Lietuvos verslas

Draudimo bendrovės ne visais atvejais investicinio gyvybės draudimo kryptis valdo taip, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas klientams, kaip tai įpareigoja Draudimo įstatymas, rodo naujausia Lietuvos banko atlikta analizė.

Pasaulinė Covid-19 pandemija keliems mėnesiams paralyžiavo Lietuvos verslą. Smūgio būta stipraus, tačiau trumpo ir be ilgesnių skaudžių pasekmių, mano ekonomistai. Epidemiologams svarstant, kad rudenį šalį gali pasiekti antroji Covid-19 banga, verslas atrodo ramus. Verslininkų teigimu, pirmosios Covid-19 bangos pamokas jie beveik išmoko ir pandemijos atneštame blogyje moka įžvelgti ir gėrio.

Stebint e. prekybos augimą pasaulyje bei besikeičiančius vartotojų poreikius didėja būtinybė turėti e. prekybos kanalą, portalui vz.lt sakė „Aljanso Aibė“ vadovai. Aljansas šiuo metu svarsto, koks bendras e. prekybos sprendimas tiktų visiems aljanso nariams. „Aljanso Aibė“ narių, kurių šiuo metu yra 216, apyvarta šių metų pirmąjį pusmetį siekė 194,2 mln. eurų ir buvo 10 proc. didesnė nei pernai  tuo pačiu metu, kai pardavimai sudarė 176,2 mln. eurų.

Vakarų Europoje taip pat ir Baltijos šalyse – Latvijoje ir Estijoje butai paprastai parduodami su visa apdaila. Pernai atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik 70 procentų lietuvių irgi norėtų įsigyti būstą su visa apdaila. Tačiau, dauguma Lietuvoje parduodamų butų pirkėjams siūlomi tik su daline apdaila. Specialistai tikina, kad anksčiau žmonės bandė taupyti, todėl rinkosi ne visiškai įrengtus butus, tačiau dabar laikai pasikeitė. Tad turėtų keistis ir nekilnojamo turto pardavėjų pasiūla.

Naujame Europos Sąjungos biudžete siūloma sparčiau didinti tiesiogines išmokas Lietuvos žemdirbiams, rodo naujienų agentūros BNS gautas dokumentas, pirmadienį pateiktas bendrijos viršūnių susitikime. „Visose valstybėse narėse 2022 metais išmokų lygis bus mažiausiai 200 eurų už hektarą“, – rašoma projekte, kurį pristatė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

Vos už poros savaičių bus paleista Astravo elektrinė, tikina „Rosatom“ atstovai. Siekiant užkirsti tam kelią, Lietuvoje rengiamos protesto akcijos. Tačiau ar jau nepražiopsojom laiko ir dar galim ką pakeisti? Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir profesorius Vytautas Landsbergis. „Rosatomo“ atstovas pareiškė, kad Astravas bus paleistas jau rugpjūčio pradžioje, vos už kelių savaičių.

Aplinkosaugininkai rudenį ketina tikrinti, ar prekybininkai apmokestina pirkiniams skirtus plastiko maišelius. Aplinkos apsaugos departamento atstovas sako, kad tokiu būdu norima pamatyti, kas vyksta rinkoje, ir priminti prekybininkams, kad veltui plastiko maišelių dalinti negalima.  „Tą akciją planuojame rudenį, manau, kad spalį-lapkritį. Dabar turime pasirinkti geriausią taktiką – ar tai turėtų būti tyli akcija, paviešinant tik jos rezultatus, ar labiau prevencinė akcija.

Finansų ministras Vilius Šapoka su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) politinės misijos atstovais pirmadienį aptars preliminarias rekomendacijas Lietuvai.   Ministras su EBPO ekspertais kalbėsis apie Lietuvos ekonominę situaciją, pristatys rengiamą Lietuvos „Ateities ekonomikos DNR“ planą, pranešė Finansų ministerija.

Valstybinė mokesčių inspekcija nformuoja, kad pajamų deklaracijas iki š. m. liepos 1 d. pateikę gyventojai vis dar gali skirti savo gyventojų pajamų mokesčio dalį paramai – prašymų teikimo terminas šiemet pratęstas iki rugpjūčio 20 d., rašoma pranešime spaudai.  Paramos gavėjams, tarp jų ir meno kūrėjams, galima skirti iki 1,2 proc. pajamų mokesčio, politinėms partijoms - iki 0,6 proc., profesinėms sąjungoms ar jų susivienijimams – iki 0,6 proc. GPM.

Vos Vyriausybė užsiminė apie galimybę grąžinti privalomą apsauginių kaukių dėvėjimą viešose vietose, kai kur pirkėjai ėmė jas šluoti nuo parduotuvių lentynų. Dalis prekybos tinklų fiksuoja pastaruoju metu sparčiai išaugusią medicininių kaukių paklausą. Vis dėlto nepanašu, kad gyventojai ruoštųsi itin griežtam karantinui, nes neskuba apsirūpinti kruopomis ar konservais.

Iki liepos turėjo ne tik deklaruoti pajamas už praėjusius metus, bet taip pat sumokėti mokesčius ir įmokas „Sodrai“. Tačiau dešimtys tūkstančių gyventojų to dar nepadarė. Dalis jų dar turi laiko iki rugpjūčio vidurio, tačiau kitiems jau dabar gresia sankcijos ir pinigų išieškojimas. Kaip portalą tv3.lt informavo „Sodra“, ji neturi duomenų, kiek gyventojų, deklaravusiųjų pajamas už 2019 metus, nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų.

Baigusį galioti vairuotojo pažymėjimą galima pasikeisti internetu. Nors tai gali atrodyti greitas ir patogus būdas, kai kurie gyventojai svarsto, ar tai tikrai saugu, nes dalį asmens duomenų reikia siųsti elektroniniu paštu. Be to, vis tiek vizito pas gydytoją ar bent jau laiško jam išvengti nepavyks. Gyventojų abejonės dėl galimai nesaugaus asmens duomenų perdavimo gali kilti dėl medicininės pažymos, kuri turi būti galiojanti keičiant vairuotojo pažymėjimą.

Atšilus orams kiekvienais metais išauga lauko pavėsinių prekyba. Pavėsinių gamintojai ir pardavėjai teigia, kad įsibėgėjus sezonui vos spėja vykdyti užsakymus, tačiau pastebi, kad pirkėjų netrūksta ir sezono pabaigoje. Šie skuba pasinaudoti nuolaidomis. Internetinės parduotuvės Pigu.lt komunikacijos vadovė Raimonda Strazdauskaitė teigia, kad pirmieji pavėsinių pardavimai prasideda kovą-balandžio mėnesiais. „Žinoma, priklauso kiek šalta buvo žiema.

Naujo buto pirkimas gali atnešti ne tik džiaugsmus, bet ir rūpesčius. Vilniečiai nusprendę įsigyti butus Pilaitės mikrorajone įtaria, kad pateko į sukčių pinkles. Butus pastačiusi ir pardavinėjusi įmonė vengia pasirašyti notarines sutartis. Negana to įmonė pakeitė pavadinimą ir bando kratytis atsakomybės. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Andrius. Vyras pasakoja, kad su įmone pernai pasirašė sutartį dėl buto pirkimo, sumokėjo pusę sumos, tačiau įmonė vis dar nepasirašo notarinės sutarties.

Ar gali būti, kad į automobilio kuro baką tilptų bent 7 litrais daugiau degalų nei maksimalus kiekis, nurodytas gamintojo? Tuo negalinti patikėti vairuotoja įtaria, kad degalinė taip siekia pasipelnyti. Tačiau ši tikina, kad kuro kolonėlių gedimų neužfiksavo ir skundų daugiau negavo. Portalas tv3.lt nusprendėme tuo įsitikinti, tad kartu su Lietuvos metrologijos inspekcija nuvykome įsitikinti, ar tikrai kuras šioje degalinėje matuojamas teisingai.

Per karantino laikotarpį prekybos centrų skelbta „padėkų ceremonija darbuotojams“ šiandien jau išnyko iš reklaminių stendų. Prekybos centrai bene vieninteliai karantino metu ne tik išsaugojo, bet ir padidino pajamas, o labiausiai išaugo prekių pristatymo paslaugas teikiančių bendrovių apyvartos.

Vos įpusėjus vasarai žmonės jau džiaugiasi puikiu grybų derliumi. Socialiniuose tinkluose dalijamasi nuotraukomis su kalnais voveraičių, kurių dalis iškeliauja į supirkimo punktus. Čia už kilogramą voveraičių dažnu atveju mokama apie 3 eurus, tačiau parduotuvėse kaina beveik penkis kartus didesnė. Socialiniuose tinkluose žmonės džiaugiasi – vos kelios valandos miške ir į namus grįžtama pilnomis pintinėmis voveraičių, kurių užtenka ne tik palepinti savo šeimą, bet ir parduoti.

Neįgaliųjų sporto įrangai ir inventoriui įsigyti iš Sporto rėmimo fondo paskirstyta beveik 288 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Švietimo mokslo ir sporto ministerija. Jos teigimu, finansavimą gavo neįgaliųjų sporto organizacijų, klubų, švietimo įstaigų, nevyriausybinių ir kitų organizacijų projektai. Jie bus įgyvendinami 2020–2023 metais.

Studijų ir mokslo įstaigose dirbančių dėstytojų ir tyrėjų algos didinti papildomai skirta 4,6 mln. eurų, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako, kad dėstytojų ir tyrėjų algų augimas – ankstesnių investicijų į mokslą tąsa. „Tai daroma siekiant didinti mokslinės karjeros patrauklumą, pritraukti jaunimo ir sudaryti geresnes, stabilesnes sąlygas dirbti jau pasirinkusiesiems šį kelią“, – pranešime teigė ministras.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos per šių metų šešis mėnesius buvo 4,98 mlrd. eurų – 722,4 mln. eurų (12,7 proc.) mažiau nei planuota ir 364,3 mln. eurų (6,8 proc.) mažiau nei pernai sausį-birželį. Pajamų į valstybės biudžetą šiemet gauta 3,994 mlrd. eurų – 718,1 mln. eurų (15,2 proc.) mažiau nei planuota ir 372 mln. eurų (8,5 proc.) mažiau nei per 2019-ųjų šešis mėnesius, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija.

Po karantino verslas ir gyventojai grįžta prie daugmaž įprasto gyvenimo. Tačiau į valstybės biudžetą nesurinktos lėšos jau artėja prie milijardo eurų. Tai reiškia, kad suplanuotoms išlaidoms finansuoti teks skolintis itin daug. Kaip žinoma, skolas teks grąžinti, o jei nebus mažinamos išlaidos, gali tekti didinti mokesčius. Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metų sausio – birželio mėnesių valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 6,8 proc. (364,3 mln.

Savo atostogas jau pradėję ar jas tik planuojantys lietuviai šiemet, panašu, neišlaidaus. Dauguma apklaustųjų savaitės trukmės atostogoms šią vasarą nusprendė skirti iki 200 eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tokią šalies gyventojų nuomonę apie atostogų biudžetą atskleidė vieno didžiausių Europoje keltų operatorių DFDS užsakymu atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa. Respondentų buvo klausta, kokį biudžetą jie šiemet yra numatę atostogoms, skaičiuojant vienam asmeniui, savaitei.

Lietuvoje kartu su vasara įsibėgėja ir šviežių bei įvežtinių uogų, vaisių ir daržovių sezonas. Šių gėrybių augintojai ir nuolatiniai prekiautojai laikinosios prekybos vietose, kioskuose, specialiai pritaikytuose automobiliuose ar prekyvietėse šalia prekybos centrų jų siūlo vis daugiau ir įvairesnių.

Eksportuotojams pastarieji trys mėnesiai buvo labai sudėtingi: metinis prekių eksporto nuosmukis balandį buvo 21,8 proc., gegužę smukimas siekė 21,8 proc., o birželį, nors dar nėra duomenų, kritimas jau buvo mažesnis. Nors pokyčiai atrodo įspūdingi, toks prekių eksporto nuosmukis balandį ir gegužę buvo vienas iš mažesnių tarp Europos Sąjungos valstybių. Pavyzdžiui, Švedijos ir Estijos prekių eksportas gegužę buvo ketvirtadaliu, Vokietijos ir Suomijos 30 proc., o Prancūzijos net 40 proc.

Europos Komisija patvirtino Žemės ūkio ministerijos parengtą valstybės pagalbos  schemą, pagal kurią bus kompensuojami dėl COVID-19 pandemijos kiaulienos, daržovių ir akvakultūros produktus gaminančių ir perdirbančių įmonių patirti nuostoliai. Kaip praneša Žemės ūkio ministerija, patvirtinta valstybės pagalbos schema siekia 49,5 mln. eurų.  Pagal minėtą valstybės pagalbos schemą bus teikiama dviejų formų valstybės parama: tiesioginių subsidijų forma (tam bus skirta 9,5 mln.

Iki šio mėnesio pabaigos turėtų būti išmokėtos vienkartinės papildomos išmokos tiems, kas gauna vaiko pinigus. Tiesa, kol kas bent jau didžiosios miestų savivaldybės negali pasakyti tikslios dienos, kada perves pinigus gyventojams. Dar birželio pradžioje Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį siekiant sumažinti neigiamus ekonominius ir socialinius COVID-19 pandemijos padarinius, visi vaikai, gaunantys vaiko pinigus, gautų papildomą vienkartinę išmoką. Ji sieks 120 arba 200 eurų.

Seimui įteisinus Darbo kodekso pakeitimus dėl darbdavių skelbiamų atlyginimų, vis dar pasitaiko, kad dalis įmonių nenurodo siūlomo darbo užmokesčio. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tikina, kad tokie atvejai yra pavieniai, o per visą laikotarpį tebuvo skirta vos viena bauda. Ieškant darbo pasiūlymų populiariausiose Lietuvos darbo skelbimų portaluose, vis dar galima rasti įmonių, kurios nei tituliniame skelbimo puslapyje, nei aprašyme nenurodo tikslios atlyginimų dalies.

Rinkdamiesi tarp dviejų alternatyvų – 18 ar 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogų su neperleidžiamais mėnesiais mamai ir tėčiui – gyventojai labiau linkę pritarti dvejų metų išmokų terminui, skelbia apklausą atlikusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Ministerija teigia baigusi apklausą dėl tėčių įtraukimo į vaikų priežiūrą: 61 proc.

Vyriausybei suteikus sveikatos apsaugos ministrui galimybę įvesti privalomą keturiolikos dienų izoliaciją atvykstantiesiems iš trečiųjų šalių, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas sako, kad įmonės turi pasitikėti sprendimais siekiant mažinti koronaviruso riziką, tačiau jis taip pat neatmeta, kad dėl įmonėse sumažės darbuotojų iš trečiųjų šalių, gali brangti darbo jėga.

Liepos 16 d. baigėsi visuomenės balsavimas dėl tėčių įtraukimo į vaikų priežiūrą. Paaiškėjo, kad savo nuomonę išreiškusieji labiau palaikytų pirmąją alternatyvą – ja siūloma vaiko priežiūros išmoką mokėti iki vaikui sukaks 24 mėnesiai, o kiekvienam iš tėvų tektų po 2 neperleidžiamus vaiko priežiūros mėnesius.  Šios alternatyvos pasirinkimas dar nereiškia, kad būtent tokia tvarka bus numatyta teisės aktuose.

Koronavirusui pasiekus mūsų šalį buvo paskelbtas karantinas, daugelis verslų sustabdė veiklą, o nemaža dalis darbuotojų neteko darbo. Tačiau panašu, kad bent jau darbo rinkoje krizė baigėsi. Tiesa, „Sodra“ perspėja, kad džiaugtis dėl to dar anksti. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame svarsto, kad realius nedarbo rodiklius iškraipo naujos išmokos.

Ukrainos naminių gyvūnų pašarų gamintoja „Kormotech“ Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) baigė šunų ir kačių ėdalo gamyklos statybas ir ją atidaro, pranešė užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“. Bendra investicijų suma siekia daugiau nei 10 mln. eurų, ketinama sukurti virš 60 darbo vietų. „Pasirinkome investuoti Lietuvoje, Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje, nes čia matome daug ekonominių ir logistinių privalumų.

SEB banko darbuotojai jau pradeda keltis į naują banko būstinę dešiniajame Neries krante, kurioje iki vasaros pabaigos duris atvers modernūs Klientų konsultavimo, Inovacijų centrai, įsikurs kiti banko padaliniai. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, didelė dalis naujojo pastato, sujungiančio Upės gatvę ir Konstitucijos prospektą, suprojektuota ir pastatyta taip, kad būtų atvira visuomenei. Vienas svarbiausių aspektų kuriant šį pastatą yra jo tvarumas ir kuo mažesnė įtaka klimato kaitai.

Šių metų pirmąjį pusmetį didžiausias Lietuvos darbdavys, prekybos tinklas „Maxima“, savo darbuotojams išmokėjo 5,7 mln. eurų skatinamųjų premijų, t. y. net 40 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.  Papildomi priedai vidutinį „Maxima“ darbuotojų atlygį šįmet jau kilstelėjo beveik dešimtadaliu, rašoma bendrovės išplatintame pranešime žiniasklaidai. „Bendrovėje taikoma finansinė darbuotojų motyvavimo sistema sudaro galimybes daugiau užsidirbti.

„Rosatom“ planuoja rugpjūčio pradžioje fiziškai įjungti Astravo atominę elektrinę (AE), pareiškė Baltarusijos branduolinę jėgainę netoli Lietuvos valstybinės sienos statančios Rusijos valstybinės branduolinės energetikos korporacijos vadovas.

Nuolatinis darbuotojų kvalifikacijos lygio kėlimas yra viena iš prioritetinių Europos Sąjungos krypčių. Įmonės, prisidedančios prie nuolatinio darbuotojų mokymo, yra laikomos ne tik pranašesnėmis, tačiau ir sugebančiomis užtikrinti, kad visapusiškai bus patenkinti tiek įmonės, tiek ir klientų poreikiai. Kvalifikuoti darbuotojai yra laikomi pažangios įmonės standartu, todėl vis daugiau įmonių vadovų investuoja į darbuotojų kompetencijų ugdymą bei kvalifikacijos kėlimą.

Europos Komisija (EK) patvirtino 47,5 mln. eurų vertės paramos schemą kiaulienos, daržovių ir akvakultūros produktų gamybos bei perdirbimo Lietuvos įmonėms, nukentėjusioms nuo koronaviruso protrūkio. Paramos schema buvo patvirtinta pagal kovo 19 dieną EK priimtą laikinąją valstybės pagalbos sistemą, pranešė EK.  Pagal schemą 7,5 mln. eurų parama bus teikiama kaip tiesioginės dotacijos, o 40 mln. eurų – subsidijuojamos paskolų palūkanų normos.

Lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinamos kuro normos šiemet nemažės ir išliks tokios pačios, kaip ir pernai. Tačiau jau kitais metais kai kuriems gyventojams jos bus leista nusipirkti mažiau.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ atnaujins traukinių maršrutą į Lenkiją. Traukiniai maršrutu Kaunas–Balstogė–Kaunas vėl kursuos nuo liepos 31 dienos. Traukinys į Balstogę iš Kauno vyks šeštadieniais ir sekmadieniais ir pirmadieniais, pranešė bendrovė. „Prieš priimdami sprendimą kurį laiką stebėjome koronaviruso situaciją, keleivių srautus šalies viduje, jų poreikius dėl kelionių traukiniais į užsienį.

Dviejų didžiausių parlamentinių partijų vadovai Ramūnas Karbauskis ir Gabrielius Landsbergis kartu su žmonomis taip pat yra ir vieni turtingiausių Lietuvos gyventojų. Bent jau tarp tų, kurie privalo deklaruoti savo pajamas ir turtą.

Praėjusiais metais valdančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko turtas buvo pats didžiausias, o opozicijoje esantiems konservatoriams vadovaujančio Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos – trečias didžiausias iš visų lietuvių, privalėjusių deklaruoti turtą. Tai rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paskelbti praėjusių metų deklaracijų duomenys apie turėtą turtą ir pinigines lėšas.

Daugiau kaip pusę valstybės patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto (NT) savivaldybės naudojo ne toms funkcijoms, kurioms jis buvo skirtas, atlikti arba visai nenaudojo. Apie patikėjimo teise valdomą valstybės NT tikslios informacijos neturi trečdalis jį valdančių savivaldybių, rodo Valstybės kontrolės atlikto audito išvados. 2019 metų pirmąjį pusmetį 49 iš 56 audituotų savivaldybių patikėjimo teise valdė 426 valstybės NT objektus – apie 3 proc. viso valstybės NT.

Pasibaigus karantinui pensijų fonduose kaupiamo turto vertė vėl ėmė augti, tačiau pirmo šių metų pusmečio rezultatas lieka neigiamas. Būsimų pensininkų turto vertė susitraukė daugiau kaip 5 proc., praneša Lietuvos bankas. Lietuvoje veikiantys II pakopos pensijų fondai per 2020 m. antrąjį ketvirtį uždirbo teigiamas grąžas: bendras svertinis vieneto vertės pokytis balandžio–birželio mėn. sudarė +11,1 proc.

Kauno įmonėje „Hegelmann Transporte“ užfiksavus Covid-19 protrūkį, sunerimo visi vežėjai. Asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas tvirtina, kad šis incidentas visam verslo sektoriui bus pamoka. Jo teigimu, vežėjai jau galvoja, ką daryti, kad analogiškos problemos nesikartotų. Vienas sprendimo būdų – darbuotojų testavimas. Antradienį Kauno įmonėje „Hegelmann Transporte“ registruotas koronaviruso protrūkis – infekcinė liga iš viso nustatyta 18 asmenų, kurie atvyko iš Uzbekistano.

Šį penktadienį Europos Sąjungos lyderiai Briuselyje tęs derybas dėl ateinančių septynerių metų biudžeto ir ES paramos fondo lėšų šalims narėms, nukentėjusioms nuo pandemijos. Bendrai Lietuva gali tikėtis apie 15 milijardų eurų negrąžintinos ES paramos ir dar kelių milijardų lengvatinių paskolų.

Lietuvos ir Lenkijos dvišaliai santykiai yra geriausi per pastarąjį dešimtmetį, visi šalių strateginės svarbos projektai – elektros, dujų, kelių ir geležinkelių jungtys – juda į priekį ir turėtų būti įgyvendinti laiku, po susitikimo su Lenkijos vyriausybės vadovu Mateuszu Morawieckiu teigė premjeras Saulius Skvernelis.

Lietuvos gyventojai turi sukaupę nemažai turto, tačiau, kitaip nei daugelyje ES šalių, didžiausią jo dalį sudaro nekilnojamas turtas. Lietuviai turi gana nedaug finansinio turto – ir beveik visą jį laiko indėliais bankuose. Ekonomistų teigimu, tai nėra pats geriausias būdas investuoti. Tačiau ką daryti, kad pinigus įdarbintume geriau? Lietuvos banko tyrimas atskleidė, kad mūsų šalyje vyrauja palyginti maža turto ir gana didelė pajamų nelygybė.

Šią savaitę Slovakijos veterinarijos tarnyba pranešė apie pirmąjį šalyje afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkį šiais metais, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). AKM virusas užfiksuotas smulkiame ūkyje Trebišovo regione, apie 1,5 km nutolusiame nuo sienos su Ukraina ir 2,5 km nuo Vengrijos. 2019 m. Slovakijoje kiaulių laikymo vietose buvo patvirtinta 11 AKM protrūkių.

Trečiadienį, liepos 15 d., nuo 11 iki 15 valandos dalis vilniečių gali likti be dienos pietų. Dėl vienašališkai sumažintų tarifų tuo metu streikuos apie 80 „Bolt Food“ kurjerių. Jų kantrybės taurę perpildė pirmadienio rytą 8.37 val. gauta žinutė, kad maisto pristatymo kompanija nuo 9 val. keičia bazinius įkainius. Vietoj 3 eurų už pristatymą, kurjeriai nuo šiol gauna po 2,8 euro, rašoma „Gegužės 1-osios“ profesinė sąjungos pranešime žiniasklaidai.