Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, praėjusių metų pabaigoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis kartu su žmona Lina deklaravo turtą, kurio bendra vertė siekė beveik 24,5 mln. eurų.
Per metus politiko deklaruoto turto vertė išaugo daugiau kaip 8 mln. eurų.
Jam priskiriamo gyvenamojo namo vertė per metus išaugo daugiau kaip 7 mln. eurų iki 7,7 mln. eurų. Kitų jos nekilnojamojo turto objektų vertė išaugo per 0,5 mln. eurų, o žemės sklypų – daugiau kaip 102 tūkst. eurų.
Be to, palyginti su ankstesniais metais, bankuose ar kitur laikomų pinigų sumą politikas padidino 0,6 mln. eurų iki 0,8 mln. eurų.
Sprendžiant iš VMI skelbiamos deklaracijos, Ispanijoje gyvenančios L. Karbauskienės piniginės lėšos išaugo 53,5 tūkst. eurų iki 77,8 tūkst. eurų.
R. Karbauskis paaiškino, kad deklaracijoje nurodyto turto vertė padidėjo dėl to, kad jis nusipirko jam priklausančios įmonės prie Kauno marių statytą nekilnojamąjį turtą.
„Išmokėti dividendai, įsigytas turtas, sumokėti milžiniški mokesčiai valstybei. Aš tiksliai neatsimenu kiek, bet gal apie 3 mln. eurų – 30 proc. nuo tos sumos. Štai tokia ir istorija: įsigytas nekilnojamasis turtas.
Bet kokiu atveju jokio keistumo čia nėra. Politikai, kurie deklaruoja turtą, jie moka mokesčius. O aš moku labai daug mokesčių visą laiką, kiekvienais metais. Ir įmonės, kurios taip pat moka mokesčius, kaupia nepaskirstytą pelną ir jis išmokamas sumokant pelno mokestį, po to sumokamas pajamų mokestis. Taigi du kartus sumokami mokesčiai ir taip lėšos tampa savininko, kurias jis gali naudoti pagal norimą paskirtį. Taip ir atsitinka“, – paaiškino R. Karbauskis.
Turtas padidėjo dėl paskolos?
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas G. Landsbergis su žmona Austėja per pastaruosius metus deklaruoto turto vertę padidino daugiau kaip 12,7 mln. eurų – iki 14,5 mln. eurų.
Politiko turimų vertybinių popierių vertė išaugo 132 tūkst. eurų iki 1,3 mln. eurų. Tiesa, banke jo laikomų pinigų suma sumažėjo 8 tūkst. eurų.
A. Landsbergienės turimų akcijų vertė, sprendžiant iš deklaracijos, išaugo 12,8 mln. eurų, o jos turimų pinigų suma sumenko 337 tūkst. eurų.
Portalui tv3.lt TS-LKD atstovė Vytautė Šmaižytė tikino, kad tokios apimties turto, realiais milijonais, kaip neretai klaidingai manoma, G. Landsbergis ir jo šeima neturi.
„Prieš imant paskolą naujos mokyklos statybai 2019 m., buvo privalomas reikalavimas įvertinti įmonių akcijų vertę. Kas ir buvo padaryta – ši akcijų vertė atsispindi A. Landsbergienės turto deklaracijoje, tačiau verslo finansiniai įsipareigojimai yra dar didesni, šiuo metu siekiantys 20 mln. eurų“, – nurodė V. Šmaižytė.
Anot jos, kaip jau buvo skelbta viešai, 2019 metų rugpjūtį A. Landsbergienė padidino motininės įmonės „Kibirkštis“ įstatinį kapitalą iki 12,6 mln. eurų. Įstatinis kapitalas padidintas ne piniginiu įnašu, o įnešant „Vaikystės sodo“ ir „Karalienės Mortos mokyklos“ akcijas verslo vertintojų nustatyta akcijų rinkos verte.
„Kibirkštis“ yra prisiėmusi 20 mln. eurų vertės įsipareigojimus – 20 metų nuomoti naują mokyklos pastatą Kalnėnų mikrorajone Vilniuje, kuriame nuo 2020 metų sausio įsikūrė Vilniaus „Karalienės Mortos mokykla“ ir vienas „Vaikystės Sodo“ tinklo darželių.
Daugiau mokesčių mokėti neturės
VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė informavo, kad gyventojo (šeimos) turto deklaracijas kasmet privalo pateikti tik tie gyventojai, kuriems tokia pareiga atsiranda pagal užimamas pareigas.
Gyventojui deklaravus turtą, nauji mokėtini mokesčiai neatsiranda – mokėtina arba grąžintina mokesčių suma atsiranda pateikus metinę pajamų deklaraciją.
Gyventojų turto deklaracijų viešinimą reglamentuoja Gyventojų turto deklaravimo įstatymas. Būtent jis nurodo, kurie asmenys ir jų sutuoktiniai privalo teikti gyventojo turto deklaracijas, kokie duomenys apie jų turimą turtą turi būti teikiami deklaracijoje bei kurių politikų, valstybės tarnautojų deklaracijos yra skelbiamos viešai VMI puslapyje.
Turto deklaracijoje gyventojai privalo deklaruoti šį savo turimą turtą: 1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį; 2) kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikоs teisės aktus privaloma teisinė registracija; 3) pinigines lėšas (toliau – lėšos), turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose bei ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų; 4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų; 5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų; 6) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 1 500 eurų; 7) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 1 500 eurų.
„Svarbu pažymėti, kad gyventojų turto (šeimos) deklaracijas teikiantys asmenys patys atsakingi už pateiktą informaciją ir jos tikslumą. Turto deklaraciją gyventojas pildo atsižvelgdamas į turimas sutartis ir kitus dokumentus, remdamasis paties turima informacija, bankų ir kitų juridinių asmenų išduotomis pažymomis apie santaupų ar paskolų, gautų pajamų sumas.
Duomenys gali būti tikslinami už penkerius praėjusius kalendorinius metus, visgi, deklaracijas pateikti laiku vengiantiems, iš viso jų nepateikusiems, ar neteisingai duomenis nurodžiusiems asmenims numatyta ir administracinė atsakomybė“, – komentavo S. Aliukonytė-Šnirienė.
