prekes galima įsigyti pigiau, o už kurias sumokama vis brangiau, rašoma pranešime spaudai.

Pirmadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė planus, kaip turėtų būti keičiamos vaiko priežiūros išmokos. Planuojama keisti ne tik išmokų dydį, bet ir jų mokėjimo trukmę. Pristatydamas naujoves socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sakė, kad keisti tvarką reikia dėl to, kad dabartinė tvarka neužtikrina vienodų moterų teisių. Iš dalies dėl to jų algos mažesnis, per karjerą jos sukaupia mažiau pensijos.

Nuo koronaviruso nukentėję kelionių organizatoriai šią savaitę jau galės teikti paraiškas gauti lengvatines paskolas, skirtas padengti nuostolius dėl atšauktų kelionių. Laikinai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovaujantis Žygimantas Vaičiūnas sako, kad lengvatinėms paskoloms bus skirta 14-15 mln. eurų. „Šią savaitę kaip tik turėtų pradėti veikti paskolų priemonė kelionių organizatoriams. Tai yra maždaug 14-15 mln.

57 tūkst. gyventojų, kurie turi pateikti metinę pajamų deklaraciją dėl per didelio pritaikyto metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD), tačiau to dar nepadarė, gauna išankstinius priminimus, rašoma pranešime.  VMI duomenimis, per dideliu nei priklauso NPD pernai pasinaudojo 196 tūkst. šalies gyventojų, iš jų deklaracijas iki šios dienos jau pateikė 139 tūkst. gyventojų, rašoma pranešime spaudai.

Alytaus rajono ūkininkams, ūkininkavusiems įmonės „Ekologistika“ padangų gaisro paveiktose teritorijose leista atnaujinti gyvulių bandas, o mokėta kompensacinė išmoka už nesupirktą pieną nuo liepos nutraukiama, praneša alytausgidas.lt. Žemės ūkio skyriaus vedėjo Stasio Supranavičiaus teigimu, ūkininkai buvo asmeniškai informuoti, kad gali atkurti gyvulių bandas. Tačiau tai padarė du ūkininkai iš 18.   „Kiti kol kas nežada pirkti gyvulių.