Lietuvos verslas

Susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui patvirtinus, darbą pradeda naujos sudėties AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) valdyba. Ją sudaro 7 nariai: penki nepriklausomi – Dalia Andrulionienė, Eugenijus Preikša, Bernardas Guillelmonas, Kęstutis Šliužas, Aurimas Vilkelis ir du Susisiekimo ministerijos deleguoti nariai – Romas Švedas ir Agnė Amelija Mikalonė.

Kasdien keleivius vežantis pavežėjas savo darbą prilygino vergovei. Anot, jo tenka daug ir sunkiai dirbti, tačiau uždarbis menkas. Vyras skundėsi, kad dabartiniai kelionių tarifai per maži ir tuo, kad paimti keleivių vyksta nemokamai. O didžiąją dalį uždarbio pasiglemžia mokesčiai. Tuo metu platformos „Bolt“ atstovas tikino, kad vairuotojai vertina galimybę dirbti savarankiškai kada nori, o jų mėnesinis uždarbis dažniausiai viršija 1000 eurų.

Dėl techninio gedimo gamykloje į Kuršių marias pateko gamybinių nuotekų, tačiau tarša sustabdyta, antradienį pranešė įmonė „Grigeo Klaipėda“ . „Dvi–tris valandas trukusį technologinio apyvartinio vandens patekimą į aplinką operatyviai sustabdėme. Glaudžiai bendradarbiaujame su aplinkosaugininkais, siekiant nustatyti incidento aplinkybes ir į aplinką patekusių nuotekų kiekį.

Ignalinos atominėje elektrinėje (AE) antradienį apsilankęs energetikos ministras su įmonės vadovu aptarė strategines veiklos kryptis, jėgainei ruošiantis reaktorių išmontavimui.  Ministras Dainius Kreivys susitikimo su Audriumi Kamienu metu taip pat apžiūrėjo naujus radioaktyviųjų atliekų tvarkymo infrastruktūros objektus bei šiuo metu vykdomus įrangos išmontavimo darbus, praneša Ignalinos AE.

Verslui trūkstant darbuotojų, jo atstovai premjerės prašo leisti daugiau darbuotojų įsivežti trečiųjų šalių. Tai Lietuvos verslo taryba antradienį aptarė su Ingrida Šimonyte. Pasak tarybos nario, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus, daugiausiai diskusijų susitikime kilo dėl migracijos ir darbuotojų trūkumo. „Daugiausiai diskusijų – dėl darbuotojų trūkumo, dėl 54 tūkst. laisvų darbo vietų ir paradoksinės situacijos, kai turime 112 tūkst.

Lietuvoje pirmąjį ketvirtį bankrotų buvo mažiau nei pernai sausį-kovą, tačiau milijoninė valstybės pagalba skiriama įmonėms, esančioms ant bankroto slenksčio, teigia Valstybės kontrolė. Jos duomenimis, sausio-kovo mėnesiais pradėtos 157 įmonių bankroto procedūros, dar keturios įmonės pradėtos restruktūrizuoti, o nuo kovo 25-os iki birželio 28 dienos pradėtos dar 181 įmonės bankroto procedūros, iš jų 95 įmonėms 2020 metais buvo suteikta 14 mln. eurų paramos, iš jų 12,6 mln.

Vilniaus Lazdynų baseino statybos dėl išaugusių statybos kainų, buvusių rangovų galimų klaidų tikrinimo brangs iki 35 mln. eurų, sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas. Pagal ankstesnę sutartį su buvusiais rangovais, šio 2017-aisiais statyti pradėto sporto komplekso statybos sostinėje turėjo kainuoti beveik 22 mln. eurų.

Seimo Kultūros komitetas vienbalsiai pritarė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimams ir sudavė dar vieną smūgį piratų verslui Lietuvoje. Netrukus Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) galės nurodyti bet kuriai šalies finansų įstaigai nutraukti mokėjimus vogto autorinio turinio internete platintojams. „Ši įstatymo pataisa – didelis žingsnis kovoje su piratavimu Lietuvoje. Džiaugiuosi, kad kolegos Seime bei Prezidentas į tai pažiūrėjo rimtai ir vieningai.

Nuo 2021 m. liepos 1 dienos gyventojai „Sodrai“ pateikė apie 18 tūkst. prašymų dėl vienišo asmens išmokos, daugiau nei 40 proc. prašymų pateikta telefonu. „Prašymų pateikimas telefonu buvo numatytas vienišo asmens išmokos įstatyme ir mūsų klientai aktyviai naudojasi šia galimybe“ – sako „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.

Pasibaigus antrajam karantinui būsto nuomos rinka didžiuosiuose šalies miestuose atsigauna, tačiau dar nepasiekė priešpandeminio lygio. Ekspertų teigimu, nors butų nuomos kainų augimas yra paspartėjęs, sparčiai auga ir butų pirkimo kainos, tad nuomos pajamingumas ženkliai nedidėja ir šiuo metu siekia apie 7 procentus. Pasak nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovo Mariaus Čiulados, pasibaigus antrajam karantinui trumpalaikė nuoma atsigauna.

Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad lietuviai dažniausiai slaptažodžius renkasi iš vos dešimties kategorijų. Nepaisant nuolatinių rekomendacijų iš kibernetinio saugumo ekspertų, Lietuvos gyventojai vis dar naudoja ypač lengvai atspėjamus slaptažodžius.

Prastovas vis dar yra paskelbusios daugiau nei 2 tūkst. šalies įmonių, o 309 mln. eurų šiemet jau išmokėta darbuotojams, esantiems prastovose, antradienį praneša portalas delfi.lt.  Pasak Valstybinės darbo inspekcijos, liepos 16 dieną prastovose buvo 2091 įmonės.

Kelionių organizatoriai pastebi, kad didžioji gyventojų dalis jau pasirinko ar dar tik rinksis atostogauti Lietuvoje. Tačiau jie įspėja keliautojus, kad toks sprendimas pinigines gali paploninti kur kas labiau nei, pavyzdžiui, atostogos Turkijoje.  Kelionių organizatorių užsakytas tyrimas parodė, kad šią vasarą atostogoms Lietuvą rinksis net 45 proc. šalies gyventojų. „Ši vasara aukso amžius šalies kurortams, tačiau tikra prabanga gyventojams.

Vartotojų aljanso pirmadienį pristatytas bankų tvarumo tyrimas yra galimybė palyginti Lietuvos ir kitų šallių pažangą, teigia Lietuvos bankų asociacija, pozityviai vertinanti tyrimo rezultatus.  „ES šalys šiuo metu pereina į praktinį Europos žaliojo kurso įgyvendinimo etapą, kurio tikslams pasiekti reikės visų – valstybės institucijų, finansų sektoriaus ir vartotojų įsitraukimo.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ stebėtojų tarybos pirmininkas Darius Daubaras, kurio kadencija baigiasi vasaros pabaigoje, karjerą tęs Pasaulio banko grupėje, Tarptautinėje finansų korporacijoje (IFC), rašo portalas vz.lt. IFC jis eis vyriausiojo investicijų vadovo pareigas Ukrainos rinkai ir bus atsakingas už investicijas į energetikos, transporto ir skaitmeninę infrastruktūrą. Pasak D. Daubaro, su šiomis rinkomis jis dirbo ir kaip investicinis bankininkas.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 6,6 proc. ir pasiekė aukščiausią tašką nuo 2015 metų, praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Liepos 12-18 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 96,2 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektra brango ir kainavo tiek pat, kiek Lietuvoje. Estijoje brangimas buvo mažesnis – 4 proc. iki 87,6 euro už MWh.

Savaitgalį pradėjus veikti Ankstyvojo perspėjimo sistemai paaiškėjo, kad grėsmė tapti nemokiomis dabar iškilusi 195 bendrovėms, teigia Valstybinė mokesčių inspekcija.  Didžiąją šių įmonių dalį sudaro apgyvendinimo ir maitinimo (46), didmeninės ir mažmeninės prekybos ir automobilių bei motociklų remonto (45), gamybos (27) įmonės.

Projektai, sujungiantys Lietuvą su Europos Sąjungos rinkomis, yra išskirtinės svarbos, sako premjerė Ingrida Šimonytė, pirmadienį atidariusi Kauno intermodalinį terminalą, kuris yra europinės geležinkelio vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ dalis.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo Lietuvos banko valdybos nariu paskyrė Simoną Krėpštą. Naująja Prezidento vyriausiąja patarėja ir Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadove skiriama dabartinė Prezidento patarėja socialiniais klausimais Irena Segalovičienė.

Su finansiniais sunkumais susiduriančios šeimos, auginančios priešmokyklinukus ir moksleivius, gali gauti nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti. Pateikti prašymus dėl socialinės paramos mokiniams kviečiama jau dabar. Taip pat, nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio be atskiro prašymo pateikimo nemokamus pietus gaus visi priešmokyklinukai ir pirmokai bei antrokai, nepriklausomai nuo šeimos pajamų.

Deklaruotos alkoholio akcizo įplaukos per šių metų šešis mėnesius buvo 184,287 mln. eurų – 4,5 proc. daugiau nei 2020-ųjų sausio-birželio mėnesiais, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Spiritinių gėrimų akcizai per šių metų šešis mėnesius padidėjo 6,1 proc. iki 118,418 mln. eurų, alaus – sumenko 2,7 proc. iki 41,065 mln. eurų, vyno – išaugo 12,3 proc. iki 21,658 mln. eurų, tarpinių produktų – smuko 5,7 proc. iki 3,146 mln. eurų.

Penktadienį atnaujinus paveiktų šalių sąrašą, kuris įsigalioja pirmadienį, liepos 19 d., dar daugiau šalių priskirta raudonai ir pilkai zonai. Išlieka galioti tokios pačios COVID-19 pandemijos valdymo priemonės keliautojams kaip ir praėjusią savaitę. Primename, kad atvykus iš raudonai ir pilkai zonai priskirtų šalių būtina atsivežti neigiamą COVID-19 tyrimo rezultatą ir izoliuotis 10 dienų.

Kas mėnesį „Sodra“ šimtams tūkstančių gyventojų išmoka pensijas. Ją gauna ne tik Lietuvoje gyvenantys pensininkai, bet ir išvykusieji svetur. Vis tik užsienyje gyvenantys žmonės turi kasmet „Sodrai“ patvirtinti, kad yra gyvi. Jų mirties atveju artimieji turi iš karto informuoti „Sodrą“, kitu atveju gali tekti grąžinti atgal pensijos permoką.

Vasaros metu gyventojai ieško įdomių, naujų ir dar neišbandytų keliavimo būdų. Vienas jų – kelionės kemperiais. Tokių namų ant ratų nuoma užsiimantys specialistai pasakojo, kad kai kuriais atvejais kelionės jais gali būti pigesnės nei skrendant lėktuvu, o kai kada ir brangesnės. Tačiau kemperius pamėgę gyventojai nusprendžia juos įsigyti nesibaimindami net 100 tūkst. eurų kainos.

Verslo atstovų gali laukti dar daugiau apribojimų – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ruošiasi plėsti kontrolės arsenalą. Planuojama magistralinių kelių atkarpose fiksuoti, ar įmonių automobiliai naudojami darbo tikslais. Tiesa, dalis ekspertų teigia, kad tokia idėja realybėje yra sunkiai įgyvendinama.

Žemės ūkio produkcijos augintojai ir gamintojai įspėja, kad vasaros karštis tampa nebepakeliamas ne tik žmonėms, bet ir augalams, ir gyvuliams. Ūkininkai jau dabar skaičiuoja nuostolius ir tikina, kad tai netrukus gali atsispindėti ir produktų kainose – jos kils. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė įsitikinusi, kad Lietuvoje dėl karščio jau reikėtų skelbti ekstremalią situaciją. „Esant tokiam karščiui, virš 30 laipsnių jau niekas nebeauga.

Lietuvoje daugiausia laisvų darbo vietų per trisdešimt metų – darbdaviai skundžiasi, kad nėra kam dirbti. Verslininkai piktinasi, kad žmonės mieliau renkasi pašalpą nei jų darbo vietą. O darbuotojus ginančios organizacijos atšauna – esą lenkti nugarą ir kentėti didžiulį darbo krūvį už mažas žmonės nebenori. Užimtumo tarnyba tikina, kad šiuo metu labiausiai trūksta kvalifikuotų darbuotojų – inžinierių, montuotojų, vairuotojų, slaugytojų.

Darbuotojams, nutarusiems iš darbo išeiti savo noru, jeigu jie į ilgalaikes prastovas išleidžiami dėl darbdavio kaltės, siūloma palikti galiojantį išeitinių išmokų mokėjimą, o tais atvejais, kai prastovos būtų dėl Vyriausybės paskelbtų karantinų, dabar mokamų vieno arba dviejų atlyginimų dydžio kompensacijų nebeliktų.  Tokią Seime Ekonomikos komiteto pirmininko konservatoriaus Kazio Starkevičiaus registruotą Darbo kodekso pataisą kritikuoja profsąjungos, o remia darbdaviai.

Remiantis naujausiais duomenimis, net 8 iš 10 lietuvių nepritaria vištų dedeklių laikymui narvuose, kuriuose joms tenka A4 formato lapo plotas, praneša gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“, rašoma pranešime spaudai. Tai rodo organizacijos užsakymu šių metų balandžio mėnesį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kurią  atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Iš viso apklausti 1001 žmonės, tyrimas vyko 31-ame mieste ir 35-iuose kaimuose.

Statybinių medžiagų kainų šuolis neaplenkė ir kapinių verslo. Antkapių gamintojai per vasarą nespėja rikiuoti darbų. Užsakymus spartina ir po karantino kapus skubantys sutvarkyti klientai, ir brangstančios paslaugos. Pasak paminklų kūrėjų, sutvarkyti amžinojo poilsio vietą kainuoja 10 procentų brangiau. Panevėžiečių Butkevičių šeima miesto kapinėse iš pagrindų pertvarko šeimos kapavietę.

Po didelių karščių Lietuvą nuplovė ne viena liūtis, kai kur gatvės visiškai patvino ir tapo nepravažiuojamomis. O nuslūgus vandeniui, dalis žmonių pradėjo rinkti nuo automobilių nukritusius numerius ir jų savininkų ieškoti socialiniuose tinkluose. Tiems, kam tokiu būdu pavyko atgauti per lietų pamestus numerius – galima sakyti, pasisekė.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebėjo, kad vasarą sumažėjo pirkėjų. Anot jų, žmonės laukia mažesnių kainų ir didesnės būstų pasiūlos. Tačiau NT vystytojai tikino, kad po vasaros atostogų pirkėjų lauks su didesnėmis būstų kainomis. Ekonomistas Marius Dubnikovas priminė, kad paprastai daugelis žmonių kiekvienais metais šiltuoju laikotarpiu atostogauja. Be to, anot jo, metų pradžioje augę NT sandorių skaičiai buvo užspaustos spiralės efektas.

Pastaruoju metu vis daugiau darbdavių kalba apie tai, kad sunku ar net neįmanoma surasti darbuotojų. Kita vertus ir toliau nedarbo lygis Lietuvoje išlieka gana nemažas. Siekiant paskatinti bedarbius imtis darbo, jiems teikiama reikšminga parama.

Praėjo beveik dvi savaitės, kai visoje Europos Sąjungoje (ES) siuntoms iš trečiųjų šalių panaikinta PVM lengvata. Remiantis Lietuvos pašto duomenimis, vis daugiau siuntų atkeliauja su pirkimo metu apmokėtu PVM – jų deklaravimo procesas greitas ir paprastas. Tačiau net pusė visų gautų siuntų laukia kol gavėjai atliks reikiamus veiksmus siuntos deklaravimui pradėti. „Dėl itin trumpo duomenų tarp LR muitinės ir mūsų apsikeitimo sistemos testavimo naujų procesų startas buvo gana lėtas.

Tvarka, kai į valstybinę karių pensiją neįtrauktas sovietų kariuomenėje, Vidaus reikalų ministerijos ar kituose padaliniuose tarnautas laikas, net jei veikta Lietuvos interesais, neprieštarauja Konstitucijai, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). „Negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti būtų prilygintas tarnybos Sovietų Sąjungai laikas, kai objektyviai buvo įmanoma tarnauti Lietuvos valstybei“, – sak...

Lietuvos oro vartuose sparčiai atsigaunant keleivių srautui ir išliekant papildomų dokumentų tikrinimo procedūroms, žmonės raginami kelionėms ruoštis iš anksto tam, kad būtų galima išvengti eilių registracijoje į skrydį ir aviacijos saugumo patikroje.

Naujų automobilių pardavimų augimas Lietuvoje šių metų sausio-birželio mėnesiais buvo vienas mažesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA). Lietuvoje per šešis mėnesius parduota 18648 nauji automobiliai – 10,9 proc. daugiau nei 2020-ųjų sausį-birželį. Latvijoje automobilių pardavimai padidėjo 17 proc. iki 7684, Estijoje – 41,7 proc.

Dėl sumažintų atidėjinių pirmą šių metų pusmetį SEB banko grupės grynasis pelnas didėjo 33 proc., ketvirtadienį pranešė bankas.  Palyginti su praėjusių metų pirmu pusmečiu, banko pajamos išliko tokios pačios, o išlaidos buvo 1 proc. mažesnės. Per šių metų pirmą pusmetį SEB bankas uždirbo 58,1 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno arba 36 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu metu (42,8 mln. eurų). SEB banko grupė gavo 55,1 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno arba 33 proc.

Vienas didžiausių Lietuvoje bankų „Swedbank“ Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 42 mln. eurų grynojo pelno – 18 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai. Banko pranešime teigiama, kad pelno mažėjimui didžiausios įtakos turėjo mažėjusios pajamos ir padidėjusios išlaidos. Bendrosios „Swedbank“ pajamos Lietuvoje sausį-birželį sumažėjo 8 proc. iki 114 mln. eurų Bendrosios „Swedbank“ Lietuvoje pajamos per 2021 metų pirmąjį pusmetį siekė 114 mln.

Parduotuvėse dirba dešimtys tūkstančių šalies darbuotojų. Pirkėjai retai susimąsto, kad pilnas lentynas prekių mato tik dėl to, kad kažkas jas ten nuolat išdėlioja. Patiems nepabandžius, šis darbas gali atrodyti lengvas, tačiau iš tikrųjų daugeliui gali baigtis sveikatos sutrikimais. Teisės aktai griežtai nustato, kokius svorius gali kiloti vyrai ir moterys.

Lietuvoje tęsiantis elektros tiekimo gyventojams rinkos liberalizavimui, ketvirtadienį įsigaliojo įstatymo pakeitimai, leidžiantys lengviau pasirinkti ir keisti tiekėją, taip pat reglamentuojantys bendrą tiekėjų pasiūlymų palyginimo sistemą.  Energetikos ministerija teigia, kad Elektros energetikos įstatymo pakeitimais siekiama didesnės elektros rinkos dalyvių konkurencijos, didesnio gyventojų aktyvumo ir kartu sustiprinti vartotojų teisių apsaugą.

Prekybos tinklą „Iki“ valdanti bendrovė „Palink“ prašo Konkurencijos tarybos leidimo įsigyti mažmeninės prekybos interneto platformą „LastMile“ valdančią įmonę „Greituolis“.  Taryba skelbia gavusi prašymą įsigyti 67 proc. „Greituolio“ akcijų ir, kartu su bendrove „Startcap“, valdoma Tado Norušaičio kartu su sutuoktine Rūta Norušaite, Algirdo Macaičio kartu su sutuoktine Irma Macaitiene ir Jono Dikmono, įgyjant bendrąją šios įmonės kontrolę.

Rugsėjį Finansų ministerija planuoja vidaus rinkoje aukciono būdu platinti euroobligacijas. Numatoma užsienio kapitalo rinkose išplatintas euroobligacijų emisijas pildyti pasiūlant jas vidaus rinkos dalyviams. Konkreti pildoma euroobligacijų emisija bus paskelbta ne vėliau kaip 5 darbo dienos iki aukciono, teigiama ministerijos pranešime. Istoriškai vidaus rinkoje paklausiausios būdavo trumpos ir vidutinės (iki 10 metų) trukmės Vyriausybės vertybinių popierių emisijos.

Ketvirtadienį oficialiai registruotas įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma nustatyti iš esmės du skirtingus su automobilių tarša susijusius mokesčius. Paskelbus dokumentą, aiškėja daugiau detalių, kas ir kiek mokės už savo automobilius. Be kita ko, numatoma, kad mokesčiai kasmet keisis priklausomai nuo infliacijos – kainų ir paslaugų didėjimo ar mažėjimo.

„Regitra“, siekdama efektyviau valdyti „gyvas“ eiles padaliniuose ir sudaryti vienodas galimybes visiems klientams transporto priemonių registracijos paslaugas gauti patogesniu metu, keičia išankstinės registracijos sistemą. Taip pat tam, kad būtų paspartintas verslo klientų aptarnavimas, jiems įdiegtas papildomas paslaugų gavimo kanalas, rašoma pranešime spaudai.  Primename, kad iki birželio mėnesio „Regitroje“ klientai buvo aptarnaujami tik pagal išankstinę registraciją.

Jau netrukus Seimui bus pateikti svarstyti įstatymų pakeitimai, kuriais greta dabartinio transporto priemonių registracijos mokesčio atsiras ir mokestis jų naudotojams. Priklausomai nuo turimo automobilio taršos, už jį gali tekti pakloti ir kelis šimtus ar per tūkstantį eurų. Ketvirtadienį automobilių taršos mokesčio pakeitimus pristatė aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Pastabos

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pateikė Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai šalies centrinio banko valdybos nario kandidatūrą. Naujuoju Lietuvos banko valdybos nariu pasiūlytas trisdešimt septynerių metų ekonomistas Simonas Krėpšta. Pastaruosius dvejus metus jis dirba Prezidento vyriausiuoju patarėju,  yra Prezidentūros Ekonomikos ir socialinės politikos grupės vadovas. Prieš tai  Simonas Krėpšta daugiau nei 10 metų dirbo Lietuvos banke.

Latvijos ministrų kabinetas trečiadienį vakare patvirtino COVID-19 infekcijos plitimo valdymo įstatymo pataisas, suteikiančias teisę darbdaviams atleisti darbuotojus, kurie iki šių metų spalio 1-osios nebus gavę COVID-19 sertifikato, taip pat numatantį įpareigojimą kai kurių sričių darbuotojams skiepytis nuo šios ligos. COVID-19 sertifikatas Latvijoje išduodamas nuo COVID-19 paskiepytiems ar ja persirgusiems asmenims.