Lietuvos verslas

Tik prasidėjus karantinui Valstybinė darbo inspekcija ne kartą įspėjo darbdavius, kad dabartinė situacija nėra priežastis atleisti darbuotojus. Visgi praėjus beveik mėnesiui nuo karantino pradžios vis dar sulaukiama darbuotojų skundų, kad jie yra verčiami palikti darbą. Įmonė teigia patirianti sunkumų ir atsiskaityti beveik nevėluoja.

Dėl koronaviruso paskelbto karantino Lietuvoje kas dieną darbo netenka apie 2 tūkst. žmonių, nors jų poreikis taip pat mažėja, skelbia neformalus ekspertų forumas Pandemijos ekonomikos grupė. Pasak jos, su krize kovojanti Lietuva galėtų pasitelkti daugiau ekonomikos skatinimo priemonių, jos turėtų būti pasiekiamos greičiau.  Anot buvusio „Oxford Business Group“ vyriausiojo analitiko Pauliaus Kunčino, darbo vietų netekimai artimiausiu metu gali augti mažiausiai du kartus.

„Sodra“ pradėjo mokėti ligos išmokas gyventojams, kuriems nedarbingumo pažymėjimai išduoti dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino. Iki Velykų išmokėjo ligos išmokas maždaug 30 tūkst. gavėjų (beveik pusei) ir toliau jas nuosekliai mokės nevėluodama, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Didelio materialinio nepritekliaus lygis Lietuvoje pernai buvo 9,4 proc. – 1,7 procentinio punkto mažiau nei 2018 metais. Didelį materialinį nepriteklių patyrė apie 260 tūkst. gyventojų, jie dėl lėšų stokos susidūrė su bent keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementais, remdamasis pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis pranešė Statistikos departamentas. Gyventojų, susiduriančių su dideliu materialiniu nepritekliumi, mieste pernai buvo 9,7 proc.

Penktadienį dalį savarankiškai dirbančių asmenų turėtų pasiekti fiksuoto dydžio išmokos, skiriamos karantino laikotarpiu. Į savo sąskaitas išmoką penktadienį turėtų gauti banko „Luminor DNB“ klientai, kitų Lietuvoje veikiančių bankų, taip pat „Luminor Nordea“ klientai išmokų sulauks po šv. Velykų, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Bankai pranešė, kad pervedimai tarp bankų nebus vykdomi balandžio 10-13 dienomis, išskyrus tarp sąskaitų tame pačiame banke.

Euro grupei ketvirtadienį sutarus dėl papildomų finansinių priemonių kovoje su koronoviruso krizės pasekmėmis, Lietuva pirmiausiai ketina pasinaudoti Europos investicijų banko (EIB) iniciatyva kuriamu 25 mlrd. eurų vertės Europos garantijų fondu, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. „Didžiausią dėmesį šiuo metu skirstime EIB iniciatyvai. Tam, kad būtų aiškios visos sąlygos, jau esame pradėję technines konsultacijas.

Jau aštuntus metus iš eilės Jungtinės Tautos (JT), minint tarptautinės laimės dieną, skelbia „Pasaulio laimės ataskaitą“, kurioje šalys yra rikiuojamos pagal nacionalinį laimės lygį šalyje. Šiemet Lietuva vėl pademonstravo progresą ir pakilo į 41-ą vietą, vis dar gerokai lenkdama Baltijos kaimynes. Nuo 2013 metų Lietuva į viršų pašoko net per trisdešimt pozicijų, teigia „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė. Laimės ataskaita šiemet buvo išleista, atrodo, pačiu netinkamiausiu laiku.

Siekiant kuo greičiau priimti sprendimus dėl likvidumo paskolų  finansų rinkos dalyviams, Lietuvos banko (LB) valdyba įsteigė Likvidumo paskolų komitetą, penktadienį pranešė LB.

Klaipėdos miesto valdžia 5,171 mln. eurų didina 2020 metų savivaldybės biudžeto pajamas ir asignavimus, penktadienį rašo „Vakarų ekspresas“.   Taip ketvirtadienį nutarta neeiliniame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje.  Be to, nuspręsta skirti daugiau lėšų koronaviruso sukeltai ekstremaliajai situacijai valdyti ir jos padariniams likviduoti – surastos lėšos, beveik 1,22  mln.

Sveikatos apsaugos ministerijai suteikus leidimus 14-ai įmonių gaminti dezinfekcinį skystį, po poros savaičių poreikis buvo patenkintas, o dar po poros rinkoje susidarė perteklius, rašo portalas vz.lt. Kai kurios bendrovės, investavusios apyvartines lėšas, nebeturi jo kam parduoti ir nori leidimų eksportui. BNS anksčiau rašė,kad dėl plintančio koronaviruso smarkiai išaugus rankų dezinfekcinio skysčio poreikiui, kovo mėnesį 50 leidimus turinčių įmonių pagamino apie 2 mln. litrų šio produkto.

Penktadienį pradeda veikti valstybės paramos verslui priemonė, pagal kurią smulkios ir vidutinės įmonės gali kreiptis dėl paskolų – jų lėšomis bus galima apmokėti tiekėjams, su kuriais jos negalėjo atsiskaityti dėl sustabdytos veiklos. Nauja priemonė yra dalis Vyriausybės patvirtinto ekonomikos skatinimo paketo, skirto padėti  įmonėms sumažinti dėl karantino patirtus nuostolius.

Lietuvoje plintant koronavirusui, visuomenė su nerimu laukia Velykų. Neabejojant, kad šventinį savaitgalį tautiečiai važiuos lankyti giminių ir tokiu būdu galimai platins virusą. Būtent dėl to Vyriausybė Velykų savaitgalį apribojo atvykimą į Lietuvos miestus ir miestelius, o nuo penktadienio visi viešose vietose privalo dėvėti apsaugines kaukes. Neabejojama, kad šventinį savaitgalį didelio klientų antplūdžio sulauks ir didieji prekybos centrai.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė Užimtumo įstatymo pataisas, pagal kurias darbdaviai galės gauti 90 proc. arba 70 proc. darbuotojų atlyginimų dydžio valstybės subsidijas, kai dėl karantino skelbiamos jų prastovos.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo antradienį priimtas pataisas, kuriomis 60–100 proc. padidinti atlyginimai per karantiną koronaviruso židiniuose dirbantiems sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, įskaitant gydytojus rezidentus.

Paskelbus karantiną susidūrę su finansiniais sunkumais tiek privatūs asmenys, tiek verslai suskubo prašyti bankų atidėti jų paskolų mokėjimus. Prasidėjus ketvirtajai karantino savaitei bankai skelbia, kiek prašymų jie jau patvirtino. Kol kas daugiausia jų patvirtinta privatiems asmenims. „Swedbank“ bankas informuoja, kad nuo nuo pandemijos pradžios jau patvirtintino apie 1900 sprendimų dėl paskolų ar lizingo įmokų atidėjimo verslo įmonėms ir gyventojams.

Lietuvoje nuo penktadienio žmonėms privalant viešose vietose dėvėti veido apsaugos priemones, Lietuvos vaistinių asociacija sako, kad viso kaukių poreikio patenkinti neįmanoma. Tuo metu prekybos įmonių asociacijos vadovė primena, kad dėvėti galima ne tik kaukes, bet ir kitas priemones.  Pasak Vaistinių asociacijos vadovės Dangutės Mikutienės, visos įsigyjamos kaukės iškart atsiduria ant prekystalių, sandėlyje laikomos tik atsargos vaistinių darbuotojams.

Lietuvos bankas (LB) įpareigojo Jungtinę centrinę kredito uniją (JCKU) iki vasaros pabaigos pašalinti pažeidimus ir veiklos trūkumus, pranešė centrinis bankas.  Lietuvos banko valdyba apsvarstė pirmą kartą atlikto unijos bei JCKU grupės inspektavimo rezultatus.

Kauno miesto savivaldybė po kritikos atšaukė sprendimus dėl prastovų kultūros darbuotojams ir iš naujo vertins jų galimybes dirbti nuotoliniu būdu, sako kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Seimo Kultūros komiteto posėdyje ketvirtadienį jis pabrėžė, kad po ministerijos perspėjimo tokius pat sprendimus atšaukė ir kitos savivaldybės, pavyzdžiui, Jurbarko rajono.

Tik prieš kelerius metus atidarant Vokietijos prekybos tinklo „Lidl“ pirmųjų parduotuvių Lietuvoje, prie jų driekėsi gyventojų eilės. Prieš karantinines Velykas, panašu, kartojasi kiek kitokie vaizdai. Vilniaus Žirmūnų mikrorajone šalia „Lidl“ parduotuvės gyvenanti vilnietė pro langą neįprastus vaizdus prie pačios parduotuvės pastebėjo ketvirtadienį prieš pietus. Kaip galima spręsti iš jos atsiųstų nuotraukų, ne visi pirkėjai laikėsi rekomenduojamo saugaus atstumo.

Didžiausia Baltijos šalyse prekybos internetu bendrovė „Pigu“ pradeda prekybą maisto produktais. Į prekybos centrą internete sutelkusi žinomas parduotuves ir prekės ženklus, „Pigu“ ir toliau plečia asortimentą. Jau šiandien pirkėjai gali užsisakyti būtiniausių maisto produktų, kuriuos „Pigu.lt“ pristatys visoje Lietuvoje.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad papildė įmonių, kurioms be prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą, dabar jame daugiau kaip 50 tūkst. įmonių. Sąraše esančios įmonės automatiškai, be prašymo, atleidžiamos nuo delspinigių, joms nebus pradėti mokesčių išieškojimo veiksmai. Analogiškos pagalbos priemonės galioja ir socialinio draudimo įmokoms.

Valstybės įmonės „Oro navigacija“ vadovas Mindaugas Gustys palieka postą, pranešė Susisiekimo ministerija. Įmonės vadovas atleistas šalių susitarimu.  Jis nuo penktadienio vadovaus įmonės Strateginės plėtros ir inovacijų departamentui.  „Aviacijai kai krizinis metas yra, matyt, reikia labiau vienijančio vadovo, tai tikimės, kad tokį ir paskirs“, – BNS sakė M. Gustys, išsamiau komentuoti situacijos nenorėjęs.

Kovo mėnesį trukęs Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) organizuotas konkursas „Metų renovacijos projektas 2020“ supažindino su 2018-2019 m. renovuotų daugiabučių istorijomis bei, įvertinus visuomenės balsus, pristatė laimėtojus.

Koronaviruso pandemija kelia milžiniškų iššūkių šalies sveikatos apsaugos sistemai, ūkiui bei visuomenei. Deja, kai kurie asmenys kylančiu gyventojų nerimu dėl ateities naudojasi piktavališkiems kėslams: dar aktyvesni tampa sukčiai. Pastebime, kad sukčiaujant vis dažniau pasitelkiama vadinamųjų pinigų mulų pagalba, kurią suteikiantys gyventojai, susivilioję tariamu lengvu uždarbiu, neretai vėliau nukenčia patys.

Vieną iš paštomatų tinklų Lietuvoje valdanti bendrovė „Omniva LT“ praneša apie paštomatinės paslaugos pokyčius – kaina didėja ketvirtadaliu, taip skatinant šiuo ekstremaliu laikotarpiu pereiti į bendrovės e. savitarnos platformą, rašoma bendrovės pranešime. Siuntinio siuntimo prie paštomato paslaugos kaina nuo šiol bus prieinama nuo 2,69 euro už siuntinį (anksčiau – nuo 2,15 euro). Taigi kaina didėja daugiau kaip 25 proc.

Europos Komisija (EK) patvirtino Lietuvos parengtą 110 mln. eurų vertės pagalbos schemą, skirtą verslui remti per koronaviruso krizę.  Paramos schema patvirtinta pagal Komisijos priimtą laikinąją valstybės pagalbos sistemą, trečiadienį pranešė EK. „Patvirtinome Lietuvos parengtą 110 mln. eurų vertės schemą. Pagal ją bus galima teikti valstybės garantijas paskoloms, skirtoms Lietuvos ekonomikai paremti per koronaviruso protrūkį.

Po ankstesnių krizių daug tautiečių, netekę darbo ir pajamų emigravo užsienį: Jungtinę Karalystę (JK), Airiją, kitas Europos Sąjungos (ES) šalis ir JAV. Tačiau dabar visame pasaulyje matomas ekonomikos nuosmukis ir didėjantis bedarbių skaičius. Ekonomistai prognozuoja, kad dėl sumažėjusio vartojimo, Lietuvos verslas gali patirti didelių sunkumų, o nedarbas Lietuvoje greitai nesumažės, nes emigruoti bus sunkiau.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui sudaryti palankesnes sąlygas likvidumo ir mokumo problemų turinčioms įmonėms išvengti nemokumo proceso inicijavimo bei išsaugoti verslą.  Įstatymo projektą parengusi Finansų ministerija nurodo, kad numatomos priemonės suteiks papildomo laiko ir galimybių sąžiningam verslui įveikti finansinius sunkumus ir išsaugoti įmonės mokumą. „Tikrai labai svarbus klausimas. Verslas susiduria ir susidurs ne tik su likvidumo, bet ir su mokumo problemomis.

Vilniaus miesto savivaldybė rekomenduoja direktoriams susitarti su darbuotojais, kad šie dabar pasiimtų dalį kasmetinių atostogų, nes ir taip jų trukmė yra 40 dienų. Taip būtų sutaupyta darbo užmokesčio. Darbuotojai tai laiko spaudimu ir jų teisių pažeidimu. Į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi vieno sostinės darželio pedagogė Ieva (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma), kuri tapatybės nenorėjo viešinti, nes bijo netekti darbo.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad priklausomai nuo karantino sąlygų paisymo per Velykas, kitą savaitę galėtų būti sušvelninti ribojimai prekybos sektoriuje, tačiau nekalbama apie didžiuosius pramogų centrus. Vyriausybės nutarimu trečiadienį leista augalų, sėklų, trąšų prekyba lauko sąlygomis specializuotose vietose. Iki šiol per karantiną bet kokia prekyba, išskyrus maisto ar kitas būtinas prekes, kaip degalai, nebuvo leidžiama.

Sudėtingoje situacijoje karantino metu atsidūrusios šeimos dar šią savaitę sulauks papildomos paramos, kad jų Velykų stalas būtų gausesnis, o emocijos prie jo – džiugesnės. Prekybos tinklas „Lidl“ vaikų dienos centrus valdančioms ir šiuo metu namuose likusiais vaikais ir jų šeimomis besirūpinančioms paramos organizacijoms „Caritas“, Maltos ordino pagalbos tarnyba ir „Gelbėkit vaikus“ perdavė maisto produktų už 7 500 eurų.

Higieninio popieriaus gamintojos „Grigeo“ prašymu, Vyriausybė trečiadienį leido per Lietuvoje galiojantį karantiną atvykti keturiems Vokietijos specialistams taisyti bendrovės popieriaus mašinos.  Ministrų kabinetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui suteikti tokį leidimą, kylant rizikai, kad šalies rinkoje gali sumažėti higieninio popieriaus kiekiai.

Lošimų priežiūros tarnybai pastebėjus, kad karantino metu padaugėjo azartinių lošimų reklamos, šios rinkos dalyviai tikina, kad nei reklamos srautų, nei  apimčių nepadidino, bet žada, kad nuotolinių lošimų reklamos, kol tęsis karantinas, netrukus iš viso nebeliks.  Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija BNS informavo, kad su žiniasklaida jau susitarta nuo balandžio vidurio nutraukti bendrovių prekės ženklo ar pavadinimų skelbimą.

Ministrų kabinetas trečiadienį skyrė papildomus 5 mln. eurų kultūros sektoriui švelninti koronaviruso pandemijos sukeltas pasekmes. Kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko teikimu, pritarta 3 mln. eurų skirti kultūros produktų ir paslaugų perkėlimo į skaitmeninę erdvę programai. „Priemonė būtų skiriama skaitmeninių kultūros produktų ir paslaugų kūrimui, atliepiant pasikeitusius poreikius karantino metu ir po jo“, – tvirtino ministras.

Vyriausybei laikinai uždraudus į šalį atvykti užsieniečiams, ministrų kabinetas trečiadienį leido įvažiuoti šešiems Vokietijoms ir Lenkijos specialistams – jie dirbs „Ignitis grupės“ statomose Kauno ir Vilniaus kogeneracinėse jėgainėse. Teigiama, kad laiku šie specialistai būtini, nes kitu atveju Kaune į aplinką gali pasklisti puvimo kvapas, o Vilniuje – kilti technologinės avarijos.

Lietuva skyrė labiausiai nuo koronaviruso pandemijos pasaulyje nukentėjusioms Italijai ir Ispanijai medicinos priemonių už 100 tūkst. eurų. Sprendimą paimti šią sumą iš rezervo ir panaudoti medicinos priemonių įsigijimui trečiadienį patvirtino Vyriausybė.

Siekiant švelnininti koronaviruso krizės ekonomines pasekmes, Vyriausybė trečiadienį skyrė 56,5 mln. eurų subsidijų darbo vietas išlaikančioms įmonėms.  Pinigai bus skirti iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, kad įmonės išsaugotų darbo vietas, padengiant dalinės ar visos prastovos išmokos dalį darbuotojams, Vyriausybės posėdyje kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka.  Dar 1,04 mln.

AB Lietuvos paštas informuoja, kad per abi Šv. Velykų dienas nedirbs nei vienas klientų aptarnavimo skyrius. Siuntos taip pat nebus pristatomos nei per kurjerius, nei LP EXPRESS terminalais. Šeštadienį paslaugos bus teikiamos įprastai, iš terminalų surinktos siuntos gavėjus turėtų pasiekti antradienį, rašoma pranešime spaudai. „Per didžiąsias metų šventes paprastai antrą dieną dirbdavo prekybos centruose esantys pašto skyriai.

Dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų šventiniu laikotarpiu galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje per kelias sekundes. Įprastinius pavedimus vykdantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi ne tik savaitgalį, bet ir balandžio 10 d. (Didįjį penktadienį) bei balandžio 13 d. (antrąją šv. Velykų dieną), rašoma pranešime žiniasklaidai.

Karantino metu vis dar draudžiama ne maisto, vaistų, veterinarijos ar optikos prekių parduotuvių veikla, tačiau Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė išlygai leisti prekiauti su sodininkyste susijusiomis prekėmis lauke. „Draudimas netaikomas augalų, skirtų sodinti, sėklų, trąšų prekybai lauko sąlygomis specializuotose vietose“, – numatoma Vyriausybės nutarime. Karantinas Lietuvoje pratęstas iki balandžio 27 dienos 24 val.

Baltijos šalių prezidentai trečiadienį tarėsi dėl koronaviruso sukeltos krizės padarinių mažinimo ir strategijos, kaip grįžti į tvarų augimą. „Sieksime, jog Baltijos regionas būtų grįžimo į tvarų ekonomikos augimą sėkmės pavyzdžiu po krizės pasikeitusioje aplinkoje. Sutarėme tam išnaudoti tiek nacionalinius, tiek Europos Sąjungos finansinius instrumentus bei turimas politikos priemones, kad po krizės taptume dar stipresni“, – pranešime spaudai cituojamas prezidentas Gitanas Nausėda.

Europos Sąjungos (ES) Tarybai antradienį patvirtinus prieštaringai vertinamą krovinių vežėjų veiklą reglamentuojantį Mobilumo paketą, Lietuvos užsienio reikalų ministras sako, kad krizės metu nereikėtų priimti šio dokumento. „Krizės paveiktai Europai reikia atnaujinto ir solidaraus sprendimo transporto srityje“, – pranešime sakė Linas Linkevičius.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupė „Grigeo“ dėl koronaviruso paskelbto karantino metu kol kas dirba beveik pilnu pajėgumu, sako įmonės vadovas ir pagrindinis akcininkas Gintautas Pangonis. „Kol kas dirbame panašiu pajėgumu. Yra visokiausių niuansų, bet tikrai dabar nenorėčiau komentuoti“, – BNS sakė G. Pangonis. Pasak jo, komentuoti plačiau jis atsisako, kadangi „Grigeo“ apie koronaviruso veiklos poveikį dar nėra informavusi biržos.

Metinis būsto kainų augimas Lietuvoje ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį buvo mažiausias Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas. Spalį-gruodį, palyginti su tuo pačiu laiku 2018 metais, būstas Lietuvoje pabrango 6,5 proc., rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 9,4 proc., Estijoje – 8,2 procento. Per ketvirtį – ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, būsto kainos Lietuvoje išaugo 1,1 proc., Latvijoje – 0,5 proc.

SEB bankas nuo kovo 16 dienos, kai Lietuvoje siekiant pažaboti koronaviruso plitimą buvo paskelbtas karantinas, jau priėmė sprendimus dėl beveik 800 klientų paskolų restruktūrizavimo – daugiau kaip pusę šio skaičiaus sudaro būsto paskolos privatiems klientams. „Bankas atlieka svarbų vaidmenį ir ekonomikos augimo, ir neapibrėžtumo ar recesijos laikais.

Klaipėdos autobusų parkas įsigijo su pirmuosius Lietuvoje pagamintus elektrinius autobusus ir trečiadienį juos pristatė visuomenei. Po Velykų naujieji elektrobusai pradės vežti keleivius uostamiestyje, pranešė bendrovė. Klaipėdos autobusų parko vadovas Vaidas Ramanauskas sako, kad į miesto gatves išleidžiami elektriniai autobusai – švariausia transporto priemonė pasaulyje. „Šiandien verčiame naują istorijos lapą ir vėl tampame pradininkais.

Dalis prekybos tinklo „Iki“ parduotuvių prieš Velykas dirbs ilgiau. Balandžio 9 ir 10 d. bus pratęstas kai kurių „Iki“ parduotuvių darbo laikas, kuris yra laikinai sutrumpintas šalyje įvedus karantiną. 68 parduotuvių, kurios prieš šventes dirbs ilgiau, darbo laikas bus pratęstas iki 21.00 val. „Iki“ parduotuvė Minsko g. Vilniuje, sulaukiaunti didžiulių pirkėjų srautų, balandžio 9 ir 10 d. dirbs iki 22.00 val.

Sprendimas taikyti griežtą karantiną Lietuvoje ir sustabdyti didelės dalies įmonių veiklą tam, kad sustotų viruso plitimas, keičia ir tai, kaip gyventojai leidžia pinigus, ir jų elgseną. Išanalizavus klientų mokėjimų kortelių duomenis pastebėta, kad po dviejų savaičių nuo karantino paskelbimo pradžios mokėjimų apimtys Lietuvoje krito beveik trečdaliu. Didžiausias pokytis − labiausiai karantino paveiktuose sektoriuose.

Dalis Lietuvos verslo dėl karantino metu įvestų veiklos apribojimų persikėlė į internetinę erdvę, trečiadienį Vyriausybėje sakė agentūros „Versli Lietuva“ vadovė Daina Kleponė. Daugiausiai elektroninėse parduotuvėse prekiaujama apranga ir aksesuarais, taip pat – maistu, baldais ir kitomis prekėmis.