Teisės aktuose reikalaujama statant daugiabučius įrengti ir nustatytą kiekį automobilių stovėjimo vietų, jeigu jų nėra – namas nepripažįstamas tinkamu naudoti. Tačiau NT vystytojams tai neparanku – aikštelės vietoje naudingiau pastatyti dar vieną pastatą, o įsipareigojimus įrengti aikštelę perduoti kitai įmonei.
Įmonėms perleidinėjant įsipareigojimus, dalijantis ir persidalijant turtą, reikalavimai gali tiesiog išnykti, o gyventojai likti tik su neįgyvendintais pažadais.
Kreipėsi į institucijas
Perkūnkiemyje prieš daugmaž 15 metų nekilnojamojo turto (NT) vystymo bendrovė „HC ir R IV projektai“ vykdė daugiabučių statybas, o suderintuose techniniuose projektuose buvo numatytos privalomos parkavimo automobilių vietos pagal tuo metu galiojusius statybos techninius reglamentus, iš kurių 824 vietos suprojektuotos kitame sklype nei statomi pastatai.
Vėliau, 2006 m. buvo pasirašyti ir notaro patvirtinti įsipareigojimai, kuriuose nurodoma, kad įmonė „Gabijos investicijos“ (dabar „Gabija Business Park“) įsipareigoja jiems priklausančiame žemės sklype pastatyti reikalingas 824 automobilių stovėjimo vietas.
Du įsipareigojimus pasirašė „Gabijos investicijos“ tuometinis generalinis direktorius Žydrūnas Andriukaitis ir valdybos narys, žinomas verslininkas, Laimutis Pinkevičius bei Lembit Tampere. Paskutinį įsipareigojimą pasirašė naujoji generalinė direktorė Daiva Skardžiūtė (dabar Daiva Perevičienė) ir tie patys valdybos nariai.
Šie įsipareigojimai buvo įregistruoti ir NT registre, tačiau 2014 m. Registrų centras sulaukė prašymo juos išregistruoti, argumentuojant tuo, kad atitinkamos žymos buvo sudarytos siekiant užtikrinti pastatų parkavimo galimybes. Jie pripažinti tinkamais naudoti, todėl ir paprašyta išregistruoti įsipareigojimus iš NT registro.
Tiesa, daugiabučių gyvenamųjų namų pripažinimo tinkamu naudoti dokumentai Vilniaus apskrities viršininko administracijos buvo pasirašyti 2008–2009 m., tačiau Perkūnkiemio gyventojai žadėtų automobilių stovėjimo aikštelių taip ir nesulaukė.
Dėl šios situacijos Perkūnkiemio bendruomenė dar šių metų vasarį kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), Vilniaus miesto savivaldybę, Statybos inspekciją ir Aplinkos ministeriją, teigdama, kad statant Perkūnkiemio kvartalą galimai buvo įvykdytas stambaus masto korupcijos nusikaltimas.
Tada bendruomenė prašė nustatyti visus asmenis, atsakingus už priimtus ir galimai Statybos techninius reglamentus grubiai pažeidžiančius sprendimus, patraukti juos atsakomybėn. Taip pat įpareigoti dabartinį sklypo savininką įvykdyti kartu su sklypu įgytus įsipareigojimus ir pastatyti tiek automobilių parkavimo vietų, kiek buvo numatyta pirminėje sutartyje; imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų apgintas viešasis interesas.
Ir nors atsakingos institucijos buvo pradėjusios tyrimus, jie buvo nutraukti dėl suėjusio senaties termino. O Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiasis miesto architektas atkreipė dėmesį, kad bendruomenė problemą dėl neįrengtų parkavimo vietų ir statytojo įsipareigojimų nevykdymo įvardijo tik dabar – praėjus daugmaž 13–14 metų po leidimų išdavimo ir beveik 10 metų po daugiabučių namų statybos.
Susirūpino tūkstančiai gyventojų
Visgi bendruomenės nariai tikina – Perkūnkiemio problemos, ypatingai dėl automobilių parkavimo, kėlė nerimą nuo įsikūrimo pradžios, tačiau dėl ilgą laiką aplink buvusių tuščių žemių, kuriose gyventojai ir statėsi automobilius, todėl nebuvo tikimasi, kad tai taps didžiulio masto problema.
„Prieš gerus 5–7 metus pradėjo formuotis kiti pastatai, kurie palaipsniui išvarinėjo gyventojus iš laisvų pievų. Tos pievos buvo tapusios automobilių aikštelėmis. Ir tada atėjo tas momentas, kai iškilo didžiulis klaustukas, kas čia nėra gerai, taigi tai naujas rajonas, bet nei socialinė, nei inžinerinė infrastruktūra neišvystyta“, – pasakoja viena iš Perkūnkiemio bendruomenės narių Vilma.
Anot jos, prieš porą metų susibūrė iniciatyvinė grupė, pasiryžusi spręsti svarbiausias kvartalo problemas.
2018 m. sausį, bendruomenė pateikė prašymą, kurį pasirašė daugiau nei 2500 Perkūnkiemio gyventojų. Juo buvo prašoma stabdyti bet kokias statybas, jas leidžiančių dokumentų išdavimą, projektinių pasiūlymų svarstymus kol bus ištirti jau pastatyti objektai Perkūnkiemio kvartale bei imtasi priemonių nustatytai žalai sureguliuoti.
„Mes su laiku tik galėjome kvartalo problemą pamatyti, iš karto identifikuoti užprogramuotos problemos nesame pajėgūs, nes ar perkant būstą arba dabar kur gyvenate puolate nagrinėti viso kvartalo projektus ir ieškoti problemų? Nesinori juk tikėti, kad gali valstybės institucijos nusižengti įstatymas“, – sako Vilma.
Anot jos, kylantys klausimai paskatino ieškoti problemų ne tik naujuose, bet ir pačiuose seniausiose projektuose, pagal kuriuos buvo įgyvendintos pirmosios didžiosios statybos Perkūnkiemyje.
Bendruomenė atkreipia dėmesį, kad visgi svarbiausias kausimas – ne kada jie kreipėsi į institucijas, tačiau kodėl nebuvo įrengtos privalomos automobilių stovėjimo vietos.
„Ne bendruomenė atsako už projektų teisėtumą, o Savivaldybės teritorijų planavimo skyrius ir Statybos inspekcija. Mes dirbame savo darbus, jie turėtų dirbti savo“, – piktinasi Perkūnkiemio gyventoja ir kelia klausimą, kas turėtų ginti viešąjį interesą.
Įmonės „Gabija Business Park“, kuri buvo įsipareigojusi įrengti automobilių aikštelę, vadovė Daiva Perevičienė šios situacijos išsamiai nekomentavo:
„Kiek pamenu, automobilių stovėjimo vietų, kurios buvo planuojamos 2006 metais dalyje šio sklypo, vystytiems projektams neprireikė.“
Kreipėsi dar kartą
Paaiškėjus, kad visi įsipareigojimai, kurių pagrindu privalėjo būti įrengtos trūkstamos automobilių stovėjimo vietos, šiuo metu iš NT registro yra išregistruoti, Perkūnkiemio bendruomenė dar kartą kreipėsi į įvairias institucijas, o tarp jų ir Registrų centrą su prašymu atstatyti (įregistruoti) žymas NT registre, kurios anot jų, 2014–2015 metais buvo panaikintos neteisėtai.
Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus tikina, kad papildomi šalių tarpusavio susitarimai ar įsipareigojimai, remiantis teisės aktais, neprivalo būti registruojami NT registre, o šio registro tvarkytojas neturi nei teisės, nei pareigos tikrinti ar kontroliuoti šalių tarpusavio įsipareigojimų vykdymo.
„Juridinių faktų registravimo NT registre tikslas – paviešinti tam tikras aplinkybes, pateikiant dokumentus, kurių pagrindų prie konkretaus nekilnojamojo turto objekto atsiranda žyma apie juridinį faktą.
Šalių tarpusavio teisės ir pareigos niekaip nepriklauso nuo šio juridinio fakto įregistravimo ar išregistravimo, o tarp šalių kylantys ginčai privalo būti nagrinėjami teisės aktų numatyta tvarka“, – komentuoja M. Samkus.
Jis teigia, kad už registro tvarkytojui pateiktų dokumentų ir juose nurodytų aplinkybių teisingumą ir teisėtumą atsako šiuos dokumentus pasirašę ir juos pateikę asmenys ar institucijos.
„Galime patvirtinti, kad esame gavę Perkūnkiemio bendruomenės prašymą. Detaliai išnagrinėjus visas aplinkybes, bendruomenei bus pateiktas atsakymas“, – tikina Registrų centro atstovas.
STT ir Statybos inspekcija tyrimą nutraukė
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija šių metų vasarį gavo Perkūnkiemio bendruomenės skundą, dėl kurio į inspekciją kreipėsi ir STT, kuri prašė prašė pateikti papildomą informaciją ir dokumentus, susijusius su susiklosčiusia situacija.
„STT išnagrinėjusi gautą pranešimą dėl galimai neteisėtai Perkūnkiemio g. neįrengtų automobilių stovėjimo vietų, šių metų vasario 28 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsisakymo pradėti tyrimą pagrindas – suėjęs senaties terminas. Nutarimą patvirtino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.
Dėl galimų korupcijos veiksnių pagal kompetenciją buvo informuota Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
STT raštu informavo Statybos inspekciją, kad atlikus patikslinimo veiksmus, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodeksu, buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Statybos inspekcija tyrimą galiausiai taip pat nutraukė.
„Vadovaujantis Inspekcijos turimais duomenimis ir NT registre esančiais duomenimis, nustatyta, kad skunde nurodytų daugiabučių gyvenamųjų namų statybai statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti 2005–2006 metų laikotarpiu, o pripažinimo tinkamu naudoti aktai Vilniaus apskrities viršininko administracijos surašyti 2008–2009 m. laikotarpyje.
Nustačiusi, kad dėl skundžiamų sprendimų suėję jų apskundimo terminai (nuo skundžiamų sprendimų praėjo daugiau kaip 10 metų), Inspekcija pradėtą tyrimą nutraukė“, – nurodoma Statybos inspekcijos komentare.
Savivaldybė neatsako
Vilniaus miesto savivaldybės atstovai nurodo, kad visi techniniai projektai buvo derinti Nuolatinėje statybų komisijoje ir jiems pritarė visos tuo metu projektus derinančios institucijos.
„Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus pastatytą statinį pripažindavo tinkamu naudoti komisija, kurią skirdavo apskrities viršininkas arba jo įgaliotas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (skyriaus) vadovas, likvidavus apskrities viršininkų administracijas, šias funkcijas, perėmė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija“, – nurodo savivaldybės atstovai.
„Tiek pagal tuo metu galiojusius, tiek pagal dabar galiojančius teisės aktus statybos valstybinę priežiūrą vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuri galbūt ir galėtų pateikti išsamesnius komentarus dėl nagrinėjamoje teritorijoje esančių statinių pripažinimo tinkamais aplinkybių, nesant įrengtų parkavimo vietų sklype“, – svarstoma Vilniaus miesto savivaldybės komentare.
Čia taip pat nurodoma, kad savivaldybė nedalyvauja sandoriuose tarp investuotojų, tarp investuotojų ar rangovų ir nekilnojamojo turto įgijėjų ir tuo pačiu negali atsakyti už vystytojų/investuotojų prisiimtų įsipareigojimų NT įgijėjams nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą.
Savivaldybė imasi visų jos kompetencijai priskirtų veiksmų tyrimą atliekančiai institucijai teikdama paaiškinimus, dokumentus ir atlikdama kitus reikalaujamus veiksmus bei yra pasiryžusi bendradarbiauti tiek su bendruomene, tiek ir kitomis institucijomis, aiškindamasi susidariusią situaciją.
