Lietuvos verslas

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) nariai, prisidėdami prie pagalbos nuo COVID-19 nukentėjusiems gyventojams, pasirašė moratoriumą dėl laikino kredito įsipareigojimų atidėjimo privatiems klientams. Šiuo moratoriumu įsipareigojama, nekeičiant sutarties sąlygų ar palūkanų, suteikti galimybę visiems privatiems klientams būsto paskolų įmokas atidėti iki vienerių metų, o lizingo ir vartojimo kreditų – iki pusmečio, rašoma pranešime spaudai. „COVID-19 sustabdė daugybę verslų ir atėmė iš žmonių pajamas.

Žemės ūkio ministerija svarsto, kaip efektyviau padėti po koronaviruso krizės atsigauti žemės ūkiui. Svarstoma galimybė teikti finansinę paramą perdirbėjams, jei jie įsipareigotų išlaikyti ikikrizines supirkimo kainas, arba grąžinti priemones, padėjusias atsigauti žemdirbiams po 2014 metais Rusijos paskelbto embargo. Pasak Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos grupės vadovo Karolio Anužio, abu šiuos variantus ketinama aptarti neformaliame ministrų pasitarime pirmadienį.

Didžiausios Lietuvoje pervežimų įmonės „Girteka“ vairuotojai dėl sumažintų dienpinigių pirmadienį rengia streiką. Įmonės atstovas sako, kad streikas neturėtų sutrikdyti „Girtekos“ veiklos, ir žada, kad dienpinigiai praėjus krizei bus gražinti į ankstesnį lygį.    „Neturime sunkvežimių, stovinčių dėl krizės, ar dar ko nors.

Vyriausybė švelnina karantino taisykles ir kai kuriems verslams uždega žalią šviesą. Tiesa, tokių laimingųjų nėra daug, o ir ekspertai primena, kad socialinė karantino kaina gali būti tokia pat didelė, kaip ir medicininė. Ekonomistai ir finansų analitikai sako, kad sveikatos apsaugos ministras turėtų užleisti sceną finansų ministrui, nes galima užsižaisti su krize, o darbdaviai rūgščiai užsimena, kad iš šios krizės sveiki išeis, deja, ne visi.

Koronavirusas iš dalies kuriam laikui pakeitė žmonių gyvenimo būdą – jie vis dažniau perka internetu, rinkdamiesi pristatymo į namus ar paštomatus paslaugą. Tokia susiklosčiusi situacija pakeitė ir darbo rinką – jau pirmą karantino savaitę išaugo kurjeriams skirtų darbo pasiūlymų skaičius. Dėl išaugusios elektroninės prekybos, galima pastebėti, kad šiuo metu aktyviau ieškoma prekių surinkėjų, užsakymų apdorotojų, kurjerių, prekių suvedinėtojų, sandėlininkų/sandėlio darbuotojų, el.

Karantinas paveikė daugelį ekonomikos sričių, ypač – turizmą. Visos kelionės buvo atšauktos, tad žmonės suskubo už jas susigrąžinti pinigus. Kai kurios kelionės atšauktos dar iki karantino, tačiau kelionių organizatoriai, anksčiau gana geranoriškai grąžindavę pinigus, visiškai pasikeitė. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Kristina (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi). Moteris pasakoja, kad iš kelionių organizatoriaus „Novaturas“ įsigijo kelionę į Egiptą.

Trečiadienį Vyriausybei sušvelninus karantino sąlygas bei leidus veiklą atnaujinti kai kurioms parduotuvėms ir paslaugų tiekėjams, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai pradeda tikrinti, kaip šių paslaugų teikėjai laikosi reikalavimų, skirtų užkirsti kelią virusui plisti visuomenėje.

 Vyriausybė balandį pateikė naujos redakcijos Viešojo administravimo įstatymą, kuris turėtų aiškiau apibrėžti, kas yra viešosios paslaugos. „Jame bandoma apibrėžti viešosios paslaugos sąvoką, nurodant požymius, kuriuos atitinka veikla, ir ji būtų kvalifikuojama“, – sakė Seime projektą pristačiusi vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. Seime projektui pritarus po pateikimo, toliau jį svarstys komitetai. Pataisų paketui priimti reikės dar dviejų balsavimų.

Šeštadienį Vilniuje atsidarius baldų prekybos centro „Ikea“ parduotuvei Vilniuje, prie jos nusidriekė žmonių eilės. Tačiau kaip informavo „Ikea“ atstovai, vėliau jos išsisklaidė. „Ikea“ parduotuvės Vilniuje vadovė Jolita Juodzevičienė sakė, kad žmonių eilės prie parduotuvės buvo susidariusios prieš parduotuvės atidarymą, tačiau po to jų nebeliko. „Pirkėjų srautas buvo didžiausias apie vidurdienį, tačiau net ir tada jų buvo kelis kartus mažiau negu įprastais savaitgaliais.

Nors karantino metu gyventojai į parduotuves užsuka rečiau, bet kainas stebi itin atidžiai. Daugelis pastebėjo, kad išaugo mėsos kainos, ypač – kiaulienos. Specialistai tikina, kad kainų augimą lėmė pernykštis kiaulių maras Kinijoje, o karantinas čia niekuo dėtas. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktame pagrindinių maisto produktų kainų palyginime, kuris skelbiamas portale produktukainos.lt, pastebima, kad mėsos kainos didžiuosiuose prekybos tinkluose išaugo.

Vyriausybei sušvelninus karantino reikalavimus ir pradėjus dirbti didiesiems prekybos centrams, šeštadienio dieną Kaune fiksuojamos didelės žmonių eilės prie įėjimų į parduotuves. Nuo kovo 16 dienos neveikusios didžiosios parduotuvės šį savaitgalį turi atlaikyti itin didelį klientų antplūdį. Pirkėjai, kad patektų į parduotuves, kai kur turi laukti ir pusvalandį.

Lietuva jau mėnesį gyvena karantino sąlygomis. Uždaryta daugelis viešų vietų, taip pat barai, kavinės, restoranai. Kadangi maitinimo įstaigoms prieš karantiną nepavyko parduoti viso turimo alaus, nemažą jo dalį teko ir dar teks išpilti. Ne tik jų savininkai, bet ir aludariai skaičiuoja milijoninius nuostolius. Tik paskelbus apie įvedamą karantiną, ne vienas Lietuvos baras socialiniuose tinkluose skelbė apie pigiau parduodamą alų ir kvietė atvykti.

Lietuvoje jau mėnesį įvestas karantinas, dėl kurio uždarytos ne tik kavinės, barai, bet uždraustos ir įvairios grožio paslaugos, gėlių salonų darbas. Pareigūnai, pastarąsias dvi savaites tikrino, kaip verslininkai laikosi karantino sąlygų ir Vyriausybės įpareigojimo pandemijos metu nevykdyti veiklos. Pažeidėjų rasta buvo ne vienas, o tikrinimus žadama daryti iki karantino pabaigos.

Lietuvos policija ir visuomenės sveikatos specialistai savaitgalį aktyviau tikrins parduotuves ir paslaugų teikimo įmones, kurių veiklą Vyriausybė trečiadienį leido atnaujinti kiek sumažėjus koronaviruso plitimui. Vyriausybė vėl leido dirbti ne maisto parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą iš lauko. Atnaujinti veiklą gali visos smulkios remonto, buities paslaugų įmonės, įskaitant ir veikiančias didžiuosiuose prekybos centruose.

Karantinas įmones paveikė nevienodai. Dalis jų patiria sunkumų, todėl stabdo veiklą ir darbuotojus išleidžia į prastovas, o kitos plečiasi ir pildo darbuotojų gretas. Ieškoti ir priimti darbuotojus netrukdo netgi karantino apribojimai. Privati verslumo ir socialinių inovacijų skatinimo organizacija „Hub Vilnius“ socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė 28 įmonių sąrašą, kurios siūlo daugiau negu 150 darbo vietų. Dalis įmonių siūlo darbą nuotoliniu būdu. Įmonių spektras platus.

Išplėtus sąrašą vietų, kuriose vėl leidžiama mažmeninė prekyba ir paslaugų teikimas gyventojams, atsirado ir rekomendacija tikrinti klientų kūno temperatūrą. Didieji prekybininkai į tokį pasiūlymą kol kas žiūri atsargiai, tačiau neatmeta, kad rekomendacija bus įgyvendinama.

Dėl pandemijos valstybėje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną daugelis darbdavių išgyvena ne pačius geriausius laikus, tačiau net ir šiuo laikotarpiu darbdavių ir darbuotojų santykiai turėtų būti grįsti Darbo kodeksu bei gera abiejų pusių valia, spaudos pranešime rašo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena Darbo kodekso reikalavimus, kurie turi būti išlaikomi visais atvejais.

Prezidentui Gitanui Nausėdai penktadienį vetavus kainų reguliavimo įstatymą, Vyriausybės pirmasis vicekancleris Lukas Savickas sako, kad prie šio įstatymo nuostatų dar gali tekti grįžti. „Tai klausimas, kuris turės būti derinamas su Seimo atstovais, kad matytume aiškų sprendimą“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė L. Savickas.

Artėjantį savaitgalį policija vykdys parduotuvių, prekybos įmonių, kurių veikla karantino metu leistina, stebėseną ir kontrolę. Pareigūnai tikrins tokių įmonių prieigas, užeis į vidų, pagal savo kompetenciją vertins, ar jose nepažeidinėjami karantino reikalavimai. Pareigūnai taip pat reaguos į gaunamus pranešimus apie galimus pažeidimus, rašoma Policijos departamento pranešime spaudai.

Didžiausios Lietuvoje pervežimų įmonės „Girteka“ vairuotojai dėl sumažintų atlyginimų planuoja masinį streiką – pirmadienį ryte jie žada palikti automobilius aikštelėse  įvairiose Europos šalyse ir nedirbti, rašo portalas 15min.lt. Pasak jo, „Girtekos“ vairuotojai šią savaitę gavo įspėjimus, kad jiems 15 proc. mažinamas atlyginimas. Darbdaviai teigė, kad tai susiję su pasauline krize, tačiau vairuotojai sako, kad darbo tik padaugėjo.  Iš 14 tūkst.

Vyriausybė neatmeta penktadienį prezidento Gitano Nausėdos išsakyto raginimo Lietuvoje steigti valstybinį banką. Anot Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo Luko Savicko, tai būtų galima svarstyti, matant tam argumentus ir prireikus. „Kalbų apie valstybinį banką iš tikrųjų teko girdėti ir anksčiau. Tačiau ne šito karantino kontekste. Mano žiniomis, šitas klausimas su premjeru anksčiau nebuvo derintas ir nebuvo anksčiau kalbėtasi, todėl būtų sunku šiandien atsakyti konkrečiai.

Daugiau nei šimtas Lenkijos ūkininkų, turinčių dirbamos žemės Lietuvoje, beveik mėnesį negali atvykti į šalį ir pradėti sėjos darbų, teigia Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.  Pasak jo, Lietuva ūkininkams nurodė laukti, nes dabar paskelbtas karantinas.  „Yra didelė dalis Punske gyvenančių lietuvių, kurie nuo seno turi Lietuvoje žemės, bet gyvena Punske, dalis yra lietuvių bendruomenės, dalis lenkų.

Nuo karantino pradžios praėjus mėnesiui, situacija darbo rinkoje stabilizavosi, vis dėlto kasdien dar atleidžiama daugiau žmonių nei priimama, sako „Sodros“ direktorė. Pasak Julitos Varanauskienės, šiuo metu nedaugėja nedarbingumo pažymėjimų, balandį tolygus išlieka ir darbuotojų, išleistų neapmokamų atostogų, skaičius.  Sergančiųjų ar prižiūrinčių vaikus, neapmokamų atostogų nedaugėja  „Sodros“ duomenimis nuo balandžio 1-osios iki 16 dienos dėl karantino išduota 80 tūkst.

Reaguodama į COVID-19 keliamą pavojų, Susisiekimo ministerija pratęsia vairuotojų periodinių profesinių mokymų baigimo terminą. Krovinius ar keleivius komerciniais tikslais vežantys vairuotojai, kuriems šių mokymų terminas baigiasi karantino metu, galės juos baigti pasibaigus karantinui ir dar 30 kalendorinių dienų po jo. „Kol šalyje paskelbtas karantinas, svarbiausia visų mūsų užduotis yra pasirūpinti savo ir aplinkinių saugumu, – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį greta prezidentūros surengė spaudos konferenciją, kurioje aptarė susiklosčiusią situaciją Lietuvoje. Balandžio 16 dieną suėjo lygiai mėnuo, kai šalis gyvena karantino sąlygomis. Tiesa, jis pamažu švelninamas, bet kada bus atšauktas nėra aišku, koronavirusas ir toliau reikalauja naujų aukų ir susirgimų.  Prezidentas žurnalistams sakė, kad vis mažiau kalbama apie medicininę koronaviruso pusę ir vis daugiau apie ekonominę.

Premjerui pareiškus, kad bankai turėtų padėti verslui bei gyventojams sušvelninti koronaviruso sukeltos krizės pasekmes, bankai teigia baigiantys derinti vieningą susitarimą, pagal kurį skolininkams būtų atidėtas paskolų mokėjimas, nekeičiant sutarčių sąlygų. Saulius Skvernelis viliasi, kad bankai atidės būsto paskolų mokėjimą žmonėms, netekusiems pajamų, bei parems dėl karantino neveikiančias ar sunkumų patiriančias įmones.

Susisiekimo ministras paskirstė 20 mln. eurų keliams bei žvyrkeliams asfaltuoti. Už juos bus suremontuota apie 250 vietinės reikšmės kelių ir gatvių.   Pusė šių lėšų pirmą kartą skiriama miestelių, kaimų ir viensėdžių keliams, kita pusė – vietinės reikšmės žvyrkeliams asfaltuoti, skelbia Susisiekimo ministerija. Lėšos skirtos savivaldybėms iš Kelių priežiūros ir plėtros programos.

Penktadienį atidaroma „Rimi“ parduotuvė Kauno autobusų stotyje, kuri prieš dvi savaites buvo uždaryta dėl tarp darbuotojų nustatytų dviejų koronaviruso atvejų. Abu darbuotojai šiuo metu jaučiasi gerai ir jau yra pasveikę – abu atliko po du pakartotinius testus dėl koronoviruso ir jie yra neigiami. Taip pat jokių negalavimų per privalomą karantiną nepajuto ir artimą kontaktą su sirgusiais turėję kiti parduotuvės darbuotojai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Viena didžiausių technikos ir elektronikos prekybos įmonių „Topo grupė“, valdanti prekybos tinklą „Topo centras“, atleidžia 48 darbuotojus. Grupė teigia buvusi priversta atleisti žmones dėl krizės metu uždarytų parduotuvių.  Apie tai penktadienį „Topo grupė“ informavo Užimtumo tarnybą. „Sodros“ duomenimis, bendrovėje šiuo metu dirba 459 darbuotojai.

Šalies odontologų rūmų Tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus sako, kad darbo sąlygos ir paslaugų teikimas po koronaviruso epidemijos bus visai kitoks nei iki šiol ir tikėtina, kad išliks gana ilgam laikui ir tai gali turėti įtakos galutinei paslaugos kainai, rašo portalas lrt.lt.  Pasak jo, pačių paslaugų kainos kilti neturėtų, ne po karantino vėl leidus tęsti veiklą odontologai susidurs su didele konkurencija tarpusavyje, tad paslaugos brangti neturėtų, norint pritraukti klientą.

Lietuvos ir Latvijos ekonomikos dėl koronaviruso ir karantino šiemet smuks bene labiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES). Dar prasčiau bus tik pietinėms valstybėms. Tokias naujausias prognozes Lietuvos ekonomistai vertina skirtingai. Šią savaitę Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė naujausias prognozes, kas laukia viso pasaulio, skirtingų regionų ir atskirų šalių ūkių dėl užsitęsusios pandemijos. Po jų paskelbimo daugelyje akcijų biržų fiksuotas kainų nuosmukis.

Lietuvos bankas primygtinai ragina komercinius bankus ir kitas kredito įstaigas kartu susitarti dėl paskolų moratoriumo sąlygų savo klientams. Europos bankininkystės institucijos gairių nuostatas atitinkantis susitarimas reikštų, kad skolininkams turės būti pasiūlytas maksimalus įmokų atidėjimo terminas, o sutarčių sąlygos liks tos pačios, teigiama Lietuvos banko pranešime.

Vyriausybė nuo šiandien leido kai kuriems verslams atnaujinti veiklą. Vėl galės dirbti ne maisto parduotuvės, išskyrus esančias didžiuosiuose prekybos centruose, taip pat smulkios remonto, buities paslaugų įmonės, turinčios atskirą įėjimą iš lauko. Panevėžyje šiandien duris atvėrė prekybos tinklai „Senukai“, „Depo“. Vos tik šie prekybos centrai pradėjo darbą, į juos masiškai pradėjo plūsti panevėžiečiai. Tarsi šalyje negaliotų karantino draudimai.

Socialdemokratai siūlo leisti dalį paramos nuo koronaviruso krizės nukentėjusiam smulkiam ir vidutiniams verslui mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), o ne tik per bankus. VMI sako to daryti negalinti.  Tuo tarpu konservatorius Mykolas Majauskas įsitikinęs, kad reikia ieškoti visų išeičių, kaip būtų galima išvengti tarpininkų, kad parama verslą pasiektų kuo greičiau.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ iš banko „Swedbank“ pusei metų pasiskolino 100 mln. eurų. Grupė pranešė ketvirtadienį pasirašiusi sutartį su banku dėl 100 mln. eurų kreditavimo, skirto apyvartinėms lėšoms, o palūkanų norma ir kita su kaina susijusi informacija neskelbiama.  100 proc. „Ignitis grupės“ akcijų priklauso valstybei, jas patikėjimo teise valdo Finansų ministerija.

Lietuvos verslo paramos agentūros direktorius Aurimas Pautienius-Želvys Vyriausybėje ketvirtadienį suteiks daugiau informacijos apie paramą verslui karantino laikotarpiu. Kviečiame stebėti tiesioginę transliaciją: Spaudos konferencijoje taip pat dalyvaus Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Vidmantas Janulevičius.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis neišvengė interesų konflikto, pasirašydamas valdybos nutarimą dėl jo paties elgesio, paskelbė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).  VTEK pranešė vienbalsiai nusprendusi, kad R. Kuodis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatą vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Vyriausybei trečiadienį daliai verslo sušvelninus apribojimus, didžiausia Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupė „Apranga“ planuoja savaitgalį atidaryti 15 parduotuvių Vilniuje ir Kaune, o kitą antradienį – dar vieną Klaipėdoje.  „Planuojame šeštadienį atidaryti visas mūsų parduotuves, kurios yra Vilniuje Gedimino prospekte, Rotušės aikštėje, Kaune Laisvės alėjoje ir antradienį Klaipėdoje, Herkaus Manto gatvėje“, – BNS sakė grupės vadovas Rimantas Perveneckas.

Lietuvoje ruošiantis skelbti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Panevėžio statybos konkursus, bendrovė „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ konsultuosis su rinkos dalyviais.

Pandemijos paveiktam verslui valstybės parama turi būti skiriama sparčiau, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.  Ketvirtadienį jis su verslo asociacijų vadovais bei laikinuoju ekonomikos ir inovacijų ministru Žygimantu Vaičiūnu aptarė priemonių, švelninančių koronaviruso pasekmes ekonomikai, efektyvumą ir galimybes jas tobulinti.  „Praėjus mėnesiui nuo karantino pradžios verslą pasiekė tik nedidelė numatytų paramos lėšų dalis.

Kompanija „Apple“ vakar naktį pristatė naujausią savo kūrinį – išmanųjį telefoną „iPhone SE“. Skelbiama, kad tai bus pigiausias bendrovės išmanusis telefonas. „Kai kurie „Apple“ įrenginius įsigyti norintys klientai kartais nuogąstauja, kad įsigyti „iPhone“ telefonus norėtų, tačiau jų kaina jiems nėra tinkama, tai vis tik „premium“ segmento produktai. Su naujuoju „iPhone SE“ gamintojas siekia patenkinti būtent šių vartotojų lūkesčius.

Premjerui Sauliui Skverneliui pažadėjus, kad nuo liepos elektra gyventojams pigs maždaug 10 proc., o dujos – 15 proc., energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad kainų sumažinimas gali būti dar didesnis, priklausomai nuo to, kaip dar keisis jų kaina rinkoje.

Vyriausybės sprendimas atlaisvinti dalį suvaržymų mažmeninei prekybai ir paslaugų verslui yra žingsnis teigiama kryptimi, tačiau tai nepadės išvengti šio verslo nuosmukio, teigia ekonomistai. Anot jų, tam įtakos turi ir gyventojų elgsenos pokyčiai – jiems nerimą kelia tiek koronaviruso plitimas, tiek mažėjančios pajamos.

Savarankiškai dirbantys gyventojai jau gali deklaruoti 2019 metų pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Deklaravus pajamas gyventojams atsiranda ir prievolė sumokėti „Sodrai“ socialinio draudimo įmokas. Dėl ekstremalios situacijos gyventojams, užsiimantiems savarankiška veikla, kyla daug klausimų apie įmokų mokėjimą „Sodrai“. Pateikiame informaciją, kurią svarbu žinoti kiekvienam, deklaruojančiam pajamas.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo naujiena. Anot jo, netrukus pigs elektra ir dujos. „Elektros kaina nuo liepos 1 d. turėtų mažėti ne mažiau kaip 10 proc. (kalbu apie standartinį elektros tarifą gyventojams), o gamtinės dujos – ne mažiau kaip 15 proc. visiems gyventojams. Duomenys dar negalutiniai, jie gali koreguotis. Ne į blogesnę, o į geresnę pusę, kitaip tariant – vartotojų naudai.

Dažnas pirkėjas stengiasi, kad jo pirkinių krepšelyje atsidurtų ne tik kokybiškos, bet ir kuo pigesnės prekės. Didieji šalies prekybos tinklai siūlo itin platų prekių asortimentą, tačiau net ir analogiškų produktų kainos skirtingose prekybos vietose išlieka skirtingos.

Vyriausybei trečiadienį leidus atnaujinti veiklą visiems prekybininkams, turintiems atskirą išėjimą į lauką, ketvirtadienį pradėjo veikti statybinių medžiagų ir buities prekių bei elektronikos parduotuvės. Netrukus žada atsidaryti ir baldų prekybos centras „Ikea“, kai kurie kiti baldų prekybininkai.

Finansų ministras teigia, kad Lietuvos ekonomikos šiemet laukia nuosmukis ir biudžeto deficita. Pasak Viliaus Šapokos, vis dėlto tiksliai prognozuoti šalies ekonomikos raidą dabar sunku, daug kas priklausys nuo pandemijos suvaldymo spartos.   „Manau, kad negalime turėti iliuzijų, kad turėsime ekonomikos augimą. Klausimas yra nuosmukis ir kokio lygio jis bus, tai priklausys nuo to, kaip seksis suvaldyti pandemiją.

Vyriausybei po mėnesį trukusių suvaržymų trečiadienį leidus atnaujinti veiklą kai kuriems verslams, dar daugiau jų galėtų būti atnaujinta per pirmas dešimt gegužės dienų, teigia premjeras Saulius Skvernelis.  Jis taip pat pabrėžia, kad atpalaidavimas priklausys nuo to, ar po Velykų savaitgalio drastiškai nepadidės užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius.  „Kol kas turime nebloga plokščią kreivę, statistikos augimą, kuris leidžia priimti žingsnius dėl dalinio atpalaidavimo.