Lietuvos verslas

Lauko kavinės galėtų atsidaryti gegužės viduryje, tačiau daugelis jų gali atidarymo ir nebesulaukti, teigia Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.  „Antru etapu, kokiame gegužės viduryje, iš tiesų matyčiau tą prošvaistę, kad atsidarytų lauko kavinės, bet kalbėkime, kad ne visi restoranai turi lauko kavines ir ne visi turi galimybę išsinešimui maistą gaminti.

Trakų rajono savivaldybės Pedagoginė psichologinė tarnyba ieško verslininkų arba mokslininkų, kurie sukurtų jausmų ir emocijų matavimo prietaisą – jausmomatį, skelbia LNK ir portalas 15min.lt. Projektui numatoma skirti 665 tūkst. eurų. „Technologinė sistema taptų prevencine priemone itin dažniems savižudybių, alkoholizmo, depresijos ir smurto atvejams.

Bankams skolinti su „Invegos“ garantijomis bus naudinga, sako finansų viceministrė. Loreta Maskaliovienė tikina, kad bankai tokiu būdu didins klientų skaičių bei gaus pajamų iš jų mokamo sutarties mokesčio.     „Norės vien dėl tos priežasties, kad valstybės pinigais gali augintis naujus klientus“, – trečiadienį Biudžeto ir finansų komitete teigė L. Maskaliovienė.

Vyriausybė skirs 150 mln. eurų kelių remontui švelnindama koronaviruso pasekmes kelių sektoriaus įmonėms. Trečiadienį iš esmės patvirtintame plane numatyta pinigus skirti iš skolintų valstybės lėšų. Pinigus planuojama panaudoti valstybinės ir vietinės reikšmės kelių remontui bei rekonstrukcijai, gyvenvietėse esančių ir jas jungiančių žvyrkelių asfaltavimui, taip pat į lankytinas, rekreacines ir kurortines teritorijas vedančių kelių bei pasienio teritorijų kelių remontui.

Lietuva, iš tarptautinių bankų balandžio pradžioje gavusi 1,5 mlrd. eurų paskolų, jau paėmė 250 mln. eurų. Visas pasiskolintas lėšas planuojama panaudoti balandžio ir gegužės mėnesiais, priklausomai nuo poreikio. Finansų ministerijos duomenimis, antradienį paimta 200 mln. eurų iš Šiaurės investicijų banko (ŠIB) suteiktos 400 mln. eurų paskolos, o praėjusią savaitę paimta 50 mln. eurų iš  Europos Tarybos vystymo banko (ETVB) suteiktos 400 mln. eurų paskolos.

Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė ruošia keturių žingsnių planą, kaip bus lengvinamos karantino sąlygos, visgi jos bus palengvintos ne visiems ir ne vienu metu. Dar daug darbuotojų ir darbdavių turės laikytis karantino ir prisitaikyti prie ekstremalios padėties ir rasti sprendimus, kurie būtų naudingi abiem pusėms.

Vilniaus kavinių, lauko kavinių, ne maisto prekių paviljonų, gėlių ir suvenyrų kioskų savininkai galės susigrąžinti prieš karantiną sumokėtas rinkliavas, trečiadienį nusprendė sostinės savivaldybės taryba. Per mėnesį nuo pateikto prašymo rinkliava bus grąžinta už tiek dienų, kiek verslininkai ir prekiautojai negalėjo pasinaudoti išduotais leidimais.

Jei patvirtintos švelnesnės karantino sąlygos verslui nepablogins epidemiologinės situacijos šalyje, po poros savaičių bus galima galvoti apie dar švelnesnį karantiną, trečiadienį Vyriausybėje kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis. Jo teigimu, tai reikštų, kad veiklą galėtų pradėti turgavietės, kavinės, grožio paslaugų tiekimo vietos. „Šiandien pasitarime buvo pateiktas planas keturių etapų, kaip mes galėtume išeidinėti iš karantino situacijos. Vėlgi, be konkrečių etapų.

Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui didinti dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokestį taip, kad jis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. būtų vidutiniškai 10 proc. didesnis, palyginti su nustatytu iki 2019 m. gruodžio 31 d. Tai daroma siekiant didinti mokslinės karjeros patrauklumą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė leisti kai kuriems verslams atnaujinti veiklą – darbą gali atnaujinti ne maisto parduotuvės, išskyrus esančias didžiuosiuose prekybos centruose, taip pat smulkios remonto, buities paslaugų įmonės, turinčios atskirą įėjimą iš lauko. Į karantino apribojimus įtrauktas ir sprendimas uždaryti Vilniaus rajone esančią Nemenčinę dėl koronaviruso plitimo grėsmės. Apribojimas patekti į vietovę įsigalios nuo ketvirtadienio 7 val. ir galios savaitę.

Trečiadienį priešpiet sutrikus tapatybės patvirtinimo elektroninėje erdvėje programėlės „Smart-ID“ naudojimui, paslaugą teikianti bendrovė „SK ID Solutions“ skelbia, kad programėlės veikla atnaujinta, tačiau sutrikimai visiškai nepašalinti.  „Paslaugos teikimas yra atkurtas, tačiau kol kas ji veikia ne visiškai stabiliai. Mūsų specialistai stengiasi kuo greičiau pašalinti techninio sutrikimo priežastis.

Dar didesnės ir ilgiau mokamos subsidijos darbo užmokesčiui, negrąžintina finansinė parama dirbantiems individualiai, šimtaprocentinės garantijos verslui, didžiulės papildomos išlaidos valstybiniams pirkimams, pridėtinės vertės mokesčio mažinimas. Dėl šių ir daugelio kitų priemonių trečiadienį bus tariamasi Trišalėje taryboje, kurią sudaro darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai.

Prezidentas Gitanas Nausėda kviečia Vyriausybę įvertinti ne tik šiuo metu kultūros sektoriaus patiriamus nuostolius dėl koronaviruso pandemijos, bet ir būsimus praradimus. Trečiadienį su kultūros ministru Mindaugu Kvietkausku ir kultūros organizacijų atstovėmis nuotoliniu būdu aptaręs koronaviruso sukeltų padarinių kultūrai šalinimą, prezidentas pažymėjo, kad pandemija išryškino ir ekonominių paskaičiavimų bei duomenų šiame sektoriuje trūkumą.

„Invegai“ pakvietus šalies bankus padėti dėl koronaviruso krizės nukentėjusiam verslui ir teikti garantijų paraiškas, Lietuvos bankų asociacija (LBA) sako, kad prireiks dar mažiausiai 1-2 savaičių, kad įmonės sulauktų realios finansinės pagalbos. Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka antradienį sakė, kad pinigai verslą turėtų pasiekti jau kitos savaitės pradžioje. Anot LBA, kvietimus gavę bankai ir kredito unijos stengsis kuo greičiau atlikti visas būtinas procedūras.

Trečiadienio rytą premjeras Saulius Skvernelis savo „Facebook“ paskyroje paskelbė apie praktinio vairavimo egzaminus „Regitroje“. Anot jo, antradienį vykusiame koronaviruso komiteto posėdyje buvo aptarta situacija. „Šiuo metu praktinio vairavimo egzaminai nerengiami. Žmonės, išlaikę teorijos egzaminą ir atlikę praktinio vairavimo kursą, priversti laukti.

Gyventojų pajamų deklaravimas šiemet vykdomas kitaip – vėliau nei įprasta ir nebe pildant įprastas pilkas formas, o naudojantis vedlio pagalba internete, trečiadienį Vyriausybėje paskelbė Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.

Vyriausybė trečiadienį svarstys, ar leisti kai kuriems verslams atnaujinti veiklą. Jei sprendimas bus priimtas, darbą galėtų atnaujinti ne maisto parduotuvės, išskyrus esančias didžiuosiuose prekybos centruose, taip pat smulkios remonto, buities paslaugų įmonės, turinčios atskirą įėjimą iš lauko. Kaip numatoma Vyriausybės plane, tebebūtų draudžiama parduotuvių, įskaitant parduotuvių, esančių prekybos ir (arba) pramogų centruose, turgaviečių ir kitų viešųjų prekybos vietų veikla.

Šiemet gyventojų pajamų deklaravimas bus gerokai kitoks. Seną deklaracijų formą pakeitė nauja, deklaravimas vyks dviem etapais, o konsultacijos bus teikiamos tik nuotoliniu būtu. Nuo deklaruotų pajamų priklauso, kiek reikės papildomai sumokėti mokesčių ar įmokų, kiek pinigų galima susigrąžinti. Kaip skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), nuo šių metų keičiasi pajamų deklaravimo principas – nelieka pilkos deklaracijos formos.

Molėtų rajone užfiksuotas pirmasis šiais metais afrikinio kiaulių maro protrūkis kiaulių ūkyje, rašoma pranešime spaudai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Molėtų rajono Čiūlėnų seniūnijos kiaulių ūkyje balandžio 14 d. patvirtintas šiais metais pirmasis Lietuvoje afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkis. Ligos židinys nustatytas komerciniame ūkyje, kuriame buvo laikoma daugiau kaip 6,5 tūkst. kiaulių.

Ketvirtąją karantino savaitę nedarbas paaugo 0,5 procentinio punkto ir pasiekė 10,8 proc. Nuo karantino pradžios kovo 16 dieną šis rodiklis augo 1,5 punkto. Užimtumo tarnybos duomenimis, balandžio 13 dieną buvo registruota 185,6 tūkst. darbo ieškančių žmonių.  Registruotas nedarbas praėjusią savaitę augo visose šalies savivaldybėse. Didžiausias (0,7 punkto)  augimas buvo Klaipėdoje, Utenos rajone, Alytaus mieste, Palangoje, Vilkaviškio rajone ir Visagine.

Darbdaviams į prastovas išleidus jau beveik 200 tūkst. darbuotojų, socialinės apsaugos ir darbo ministras sako, jog tai rodo teigiamus verslo lūkesčius.  „Prastovų skaičius tikrai džiugina, nes rodo teigiamus verslo lūkesčius ateičiai: nemažai darbdavių patikėjo valstybės siūloma pagalba ir stengiasi išlaikyti darbuotojus darbui po karantino“, – pranešime sakė Linas Kukuraitis.

Premjero patarėjas Giedrius Surplys sako, kad komunikacijos dėl koronaviruso paslaugos pirktos neskelbiamu derybų būdu, nes Vyriausybė žinią apie uždaromus miestus norėjo paskelbti kuo skubiau. Kiek buvo skirta lėšų žiniasklaidai, G. Surplys neatskeidžia.  Jis žada, kad Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išsakyta kritika bus aptarta su tarnybos atstovais trečiadienį.

Prekybos tinklai „Lidl“ ir „Rimi“ skelbia ilginantys dėl karantino anksčiau sutrumpintą parduotuvių darbo laiką, tuo metu „Maxima“, „Iki“ ir „Norfa“ kol kas to neplanuoja. „Rimi“ nuo antradienio ilgina dešimties parduotuvių darbo laiką Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Palangoje, o dvi parduotuvėse Vilniuje tik sekmadieniais dirbs trumpiau.

Lietuvos ekonomika dėl pasaulį ištikusios koronaviruso krizės šiemet sumažės 8,1 proc., tačiau kitąmet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 8,2 proc., prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Estijos ir Latvijos BVP šiemet turėtų smukti atitinkamai 7,5 proc. ir 8,6 proc., o 2021 metais – padidėti 7,9 proc. ir 8,3 proc.

Klaipėdos savivaldybė turi grąžinti 3,9 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų dėl prieš dvejus metus pastatyto baseino pažeidimų, teigia ES lėšų panaudojimą prižiūrinti Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA). Tuo metu savivaldybė šį sprendimą apskundė teismui. Klaipėdos baseino statyboms iš viso buvo skirta apie 12 mln. eurų ES paramos, tačiau po Valstybės kontrolės atlikto audito ir rekomendacijų, CPVA dar kartą patikrino projektą ir nustatė pažeidimus, todėl nurodė grąžinti dalį ES lėšų.

Tęsiantis karantinui, kai kurie darbdaviai bando visokiais būdais nutraukti daro sutartis su darbuotojais. Tuo taip pat skundžiasi vienos sporto ir laisvalaikio prekių parduotuvės darbuotojai. Jie tvirtina gavę žinią, kad yra atleidžiami dėl prastų rezultatų ir yra spaudžiami kuo skubiau pasirašyti atleidimų prašymus. Tačiau įmonės vadovas tikina, kad darbuotojai bus atleisti pagal įstatymus.

Ekonomikos skatinimo planas turi būti įgyvendinamas sparčiau, sako prezidento patarėjas Simonas Krėpšta. Jis taip pat pabrėžia, kad ateityje, esant poreikiui, pagalbos priemonės turės būti peržiūrimos ir modifikuojamos.  „Paramos paketas buvo patvirtintas labai operatyviai, kovo 16 dieną. Mes matome, kad ne visos programos įsijungė pilna apimtimi ir svarbiausia, numatytos lėšos dar nepasiekė visų darbuotojų ir įmonių.

Darbuotojų profesinė sąjunga teigia sulaukusi prezidento bei socialinės apsaugos ir darbo ministro pritarimo, kad pagalbos priemonės verslui ir darbuotojams tęstųsi bent tris mėnesius pasibaigus karantinui.  Pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, vaizdo pokalbyje su prezidentu Gitanu Nausėda antradienį ministras Linas Kukuraitis žadėjo, kad Vyriausybė planuoja priimti sprendimą, jog pagalba tęstųsi kurį laiką po karantino.

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį savo socialinėje paskyroje paaiškino, kaip bus vykdomi rekomendacinio pobūdžio nurodymai medikams, taip pat patikino, kad jau trečiadienį bus svarstoma daliai verslų atrišti rankas, kad šie pradėtų savo veiklą. Kaip teigė S. Skvernelis savo paskelbtame įraše, priimti sprendimai dėl medikų darbo saugos klausimų yra rekomendaciniai. „Privalome jau šiandien galvoti apie sklandų ir tinkamą visos sveikatos priežiūros sistemos funkcionavimą ateityje.

Finansų analitikas Marius Dubnikovas kritikuoja valstybės paramos nuo koronaviruso krizės nukentėjusiam smulkiam verslui dalybas. Jis siūlo labiau remti verslius žmones, o ne visiems atseikėti vienodai.   „Dabar yra tokia rizika, kad bus susikoncentruota remti žmones, kurie jau nebeturi darbo. Bet tokiu būdu skatinsime žmones laukti, kol kažkas duotų. Bet jeigu remtume veiklius žmones, kurie kuria pridėtinę vertę, pasirūpina savimi.

Mokiniams iš socialiai jautrių šeimų antradienį bus perduota dar 4 tūkst. planšetinių kompiuterių, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Kompiuteriai bus išdalinti mokiniams dvylikoje šalies savivaldybių: Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Rietavo, Rokiškio rajono, Skuodo rajono, Šakių rajono, Šalčininkų rajono, Šiaulių, Šiaulių rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono bei Švenčionių rajono.

Lietuvos  bankas (LB) skyrė 9 tūkst. eurų baudą mokėjimo įstaigai „Majestic Financial“, kuri dalį klientų lėšų saugojo netinkamai. „Majestic Financial“ pažeidė Mokėjimo įstaigų įstatymo reikalavimus – nors klientų lėšas laikė kredito įstaigose, tačiau dalį jų – ne klientų lėšoms saugoti skirtose sąskaitose, kaip tai nustato įstatymas, teigiama LB pranešime. Pasak LB, šiuo metu bendrovė teisės akto reikalavimą jau vykdo.

Antradienį spaudos konferencijoje Vyriausybėje pristatytos valstybės paramos verslui karantino bei koronaviruso pandemijos metu naujienos. Ekonomikos ir inovacijų viceministrės teigimu, jei po Velykų neįvyks ligos protrūkis, valstybė svarsto leisti vykdyti veiklą daliai dabar draudžiamų verslų. Nuotolinėje spaudos konferencijoje kalbėjo ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka, Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas, UAB „Invega“ vadovas Kęstutis Motiejūnas.

Pasaulio ekonomikai susiduriant su seniai nematytu iššūkiu, turbūt pirmą kartą istorijoje žmonija visiškai atsisako toleruoti nereikalingas mirtis ir sutinka uždaryti viešąjį gyvenimą taip paaukodama ištisus ūkio sektorius, tikina „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. Ispaniško maro metu buvo užsidarę atskiri miestai, bet ne ištisos valstybės ir tikrai ne visas pasaulis.

Pasaulį sukausčius koronaviruso pandemijai ir dėl to sutrikus daugeliui logistikos grandinių, Lietuva tampa logistikos centru iš Tolimųjų Rytų į Europą. Šventinį Velykų savaitgalį pirmą kartą istorijoje į Europą atvyko traukinys iš Kinijos, kurio krovinį sudaro tik pašto siuntos, ir jis sustojo ne kur kitur, o būtent Lietuvoje, Vilniaus intermodaliniame terminale. 42-uose traukinį sudarančiuose pašto konteineriuose atgabentos siuntos skirtos ne tik Lietuvai, bet visai Europai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovavusi šaliai sunkiu 2008 – 2010 krizės laikotarpiu, sako, kad naujoji krizė tikrai nebus lengvesnė, tiesa, bus kiek kitokia. Buvusi šalies vadovė įsitikinusi, kad iš krizės, kuri užgriuvo staigiai ir netikėtai, galime išbristi tik kartu ir nebadydami pirštais vieni į kitus. Tai, ir buvusių krizių pamokos, pasak D. Grybauskaitės, gali būti mūsų bilietas greitesniam atsigavimui.

Paskelbus karantiną, daugelis verslų turėjo sustabdyti veiklą arba bandyti ją perkelti į virtualią erdvę. Ne išimtis ir automobilių rinka. Europoje uždarinėjamos gamyklos, automobilių pardavimai krito daugiau nei 80 procentų. Lietuvoje jų pardavimas irgi sumažėjo, bet pardavėjai didesnių nuolaidų bent kol kas nežada. Jungtinės Karalystės automobilių gamintojų ir prekybininkų asociacijos duomenimis, šiemet, palyginti tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pardavimai smuko 44 procentais.

Karantino pradžioje rinkoje pritrūkus dezinfekuojančių skysčių ir higienos specialistams patarus nuo koronaviruso saugotis rankas plaunant ūkišku muilu, jo paklausa išaugo kelis kartus.   Gamintojai sako nespėjantys įvykdyti visų užsakymų, nes trūksta žaliavų, o prekybos centrai teigia dar prieš paskelbiant karantiną bei jo pradžioje matę augantį higienos prekių poreikį.  „Norfoje“ ūkiško muilo pardavimai, paskelbus karantiną, padidėjo maždaug keturis kartus.

Nežinomybė ir baimė stabdo potencialius pirkėjus, jie nesiryžta pirkti dar prieš karantiną išsirinkto būsto. Bankai taip pat pastebi kur kas mažesnį susidomėjimą būsto paskolomis. Nekilnojamo turto vystytojai vis dar stengiasi klientų neprarasti, konsultuoja juos internetu ir tikisi, kad karantinas ilgai netruks. Nekilnojamo turto (NT) ekspertas ir įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius teigia, kad dvi pirmosios karantino savaitės NT rinkai buvo išties liūdnos.

Viena didžiausių keleivių pervežimo bendrovių „Kautra“ skelbia nuo antradienio atnaujinanti susisiekimą tarpmiestiniais autobusais.  Planuojama, kad jie iš pradžių kursuos tarp didžiųjų šalies miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus. Anot bendrovės atstovų, atnaujinant darbą didžiausias dėmesys skiriamas saugumui. „Norėjome atnaujinti darbą po švenčių, įsivažiuoti po truputį tarp didžiųjų miestų. Planuojame pradžioje dirbti su dešimčia autobusų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, pastarąsias dvi savaites tikrinusi interneto prekeivius, kurie be verslo liudijimų pardavinėjo apsaugos nuo koronaviruso priemones, pradėjo tikrinti, kaip tradiciniai verslininkai laikosi karantino sąlygų ir Vyriausybės nustatyto įpareigojimo pandemijos metu nevykdyti prekybos. Paaiškėjo, kad ir čia pažeidėjų – ne vienas.

Karantino metu į Lietuvą sugrįžo nemažai emigrantų, kurie dirbo ir mokesčius mokėjo užsienyje. Daliai gyventojų užteks pateikti papildomus dokumentus, tačiau kai kuriems reikės ir sumokėti. Valstybinės ligonių kasos Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė aiškina, kad į Lietuvą grįžtantiems asmenims pirmiausiai reikėtų žinoti, kad privalomuoju sveikatos draudimu jie gali būti apdrausti tik vienoje ES šalyje.

Prekybos centrų dovanų korteles turintys tautiečiai ėmė nerimauti. Nežinia, kiek tęsis karantinas, daugelis parduotuvių nedirba o dovanų kortelių galiojimas vieniems jau pasibaigė, o kitiems – baigsis netrukus. Tad portalas tv3.lt pasidomėjo, ką tokiu atveju siūlo daryti prekybos centrai.

Dėl koronaviruso paskelbto karantino uždraudus dirbti viešojo maitinimo sektoriui, svaigiųjų gėrimų gamyba nesumažėjo, tačiau tiek stipriųjų gėrimų, tiek alaus gamintojai prognozuoja pardavimų smukimą. Stipriųjų gėrimų gamintojai prognozuoja iki 40 proc. rinkos susitraukimą bei akcentuoja viešbučių ir viešojo maitinimo sektorių įsiskolinimus. Stambieji alaus gamintojai skaičiuoja, kad karantinas atsiriekė apie 15 proc. jų pardavimų, jie išpylė apie 2 mln. litrų šio gėrimo.

Lietuvoje įvedus karantiną, daugelis pradėjo naudotis alternatyvomis ėjimui į parduotuvę, pavyzdžiui, internetinėmis maisto ir kasdienių prekių elektroninėmis parduotuvėmis. Tačiau užuot ilgai laukę kurjerio kai kurie ėmė kreiptis ir į taksi ar pavėžėjus – gyventojai jų prašo nupirkti prekes ir pristatyti į namus.

Paskelbus apie galimybę atidėti bankų paskolas, gyventojai jau bando ja naudotis. Bankai ragina nedelsti ir susidūrus su problemomis, kuo skubiau teikti prašymus atidėti paskolai, nes kol jų nėra ar jie nepatvirtinti klientas privalo vykdyti įsipareigojimus bankui ir mokėti įmokas. Kai bankų skyriai veikia tik nuotoliniu būdu, o internetu nesinaudoji, gali kilti keblumų. Į portalą tv3.lt kreipėsi klaipėdiškis Antanas. Vyresnio amžiaus vyras nori atidėti paskolos mokėjimą.

Dėl šalyje paskelbto karantino mažėja atsiskaitymas grynaisiais –  išgryninimo operacijų skaičius bankomatuose Lietuvoje kovą, palyginus su vasariu, nukrito 15 proc., rodo komercinio banko „Luminor“ duomenys. „Paskelbus karantiną pinigų išgryninimas iš bankomatų buvo išaugęs, tačiau vėliau žmonės pradėjo rinktis kitas atsiskaitymo priemones. Priešinga situacija su elektroniniais atsiskaitymais – operacijų skaičius internetinėse parduotuvėse per metus šoktelėjo 30 proc.

Paklausiausiomis profesijomis Lietuvoje buvo statybininkai bei pardavėjai – jiems darbo pasiūlymų kovą buvo daugiausiai, skelbia Užimtumo tarnyba.  Į paklausiausias profesijas patenka ir paštininkai, reklamos bei rinkodaros specialistai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai, socialiniai darbuotojai ir konsultantai, buhalteriai, administratoriai, statybininkai, vairuotojai, virėjai, vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai.

Skatinant gaminančių vartotojų plėtrą, šiemet bus paskelbta naujų kvietimų kreiptis dėl paramos saulės elektrinėms įsirengti, taip pat spartinama ir kompensacijų išmokėjimo tvarka, pranešė Energetikos ministerija. Kvietimas kreiptis dėl paramos saulės elektrinėms iš saulės parkų įsigyti bus paankstintas ir skelbiamas šių metų liepos 1 dieną, o paramos saulės elektrinės įsirengimui ant savo stogo kvietimas – spalio 1 dieną.