Lietuvos verslas

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad žemės mokesčio deklaracijos suformuotos ir išsiųstos visiems žemės savininkams, jį sumokėti reikia iki lapkričio 15 d. Už 2022 m. apie 40,5 mln. eurų žemės mokesčio apskaičiuota 728 tūkst. mokesčių mokėtojų: apie 33,5 mln. eurų turi sumokėti gyventojai, 7 mln. eurų – įmonės, rašoma VMI pranešime žiniasklaidai.  VMI duomenimis klientai jau sumokėjo apie 10 mln. eurų.

Tarptautinėse rinkose atpigus gamtinėms dujoms, didžiausia jų vartotoja Lietuvoje – Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovė „Achema“ po dviejų mėnesių pertraukos vėl atnaujino trąšų gamybą, BNS patvirtino įmonės atstovė.  „Nuo lapkričio 1 dienos veikla dalinai atnaujinta“, – ketvirtadienį BNS sakė „Achemos“ komunikacijos vadovė Jolita Macelytė.

Nedarbas rugsėjį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 1,5 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir rugsėjį siekė 5 procentus. Rudens pradžioje darbo neturėjo 75 tūkst. žmonių, iš jų 11 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 0,2 punkto iki 11,6 procento. Latvijoje rugsėjį nedarbas siekė 6,6 proc. – 0,6 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį padidėjo 0,1 punkto.

Latvijos energetikos milžinės „Latvenergo“ valdoma eletros tiekėja „Elektrum Lietuva“ supirks Lietuvos kapitalo įmonės „Amberwind“ vėjo parke „Pagėgiai 13“ Pagėgių rajone pagamintą elektrą.  „Elektrum Lietuva“ pranešė, jog pagal sutartį penkerius metus kasmet įsigis po 182 gigavatvalandes (GWh) elektros. Komercinės sutarties detalės neatskleidžiamos.

Seimas sugriežtino vartotojų interesus ginančių vartotojų asociacijų veiklą. Nauja tvarka įsigalios nuo 2023 metų birželio 25-osios.   Už tokias Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 119 Seimo narių, prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.

Kai kuriems ekonomistams siūlant sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, kad verslui nereikėtų prašyti lengvatų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad toks sprendimas nepanaikintų lengvatų poreikio, o pati idėja yra neefektyvi.  „Tai skamba gražiai, bet praktiškai, gaila, gyvenimas šito sprendimo efektyvumo nepatvirtino“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams kalbėjo I. Šimonytė. Kaip pavyzdį ji pateikė pelno mokesčio mažinimą ir vėliau jam taikytas lengvatas.

Vyriausybei priimant sprendimus dėl finansinės paramos už itin pabrangusius energijos išteklius gyventojams ir verslui svarbiausia buvo laikas – kainoms augant labai sparčiai parama turi būti greita, sako premjerė Ingrida Šimonytė.   Taip ji reagavo į kai kurių institucijų kritiką, kad Vyriausybės parama verslui ir gyventojams yra pernelyg bendra, o ja gali pasinaudoti ir pasiturintys žmonės bei finansiškai stiprios įmonės.

Valstybės kontrolei ir Lietuvos bankui (LB) nuogąstaujant, kad kitų metų valstybės biudžete numatyta parama gyventojams ir verslui galėtų būti tikslingesnė, finansų ministrė teigia, kad kompensacijos ne visiems, o tik mažiau elektros vartojantiems gyventojams galėtų būti mokamos ateityje, tačiau tam reikėtų ruoštis jau dabar.

Vakar vėlai vakare paaiškėjo, jog tarptautinėje, net dešimt šalių vienijančioje loterijoje „Vikinglotto“ – lietuvis laimėjo visą Aukso puodą su 5,4 milijono eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Laimingasis bilietas, žaidėjui atnešęs 5 449 588 Eur, buvo pirktas spalio 31-osios popietę, parduotuvėje „Maxima“, esančioje Statybininkų g. 4, Pakruojyje. „Šiųmetis „Vikinglotto“ šūkis skelbia, jog sėkmingi skaičiai yra visur aplink mus.

„Atsipalaiduokite, juk šventės artėja“ – tokiu šūkiu pasitinka ir šventinį laikotarpį kartu lengviau išgyventi kviečia prekybos tinklas „Lidl“. Kiek anksčiau nei įprastai startuojančios kalėdinės kampanijos žinutė užkoduota ir šiandien pristatomame vaizdo klipe. Jame naujai atsiskleidžia dar 1977-aisiais grupės „The Commodores“ išleista legendinė daina „Easy“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Žmonių, kurie kreipėsi dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų rusėjo-spalio mėnesiais, skaičius didžiuosiuose šalies miestuose išaugo 2 kartus. Didžiausias augimas stebimas Vilniaus miesto ir Klaipėdos miesto savivaldybėse.

Vyriausybei pateikus savo nuomonę apie Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko konservatoriaus Mykolo Majausko siūlymą neribotai taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą restoranams, kultūrai, pramogoms ir sportui, diskusijos dėl jos bus pratęstos Seime, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Paramą daugiabučių renovacijai administruojančiai Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) šiemet dar nepateikus nė vieno kvietimo namų atnaujinimo finansavimui, projektų rengėjai baiminasi, kad valstybė tam pritrūko pinigų. Tuo metu Aplinkos ministerija sako, jog pinigų bus. Paraiškų teikėjai ir statybos bendrovių atstovai tikina, kad dabartinė tvarka ydinga, procesai trunka per ilgai, o norint juos išjudinti būtinos esminės permainos.

Vilniuje ir Panevėžyje veikianti nestandartinių metalo konstrukcijų projektavimo ir gamybos įmonė „Arginta Engineering“ per šiuos metus planuoja konsoliduotas pajamas padidinti iki 68 mln. eurų. Pelną, neišskaičiavus mokesčių, palūkanų ir nusidėvėjimo (EBITDA), planuojama padidinti iki 4 mln. eurų, teigiama įmonės pranešime. Metų pradžioje bendrovė planavo 64 mln. eurų pajamas ir 3,8 mln. eurų EBITDA.

Seimas ketvirtadienį planuoja apsispręsti dėl pataisos, kad teisėjai valstybinę pensiją galėtų gauti ir juos atleidus iš pareigų dėl sveikatos būklės. Šiuo metu Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas numato, kad ji skiriama, kai teisėjas sulaukia įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus.

Seimas ketvirtadienį svarstys Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimo. Nuo 2023 metų sausio NPD turėtų augti apie 16 proc. iki 625 eurų.  Toks dydis būtų taikomas, jeigu gyventojo darbinės pajamos neviršys prognozuojamo kitų metų šalies vidutinio (VDU) darbo užmokesčio – 1926 eurų. Dabar jis siekia 1704 eurus.

Seimo komitetams ir komisijoms analizuojant Vyriausybės Seimui pateiktą 2023 metų valstybės biudžeto projektą, parlamentarai savo ruožtu įvairioms reikmėms siūlo rasti dar daugiau kaip 1,033 mlrd. eurų.   Biudžete lėšų prašoma sporto kompleksams, keliams, greitosios pagalbos medikams, ugniagesiams, Eurolygos finalo ketverto varžybų organizavimui Kaune, nuo seksualinio smurto nukentėjusiems žmonėms, kt. Beveik visų siūlymų teikėjai – opozicijos atstovai.

Pandemija jau pasibaigė, tačiau dalis darbuotojų taip ir liko dirbti namuose. Tuo patenkinti ne visi darbdaviai. Dalis jų bando susigrąžinti darbuotojus į biurą, o kiti atvirai rėžia, kad darbuotojas, kuris gali dirbti namuose yra nereikalingas. Vis tik įdarbinimo specialistai pažymi, kad patys darbuotojai teikia pirmenybę mišriam darbo pobūdžiui – nori dirbti ir namuose, ir biure.

Dėl karo Ukrainoje ir nenumaldomai brangstančių energetikos išteklių nemažai Europos šalių, tarp jų ir Lietuva, siekia maksimaliai mažinti elektros suvartojimą ir taip kuo mažiau remti šalį agresorę. Nors taupymo ėmėsi tiek įmonės, tiek prekybos tinklai, o gyventojai taip pat labai skatinami tą daryti, kai kuriems kyla pasipiktinimas dėl, jų požiūriu, nereikalingų savivaldybės išlaidų elektrai.

Seimui leidus nuo lapkričio gyventojams nebemokėti už nišas savivaldybių įrengtuose kolumbariumuose, tuo galės pasinaudoti ne visų didmiesčių gyventojai. Už vietas kolumbariumuose teks ir toliau mokėti vilniečiams bei kauniečiams, nes tuose miestuose šios mirusiųjų palaikų saugojimo vietos įrengtos ne savivaldybių, o privačiomis lėšomis. Vilniuje – beveik 600 laisvų vietų ir visos mokamos Vilniuje veikia trys kolumbariumai – Kairėnų, Liepynės ir Sudervės kapinėse.

Šiemet persikvalifikavimo programose dalyvavo 2,7 karto daugiau lietuvių nei pernai. Mažiausiai tam ryžosi vyresni nei 55 metų amžiaus asmenys. Specialistės tikina, kad nereikia savęs nurašyti ar galvoti, kad jau per vėlu – jei žmogus yra darbingas, nori tobulėti, jis turi taip ir padaryti. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiais metais daugiausia persikvalifikavimų įvyko Vilniuje ir Kaune, daugiau nei pusė asmenų – moterys, o populiariausia sritis – IT.

Lietuva turi didžiausią vienkartinių maišelių priklausomybę Europos Sąjungoje (ES): vienas gyventojas per metus sunaudoja 332 plastikinius maišelius, kuriems suirti reikia daugiau nei 500 metų. Tad reikėtų jų atsisakyti – ateityje, greičiausiai, taip ir bus. O alternatyvų, pasirodo, yra nemažai. Neseniai Seimo Aplinkos komitetas pritarė siūlymui apmokestinti plastikinius maišelius – parduotuvėse bus draudžiami nemokami vienkartiniai plastiko maišeliai ir pirkėjai turės už juos mokėti.

Atpigus aplinkos taršos leidimams ir Klimato kaitos programai negaunant suplanuotų lėšų, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad pinigų pritrūks visoms biudžetinėms įstaigoms, pateikusioms paraiškas įsirengti saulės elektrines.  Pasak jo, šiemet į programą įplauks trečdaliu mažiau pinigų – apie 85 mln. eurų, o planuota 137 mln. eurų. Kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad į programą įplauks 83,4 mln. eurų.

Klaipėdoje bus statomas dengtas futbolo maniežas,  savivaldybė pasirašė sutartį dėl projektavimo paslaugų. Kaip BNS informavo Klaipėdos savivaldybė, naujas statinys planuojamas Baltijos prospekte, šalia Baltijos gimnazijos.  Su bendrove „SRP Projektas“ pasirašyta sutartis dėl projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų.

Anksčiau ar vėliau daugeliui vairuotojų aktualus tampa automobilio remontas, jo kokybė ir kaina. Vis tik svarbu nepamiršti, kad už nekokybišką autoserviso paslaugą gyventojai gali reikalauti grąžinti pinigus, atlyginti žalą ar nemokamai perdaryti.

Aplinkosaugininkai visą lapkritį tikrins autoservisus ir automobilių dirbtuves garažuose, ar šios veikia teisėtai ir ar patalpos šildomos nenaudojant atliekų. Kaip informavo Aplinkos apsaugos departamentas, pradedamas antrasis akcijos „Garažiukas – Kaminukas 2022“ etapas. Akcija siekiama skatinti autoservisus veiklą vykdyti neteršiant aplinkos. „Daugiausia transporto priemonės atliekų susidaro pas jų ardytojus bei autoservisuose automobilių remonto metu.

Prekių ir paslaugų kainos auga, tačiau daugelio darbuotojų atlyginimai kartu su kainomis nedidėja. Darbuotojams svarstant, kaip sudurti galą su galu, kai kuriems iš jų gali tekti verstis su mažesnėmis pajamomis.  Taip nutiks darbuotojams, dirbantiems lauko ar kilnojamus darbus. Nuo lapkričio 1 dienos mažinamas leistinas kompensacijų dydis darbuotojams, dirbantiems lauke ar tiems, kurių darbas susijęs su kelionėmis bei važiavimu.

Lietuva siekia, kad Baltijos šalys savo elektros tinklus su Vakarų Europa sinchronizuotų 2024-ųjų vasarį, sako Jungtinėse Valstijose viešintis energetikos ministras Dainius Kreivys. „Mūsų noras yra 2024 vasario mėnuo. Yra noras ir dedame visi pastangas“, – lrt radijui antradienį sakė ministras.

Didžiųjų prekybos tinklų atstovai teigia, kad šiemet dėl pabrangusių žaliavų augo ir kapams skirtų žvakių kainos. Pasak kai kurių tinklų atstovų, šiemet prieš Vėlines, palyginti su pernai, žvakių parduodama mažiau.   Tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė tvirtino, kad kai kurių žvakių kainos augo beveik ketvirtadaliu.  „Deja, infliacija paveikė ir šias prekes. Skirtingai nuo žvakės tipo jos pabrango nuo 11 iki 23 procentų“, – BNS teigė V. Budrienė.

Virtualiųjų valiutų sukčiai iš vyro Vilniuje per rugsėjį ir spalį išviliojo 23,1 tūkst. eurų. Kaip pranešė Vilniaus policija, iš 1981 metais gimusio vyro sukčiai pinigus išviliojo per virtualiųjų valiutų investavimo platformą.

Visų šventųjų ir Vėlinių dienomis, lapkričio 1-ąją ir 2-ąją, įvažiavimas į Neringą lengvaisiais automobiliais bus nemokamas, pranešė Neringos savivaldybė. Taip pat nuo lapkričio 1-osios kelioms transporto priemonių grupėms pradedami taikyti mažesni vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą dydžiai, galiosiantys iki kitų metų balandžio 30-osios.   Dar labiau mažėja lengviesiems automobiliams taikomas vietinės rinkliavos dydis –  nuo 10 iki 5 eurų už įvažiavimą.

Dekarbonizuojant pramonę, transporto sektorių ir augant elektros vartojimui, Lietuvai po 2030 metų gali prireikti mažų branduolinių reaktorių, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. Anot jo, 2030-aisiais planuojamam 18 teravatvalandžių (TWh) suvartojimui padengti pakaks atsinaujinančios energetikos, tačiau vėliau poreikis didės.  „Dar turėsime po 2030 metų galimybe pasistatyti du parkus jūroje, bet to mums nepakaks.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad elektrą gaminančių įmonių vadinamieji viršpelniai vėl taps aktualūs, jei elektros kaina grįš į buvusias aukštumas. „Šiuo metu kainos yra žymiai žemesnės už tą slenkstį, nuo kurio skaičiuojami viršpelniai. (...) Viršpelnių klausimas bus aktualus, jeigu kaina grįžtų į tas buvusias aukštumas. (...) Jei kainos pakils, tą mechanizmą reikia turėti“, – antradienį lrt radijui sakė Jungtinėse Valstijose viešintis ministras.

Nuo lapkričio 1-osios tiek įmonėms, tiek gyventojams mokėti grynaisiais bus galima tik iki 5 tūkst. eurų, o virš šios sumos reikės daryti pavedimus per banką. Tačiau atsiskaitymai grynaisiais bus toleruojami, pavyzdžiui, kai viena sandorio pusė neturės sąskaitos, reikės atsiskaityti greitai, neveiks internetas ar kitais atvejais. Apie tai teks informuoti Valstybinę mokesčio inspekciją. Tai turės padaryti abi pusės.

Didmeninės prekybos ir logistikos bendrovei „Sanitex“ teisme nepavyko panaikinti aplinkosaugininkų sprendimo, dėl kurio ji turi sumokėti 55,4 tūkst. eurų mokesčio už aplinkos taršą. Ši prievolė atsirado išsiaiškinus, kad jos atliekas netinkamai tvarkė bankrutavusi įmonė „Metrail“. Vilniaus apygardos administracinis teismas spalio 27-ąją atmetė „Sanitex“ skundą, kuriuo ji ginčijo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) sprendimą dėl panaikintų „Metrail“ dokumentų.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Pietų Korėjoje susitiko su aukščiausiais šios šalies žemės ūkio politikos pareigūnais, kurie remia ir skatina dvišalį bendradarbiavimą žemės ūkio produkcijos prekybos, mokslo, inovacijų bei maisto saugos srityse. Ministras išreiškė nuoširdžią užuojautą dėl vizito išvakarėse įvykusios tragedijos Itavon rajone Seule, rašoma pranešime žinaisklaidai.

Lietuvos užsakomųjų skrydžių bendrovė „GetJet Airlines“ gali naudoti prekės ženklą „Getjet“ teikdama oro transporto ir pilotavimo paslaugas, nusprendė teismas.  Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį atmetė Maltos lėktuvų nuomos tarpininkės „Get Jet Limited“ ieškinį – pastaroji prašė panaikinti Valstybinio patentų biuro šių metų sausį priimtą sprendimą. Pasak teismo, „GetJet Airlines“ pateikė įrodymus, kad ji naudojo ženklą „Getjet“ nuo 2014 metų lapkričio iki 2019 metų lapkričio.

Valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) darbo rinkoje pagrindinis rodiklis šeštą mėnesį iš eilės vėl sumažėjo. Rugsėjį pasiekęs neutralią ribą, spalį jis mažėjo dar 0,3 balo ir siekia 99,7, skelbiama Užimtumo tarnybos pranešime spaudai. „Darbo rinkos nežlugs, bet prastesnė situacija buvo fiksuojama tik COVID-19 pandemijos piko metu“, – pabrėžė Enzo Weberis, IAB prognozių vadovas.

Garantinio elektros tiekimo paslaugos kaina lapkritį, palyginti su spaliu, mažėja 27,7 cento ir kainuos 36 centus už kilovatvalandę (su PVM), pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Pritaikius valstybės nuo liepos mokamą 9 centų kompensaciją, garantinis tiekimas lapkritį vartotojams, pasirinkusiems vienos laiko zonos standartinį tarifą, kainuos 27 centus už kilovatvalandę. ESO duomenimis, garantinio elektros tiekimo paslauga lapkritį bus tiekiama maždaug 63 tūkst. buitinių vartotojų.

Praėjusią savaitę elektros kainos Baltijos šalyse toliau pastebimai mažėjo. Lietuvoje ir Latvijoje kaina krito po 25 proc. ir abiejose šalyse siekė 141,04 Eur/MWh. Estijoje elektros kaina mažėjo 19 proc. iki 139,24 Eur/MWh. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, mažėjo 15 proc. iki 72,31 Eur/MWh. „Praėjusią savaitę elektros kainų mažėjimą daugiausia lėmė sumažėjusios kuro – gamtinių dujų ir anglies – kainos bei 16 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba.

Vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 25 proc. iki 141 euro už megavatvalandę (MWh). Spalio 24–30 dienomis elektros kainos mažėjimą „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje lėmė tarptautinėse rinkose pingančios dujos, pranešė elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“. „Spalio pabaigoje dujos Olandijos TTF virtualiose prekybos aikštelėse kainavo apie 30 eurų už  MWh, palyginti su 200 eurų rugsėjį.

Neprijungtų prie centrinio šildymo sistemos daugiabučių namų gyventojai ir individualių gyvenamųjų namų savininkai, norintys pasikeisti iškastiniu kuru kūrenamus katilus į netaršius šildymo įrenginius, dar 3 dienas gali teikti paraiškas paramai gauti. Gyventojams skiriama kompensacinė išmoka siekia 14,5 tūkst. eurų, primena Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA). Nuo kvietimo pradžios prašymus dėl mažiau taršių šildymo įrenginių keitimo pateikė daugiau kaip 1600 gyventojų.

Prekybos tinklas „Lidl“ skambiai paminėjo mobiliosios lojalumo programėlės „Lidl Plus“ pirmąjį gimtadienį Lietuvoje. Beveik visą rugsėjo mėnesį lojalumo programėlės naudotojai galėjo dalyvauti žaidime „Lidl Plus 1-asis gimtadienis“, kurio pagrindinis prizas – naujutėlaitis, elektra varomas „Mini Cooper SE“. Rugsėjo pabaigoje prekybos tinklas paskelbė žaidimo nugalėtoją, o spalio 28 d. automobilio rakteliai buvo įteikti jo laimėtojai, kuria tapo Lolita Paulauskienė iš Palangos.

Taivano ekspertams baigus daugiau nei savaitę trukusį Lietuvos mėsos gamintojų, ketinančių į Taivaną eksportuoti jautieną, auditą, Maisto ir veterinarijos tarnyba sako, kad įmonėse buvo pastebėta keletas trūkumų, tačiau tikimasi, kad jie netrukus bus pašalinti ir leidimų procedūros netrukus bus baigtos.

Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dujų skirstymo pajamų viršutinė riba kitiems metams auga 65,2 proc. Tai lems ir galutinį tarifą vartotojams.  Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį nustatė šių pajamų viršutinę ribą –  73,674 mln. eurų (šiemet nustatyta 44,611 mln. eurų).  Galutiniai tarifai buitiniams vartotojams bus patvirtinti ir paskelbti iki lapkričio pabaigos.

Šiemet didžioji dalis šalies gyventojų greičiausiai vėl vyks lankyti mirusių artimųjų kapaviečių per Vėlines ar kitaip išnaudos laisvas dienas. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad žmonėms išvykus, namai lieka be apsaugos, o grįžę šeimininkai gali būti nemaloniai nustebinti. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad vagystės iš namų ir užpylimai šiemet atneša skaudžių nuostolių.

Svarstant savivaldybių finansinio savarankiškumo pertvarką, Seimo komitetai nesutaria, iki kokios ribos savivaldybėms išplėsti galimybes skolintis investicijoms.  Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pirmadienį pareiškė sutinkąs, kad nuo kitų metų, kaip ir siūlo Vyriausybė, savivaldybės galėtų lanksčiau skolintis tik Europos Sąjungos bei kitų tarptautinių institucijų finansuojamiems projektams.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skelbia apie naują sugriežtinimą vykdant atsiskaitymus grynaisiais pinigais Tai palies ne tik automobilių prekeivius, statybų ar kitus verslo atstovus, bet ir kiekvieną gyventoją. Visgi jau dabar žeriama kritika, kad numatyti pokyčiai gali tapti tikra našta, kuri sukels didelių nepatogumų.

Bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika, spalį, palyginti su rugsėju, sumažėjo nuo –8,2 iki –10,9 proc., pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Anot jo, tam įtakos turėjo besitęsiantis karas Ukrainoje bei išaugusios energijos kainos: spalį 4,7 proc. respondentų nurodė, kad jų įmonės veiklą ribojo dėl karo susiklosčiusi situacija, 6,9 proc. – energijos kainų augimas.