Planuojama, kad priimtas įstatymas įsigalios liepos 1 d., tačiau jo nuostatos bus taikomos visoms šiemet gautoms pajamoms.
Už įstatymo projektą po svarstymo balsavo 78 Seimo nariai, 2 buvo prieš, o 4 susilaikė. Kad įstatymas būtų galutinai priimtas, Seimui teks balsuoti dar kartą.
Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisomis planuojama keisti neapmokestinamų pajamų dydis (NPD). Apskritai, kuo jis didesnis, tuo gyventojui reikia mokėti mažiau GPM.
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlė ne tik didinti NPD, bet ir mažinti patį mokesčio tarifą. Tačiau Vyriausybė ir Seimo biudžeto ir finansų komitetas, po grupės parlamentarų pateiktų pasiūlymų svarsto tik NPD mažinimą.
Šiuo metu NPD yra 350 eurų. Pagal įstatyme įtvirtintą formulę juo gali pasinaudoti darbuotojai, kurių mėnesinės pajamos neviršija 2666 eurų neatskaičius mokesčių. Tai būtų apie 1613 eurų į rankas.
Pagal naujas pataisas NPD būtų didinamas iki 400 eurų ir juo pasinaudoti galėtų uždirbantys ne daugiau kaip 2712 eurų ant popieriaus arba 1640 eurų į rankas.
Didžiausią naudą dėl keičiamo NPD turi tie darbuotojai, kurių algos mažiausios.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija skaičiuoja, kad uždirbantiems minimalią mėnesinę algą, t.y. 607 eurus neatskaičius mokesčių, dėl priimamų pataisų papildomai gaus 10 eurų per mėnesį arba 120 eurų per metus.
Uždirbantis vidutinį apie 1300 eurų atlyginimą dėl pataisų papildomai gaus 7,23 euro per mėnesį arba 86,74 euro per metus.
Kad pataisos būtų galutinai priimtos, už jas Seimas turės balsuoti dar bent kartą. Jos įsigalios, jei bus pasirašytos prezidento.
Prašyti perskaičiuoti nuo metų pradžios mokėtą mokestį ir sumokėti darbuotojas galės darbdavio arba Valstybinės mokesčių inspekcijos, kai 2021 m. deklaruosime šiemetines pajamas.
Kaip paaiškino Finansų ministerija, projekte siūloma nustatyti, kad didesnį NPD darbdavys gyventojo prašymu taikytų nuo šių metų liepos 1 dienos, o už laikotarpį nuo 2020 metų sausio mėnesio iki liepos nepritaikytas didesnis NPD būtų pritaikomas: arba darbdavio ir darbuotojo susitarimu per šiuos metus, išskaičiuojant (perskaičiuojant) pajamų mokestį už likusius šių metų mėnesius, arba 2021 metais gyventojui teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2020 metus ir grąžinant susidariusią permoką.
Paprastai tariant, jei darbuotojui ir darbdaviui pavyks susitarti permoką būtų galima susigrąžinti dar šiemet.
Didins skolą ar padės darbuotojams
Diskusijoje dalyvavęs konservatorius Mykolas Majauskas kritiškai vertino įstatymo projektą, kuriuo mažinamas NPD. Anot jo, tai laikinas vienkartinis sprendimas, kuris neišspręs struktūrinių problemų, o tik padidins valstybės biudžeto deficitą.
Tuo metu buvęs premjeras Algirdas Butkevičius kalbėjo, kad Prezidentūra turėjo panašų projektą pateikti kovo mėnesį. Jau tuo metu, prasidėjus krizei, turėjo būti suteiktos subsidijos įmonėms ir gyventojams, taip pat įvestos mokestinės lengvatos.
Povilas Urbšys abejojo, ar toks pasiūlymas tinkamas, nes pratina žmones prie lengvų pinigų. Tokiu įstatymu valdantieji esą nori nusipirkti rinkėjų balsus.
Kęstutis Glaveckas sakė, kad pasiūlymu be reikalo ištaškomi 300 mln. eurų, nors jau trečiadienį karantinas baigiasi. Be to, papildomus pinigus žmonės ne išleis vartojimui, o praleis kazino.
Rasa Budbergytė stebėjosi, kad kiti kolegos akcentavo valstybės skolą, tačiau ji pati norėtų atkreipti dėmesį, kad įstatymo pataisomis būtų skiriama parama dirbantiems žmonėms. „Nenusigręžkime nuo dirbančių žmonių“, – ragino parlamentarė ir įspėjo, kad nors baigiamas karantinas, tačiau ekonomika negrįš į buvusias vėžias.
