Be galimybių paso bankomatu nepasinaudosite: bankai aiškina, kad klientai patys kalti

Gyventojai skundžiasi, kad be galimybių paso jiems užsivėrė durys ne tik į restoranus, kirpyklas ar parduotuves. Dalis žmonių lieka ir be grynųjų pinigų, nes negali pasinaudoti bankomatu, didesnėse parduotuvėse ar prekybos centruose esančiais bankomatais neturėdami galimybių paso.

Portalo tv3.lt skaitytoja Dovilė pasakojo, pritrūkus grynųjų pinigų mažame mieste sunku rasti bankomatą, o ir radus pasinaudoti juo galima tik turint galimybių pasą.

„Savaitgalį su draugais keliavome po Lietuvą. Įsidėjau šiek tiek grynųjų, numaniau, kad mažuose miesteliuose ne visur galėsiu atsiskaityti kortele. Nuojauta pasitvirtino, grynuosius išleidau labai greitai mažų miestelių muziejuose ir kavinėse. Ten kortele atsiskaityti negalėjau“, – pasakojo moteris.

Ji juokavo, kad nuvykusi į nakvynės vietą Telšiuose pirmiausia ne lankytinų objektų ieškojo, bet SEB bankomato.

„Jį radau miesto centre, viename prekybos centre. Tačiau, kad į jį patekčiau, turėjau pateikti galimybių pasą. Man tai problemų nesukėlė, nuskenavo galimybių pasą ir galėjau naudotis bankomatu.

Tačiau ką daryti žmonėms, kurie gyvena mažesniuose miesteliuose, kur apskritai nėra bankomatų, o artimiausias už keliasdešimt kilometrų, kur patekti galima tik su galimybių pasu?“ – retoriškai klausė moteris.

Su labai panašia problema susidūrė ir kita portalo tv3.lt skaitytoja Akvilė. Ji skundėsi, kad niekaip Vilniuje neranda Swedbank bankomato, kuris priimtų grynus pinigus ir būtų ne prekybos centro viduje.

„Noriu grynuosius įnešti į savo banko sąskaitą, tačiau neturiu galimybių paso. Tad negaliu pasinaudoti ir bankomatu? Kur tokiu atveju kreiptis? Gal tokiais atvejais bankų skyriuose galėčiau naudotis jų paslaugomos?“ – klausė mergina.

Bankas laikosi taisyklių

„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius sakė, kad teikdamas kasdienes finansines paslaugas bankas visada vadovaujasi nustatytomis klientų aptarnavimo tvarkomis, kurios galioja šiuo pandemijos laikotarpiu.

„O turėti ar neturėti galimybių pasą, yra individualus kiekvieno kliento pasirinkimas. Ir asmenys, kurie nusprendžia jo neturėti, iš anksto žino, kad be galimybių paso dalis viešų vietų ir prekybos centrų jiems tampa neprieinami.

Nepaisant to, Vilniaus mieste yra užtektinai grynuosius pinigus priimančių bankomatų – 13, kurie veikia ne prekybos centrų patalpose, tad jais naudotis galime be galimybių pasų. Informacija apie tikslią tokių bankomatų vietą yra viešai prieinama banko internetinėje svetainėje arba išmaniojoje programėlėje“, – komentavo banko atstovas.

Siūlo grynuosius imti ne tik iš bankomatų

SEB banko mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė pažymėjo, kad kai kurie bankomatai yra įrengti prekybos centrų viduje, atsižvelgiant į klientų patogumą – saugi aplinka, lankoma vieta, kurioje teikiamos ir kitos klientams reikalingos paslaugos.

REKLAMA

„Taip pat SEB banko klientai grynųjų pinigų nemokamai gali pasiimti ir prekybos centrų kasose. Ši „cash back“ vadinama paslauga teikiama ir didžiųjų prekybos tinklų, ir mažesnių tinklų parduotuvėse, į kurias patekti galimybių paso nereikia. Be to, per mėnesį iš kasų prekybos vietose nemokamai paimama grynųjų pinigų suma yra neribojama.

Banko duomenys rodo, kad dažniausiai pinigų išgryninimo kasose paslauga naudojasi didmiesčių – Vilniaus ir Kauno – gyventojai. Kita vertus, daugiau negu penktadalis visų tokio pobūdžio pinigų išgryninimo operacijų atliekama ir mažesniuose miestuose, kur paprastai būna mažiau bankomatų“, – komentavo banko atstovė.

Anot jos, gyventojai gali rasti arčiausiai esantį bankomatą ir sekti bankomatų tinklo plėtrą gali interaktyviame Lietuvos banko sukurtame žemėlapyje. Jame šiuo metu yra pažymėtos 91 vietovės, kuriose yra bankomatai.

Grynuosius naudoja retai

Pasak S. Abraškevičiaus, naujausio „Swedbank“ užsakymu atlikto gyventojų tyrimo duomenimis, vieno šalies gyventojo per mėnesį išgryninama pinigų suma vidutiniškai siekia apie 200 eurų.

„Per pastaruosius trejus metus didesnioji dalis gyventojų pradėjo rečiau naudotis grynaisiais, o kas dešimtas lietuvis šiandien apskritai išsiverčia be grynųjų pinigų.

Remiantis tyrimo duomenimis, matome, kad šalies gyventojų išgryninama suma šiandien sudaro apie 20 proc. vidutinio šalies atlyginimo. Suprantama, kad gyventojų įpročiai ir poreikiai gali būti skirtingi, tačiau vyrauja aiški tendencija – kasdienėse situacijose grynaisiais naudojamasi vis rečiau. Didžioji dalis žmonių visiškai pasikliauja šiuolaikinėmis atsiskaitymo priemonėmis, tai yra, atsiskaito kortelėmis, telefonais, išmaniosiomis apyrankėmis“, – pastebėjo banko atstovas.

Jo teigimu, tyrimo duomenys rodo, kad 68 proc. šalies gyventojų per pastaruosius trejus metus grynaisiais ėmė naudotis rečiau.

„25 proc. apklausos respondentų nurodė, kad jų įprotis naudoti grynuosius minimu laikotarpiu nesikeitė ir tik 3 proc. arba maždaug 1 iš 30 apklaustųjų teigė, kad grynuosius ėmė naudoti dažniau. Grynųjų naudojimas panašiu mastu sumažėjo visose amžiaus ir pajamų grupėse, taip pat tiek miestuose, tiek kaimiškose vietovėse

REKLAMA

Kaip rodo tyrimas, 12 proc. lietuvių grynųjų pinigų atsiskaitydami jau apskritai nebenaudoja“, – skaičiavo S. Abraškevičius.

Bankomatų skaičių didins

„Luminor“ banko atstovė Agnė Mažeikytė sakė, kad klientai gali naudotis maždaug 300 bankomatų.

„Trečdalis bankomatų (100 vnt.) yra įrengti tokiose vietose, kur patekti galima tik turint galimybių pasą. Visuomet pagelbėjame klientams surasti artimiausią bankomatą, kuriuo pasinaudoti jie gali ir neturėdami galimybių paso, tai padaryti galima 200 vietų Lietuvoje.

„Luminor“ bankomatų tinklą šiemet išplėtėme prisijungdami prie „Medus“, taip pat prisijungėme ir prie bankų memorandumo gryninti grynųjų pinigų prieinamumą, kad bankomatą pasiekti būtų lengviau ne tik didžiųjų, bet ir mažesnių miestų, kaimo vietovių gyventojams“, – komentavo banko atstovė.

Grynieji prieinami ne visiems

Tuo metu Lietuvos banko Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vadovė Laima Šikšnelytė-Zananavičienė pastebėjo, kad nepaisant laipsniško grynųjų pinigų naudojimo mažėjimo, prekybos ir paslaugų vietose atsiskaitymai grynaisiais pinigais Lietuvoje vis dar yra pagrindinis mokėjimo būdas.

„Lietuvos bankas stebi ir vertina grynųjų pinigų prieinamumo situaciją Lietuvoje. Grynųjų pinigų pasiūla daugiausiai užtikrinama per bankomatų ir bankų skyrių teikiamas paslaugas. Tačiau dėl pokyčių bankų sektoriuje per pastaruosius kelerius metus jų tinklas Lietuvoje reikšmingai sumažėjo

2020 m. palyginti su 2016 m., bankų skyrių, teikiančių grynųjų pinigų paslaugas, skaičius sumažėjo 3 kartus, o bankomatų – 1,2 karto. Gyventojų, nepatenkintų bankomatų pasiekiamumu, skaičius didėjo. 88 proc. gyventojų teigia, kad jiems bankomatas yra sunkiai pasiekiamas“, – komentavo Lietuvos banko atstovė.

Ji sutiko, kad lėšas gyventojai gali išsigryninti alternatyviais būdais, pavyzdžiui, prekybos vietų kasose.

„Tačiau tokie būdai šiuo metu dar neužtikrina lygiaverčio grynųjų pinigų prieinamumo visiems Lietuvos gyventojams. Be to, ne visi gyventojai turi galimybę pasinaudoti finansinių paslaugų perkėlimo į internetinę erdvę privalumais, nes nesinaudoja internetu.

REKLAMA

Įvertinęs šias aplinkybes, Lietuvos bankas inicijavo finansų rinkos dalyvių dialogą. 2021 m. birželio mėn. Lietuvos bankas, Lietuvos bankų asociacija ir septynios šalies finansų ir kredito įstaigos pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą, kuriuo rinkos dalyviai įsipareigojo per vienus metus, iki 2022 m. liepos 1 d. padvigubinti vietovių, kuriose galima išsigryninti pinigus, skaičių. Dabar bankomatai yra 91 vietovėje, o per metus galimybė išsigryninti pinigus būtų užtikrinama ne mažiau kaip 191 vietovėje“, – žadėjo L. Šikšnelytė-Zananavičienė.

Anot jos, bus siekiama, kad 90 proc. Lietuvos gyventojų grynųjų pinigų išgryninimo vieta – bankomatas ar kita bankomatui lygiavertė vieta, būtų pasiekiama iki 10 km atstumu realiu keliu nuo gyventojų deklaruotos gyvenamosios vietos arba 99 proc. gyventojų – iki 20 km atstumu.

„Šiuo metu tarpusavio supratimo memorandumą pasirašę finansų rinkos dalyviai atlieka parengiamuosius darbus, vertindami, kuriose tiksliai vietose turėtų ir galėtų atsirasti bankomatai ar kitos lygiavertės grynųjų pinigų prieigos vietos.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad bankomatų įrengimo vietoms taikomi įvairūs techniniai, saugos reikalavimai, siekiant apsaugoti tiek pačius bankomatus nuo fizinių atakų norint pasisavinti pinigines lėšas, tačiau taip pat – ir užtikrinti klientų saugumą“, – sakė L. Šikšnelytė-Zananavičienė.


Rašyti komentarą...
?
?
2021-10-01 07:13:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai Karbauskis pateikė konstituciniam teismui klausimą dėl žmonių rūšiavimo galimybių pasu ar ne? Ši diskriminacija privalo baigtis.
Atsakyti
-40

K
Klientas
2021-10-01 07:50:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai ir eina na**** tie bankai su tokiomis savo "nuostabiomis" paslaugomis!!! Kam tie bankai iš viso reikalingi? Kad melžti iš žmonių pinigus? Užsidirbkite, rupūžės!!!!!
Atsakyti
-31

K
Ka reiskia
2021-10-01 06:49:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
patys kalti, pasigydyk Maciulskyte! Pvz Kaune inesti pinigus be galimybiu paso yra tik vienintelis Swedbank bankomatas Karaliaus Mindaugo g 37, ar tai normalu ?!
Atsakyti
-40

SKAITYTI KOMENTARUS (293)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų