Lietuvos verslas

Lietuva ieško galimybių, kaip išvengti juodžiausio scenarijaus dėl stringančios mokesčių reformos netekti šimtų milijonų europinių lėšų. Europos Komisija (EK) sako, kad neįgyvendinus pertvarkos Lietuva rizikuoja negauti iki pusės milijardo eurų iš šaliai skirtų ekonomikos gaivinimo fondo (RRF) pinigų. Tokia suma yra susieta su europiniais pinigais per reformas apimantį „Naujos kartos Lietuva“ planą, kurį Vyriausybė teikė EK 2021 metais.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė spalio 11–15 dienomis dalyvaus Pasaulio banko (PB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) metiniuose susitikimuose Maroke. Susitikimų metu pasaulio finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai daugiausia dėmesio skirs globalios ekonomikos perspektyvoms, koordinacijai tarp fiskalinės ir pinigų politikos bei bendram atsakui į tarptautinius iššūkius, pranešė Finansų ministerija.

 Lietuvai siekiant, kad Vilniuje būtų įkurta nauja Europos Sąjungos (ES) Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūra (AMLA), Vyriausybė trečiadienį spręs dėl šios institucijos patalpų finansavimo. Siūloma, kad jei agentūrą būtų nuspręsta steigti Lietuvoje, Finansų ministerija turėtų pasirūpinti jai reikalingų patalpų įrengimu bei penkerius metus finansuoti jų išlaikymą mokant ir už nuomą.

Iš Izraelio miesto Tel Avivo trečiadienio naktį pakilo privatus orlaivis, skraidinantis per 140 žmonių, iš jų – beveik šimtas Lietuvos piliečių, jie Lietuvoje turėtų būti po pietų. Dukart atidėtą skrydį suorganizavo „Avia Solutions Group“ bendrovė „Skyllence“, jis vėlavo ir trečiadienio naktį. „Lėktuvas pagaliau pakilo beveik pusę penktos ryte, šiuo metu žmonės skrenda į Bukareštą, turėtų leistis Bukarešte vietos laiku 7.40 val. ir Lietuvoje laukiame apie 12.50 val.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu aptars mieste vystomus projektus. Kaip BNS informavo Prezidentūra, šalies vadovas susitikime su Kauno meru kalbėsis apie Nemuno saloje statomą nacionalinį mokslo ir inovacijų centrą „Mokslo sala“, M. K. Čiurlionio koncertų centro projektą.  Taip pat ketinama aptarti Kauno miesto infrastruktūros projektus, susijusius su kariniu mobilumu, regionų plėtros programos priemonių planavimą.

Po incidento Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje Lietuvos institucijoms prie strategiškai svarbių šalies objektų padidinus budrumo lygį, trečiadienį šaukiamas Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės posėdis. Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC), posėdyje bus išklausyta tarnybų paruošta papildoma informacija ir atsižvelgiant į ją priimami papildomi sprendimai.

Trečiadienį Panevėžyje padedami šildyti visi pastatai, įskaitant gyvenamuosius namus, pranešė savivaldybė.  „Pradedamas šildymo sezonas Panevėžio miesto biudžetinėms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, gyvenamųjų namų ir kitiems šilumos vartotojams, turintiems parengties šildymo sezonui aktus“, – teigiama pranešime.  Miesto darželiai šildomi jau nuo antradienio, sveikatos priežiūros įstaigose šildymas įjungiamas vadovų nuožiūra.

Sustojusi nekilnojamo turto (NT) rinka daro spaudimą statybų verslui. Dalis įmonių atsidūrė ant bankroto ribos, todėl mažina atlyginimus ar atleidžia darbuotojus. Statybininkų asociacija pastebi, kad sunkumų patiria mažos įmonės, o didelės yra atsparesnės. Tačiau esą tik laiko klausimas, kada ir jos atsidurs ant bankroto ribos. Todėl ragina valdžią finansuoti kelių ar energetikos projektus, kad statybos įmonės turėtų iš ko užsidirbti.

Antrojo 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo parko vystytojo konkursą, kurio laimėtojas galės pretenduoti į valstybės paramą, planuojama skelbti 2024-ųjų sausį. Dėl tikslios aukciono paskelbimo datos Vyriausybė apsispręs artimiausiu metu, pranešė Energetikos ministerija.  „Dėl pasikeitusių ekonominių aplinkybių situacija atsinaujinančios energetikos sektoriuje visame pasaulyje dinamiškai keičiasi ir tai įtakoja investuotojų planus“, – pranešime teigė viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Daugiau nei trečdalis – 38 proc. vadovų palaiko naujų technologijų diegimą savo organizacijose. Pernai tokių buvo tik 10 proc., rodo pasaulinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų įmonės KPMG atlikta įvairių pramonės įmonių vadovų apklausa.   „Pernai negausi vadovų grupelė, kuri ryžosi investuoti į naujas technologijas, šiemet padidėjo net keturis kartus. Jiems pavyko padidinti organizacijos pelningumo rodiklius ir veiklos mastą, tad dar labiau palaiko skaitmeninę transformaciją.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ šiemet sausį-rugsėjį gavo 153,8 mln. eurų pajamų – 12,5 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien rugsėjį pajamos siekė 17,75 mln. eurų – 19,7 proc. mažiau nei pernai rugsėjį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Vilvi Group. „Vilvi Group“ sudaro Vilkyškių pieninė, „Modest“, Kelmės pieninė, „Kelmės pienas“, „Pieno logistika“ ir Latvijos „Baltic Dairy Board“. Grupės akcijos kotiruojamos biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Įsivaizduokite, kad patikimoje lietuviškoje parduotuvėje išsirenkate gerą brangų kompiuterį, susimokate ir laukiate, kada jį pristatys. Tada po mėnesio gavę siuntą namuose ją išpakuojate ir randate tik bloknotą su pieštuku. Kaip jaustumėtės ir ką darytumėte? Būtent į tokią situaciją pateko vilnietė, kuri papasakojo, kad jai net nekilo mintis siuntos patikrinti atsiėmimo punkte.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Lietuvos energetikos infrastruktūra yra saugi ir stiprinama. Taip jis kalbėjo Suomijai pranešus, kad dujotiekiui su Estija „Balticconnector“ praėjusią savaitę padaryta žala galimai susijusi su išorės veiksniais. „Lietuvos energetikos infrastruktūra yra saugi ir esame pasirengę planus įvairiems scenarijams.

Keičiant Vidaus tarnybos statutą, pareigūnų atlyginimams didinti numatyta 24 mln. eurų, antradienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. Vidaus reikalų ministerijos statutiniams pareigūnams – policininkams, pasieniečiams, ugniagesiams, Viešojo saugumo tarnybos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams – numatyta 11,8 mln. eurų. Tuo metu Kalėjimų ir Probacijos tarnyboms numatyta 9,4 mln. eurų, o muitininkams – 2,7 mln. eurų. „Šis pokytis palies kiekvieną pareigūną. Yra apie 19 tūkst.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė kitų metų Valstybinio socialinio draudimo arba „Sodros“ biudžeto ir jį lydinčių teisės aktų projektams. Juose numatomas senatvės ir kitų pensijų, taip pat įvairių išmokų didinimui. Planuojama, kad kitais metais „Sodra“ iš darbuotojų ir darbdavių surinks daugiau kaip 7,6 mlrd. eurų įmokų, o išmokės kiek daugiau nei 7 mlrd. eurų pensijų ir kitų išmokų. Numatoma, kad kitąmet pinigų bus surinkta 577 mln. daugiau, nei išleista.

Gaudamas darbo užmokestį kiekvienas darbuotojas turi sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Dėl to į rankas gaunama pinigų suma yra mažesnė už atlyginimą popieriuje. Tačiau mokestis netaikomas neapmokestinamajam pajamų dydžiui (NPD). Paprastai kalbant, kuo NPD didesnis ir kuo plačiau jis taikomas, tuo daugiau pinigų lieka didesnei daliai gyventojų.

Trims didiesiems miestams – Vilniui, Šiauliams ir Panevėžiui – antradienį pradėjus šildyti dalį įstaigų, Kaunas miesto švietimo, globos ir gydymo įstaigų pastatus pradės šildyti ketvirtadienį.  „Atsižvelgus į atvėsusius orus ir sinoptikų prognozes, Kaune nuo spalio 12 dienos pradedama šildyti lopšelius-darželius, mokyklas, socialinės globos ir gydymo įstaigas“, – antradienį BNS pranešė savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja Karolina Sakalauskienė.

Oficialius nedarbas rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, traukėsi 0,1 procentinio punkto iki 8,3 proc., skelbia Užimtumo tarnyba.  Darbo ieškančių žmonių skaičius per mėnesį sumažėjo 0,2 tūkst. ir spalio 1-ąją siekė 148,8 tūkst.     Užimtumo tarnybos stebėsenos ir analizės vadovė Jurgita Zemblytė teigia, kad tokia tendencija rugsėjį pastebima kasmet.  „Kasmet rudens pradžioje nedarbas sumažėja – tai natūralus darbo rinkos reiškinys.

Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ maršrutą Kalvarijos savivaldybėje dar galima peržiūrėti, siekiant išsaugoti bent dalį gyventojų namų ar kito turto, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Dėl „Rail Balticos“ tai taip, galiu apgailestauti, kad kai kuriose vietose yra tokių skaudžių situacijų, bet komanda tikrai važiuoja ir žiūri, ką gali padaryti (...) Jeigu įmanoma kažką padaryti, tai tikrai siekiame rasti sprendimus.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika trauksis 0,2 proc., tačiau kitais metais šalies BVP turėtų augti 2,7 proc., antradienį paskelbė TVF.    Birželį TVF prognozavo, kad šiemet šalies ekonomika smuks 1,4 proc., o 2024 metais augs 2,9 proc.  Naujausios TVF prognozės rodo, jog 2025 metais Lietuvos BVP turėtų augti 2,6 proc., 2026 metais – 2,5 proc., 2027 metais – 2,2 proc., 2028 metais – 2,1 proc.

Lietuvos ekonomika šiemet patirs nuosmukį, tačiau kitąmet bendrasis vidaus produktas (BVP) vėl augs, sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. „Lietuvos ekonomika šiemet patiria negilų nuosmukį, tačiau kitąmet bendrasis vidaus produktas vėl turėtų augti.

Antradienį Seimas imasi kitų metų valstybės biudžeto tvirtinimo. Nuo šio dokumento priklausys, kokioms sritims, kiek pinigų bus skirta, kiek, kokių mokesčių bus surinkta iš gyventojų ir verslo. Kaip pristatydama biudžeto projektą sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė, planuojama, kad kitais metais valstybės biudžeto pajamos sudarys 17 mlrd. eurų, o išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lietuva turi beveik 2,8 mln. gyventojų.

Nuo spalio 23 d. – pokyčiai didžiausio lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ lentynose. Kaip ir visame šalies prekybos sektoriuje, pokyčiai –  nebelieka kaitinamojo tabako produktų su pridėtiniais skoniais ir kvapais. Prekybos tinklo duomenimis, tokius gaminius renkasi 42 proc. kaitinamojo tabako pirkėjų.

Didmeninė elektros kaina  rugsėjį Lietuvoje buvo 14 proc. didesnė nei rugpjūtį ir siekė vidutiniškai 117,28 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje kaina augo taip pat 14 proc. iki 117,25 euro, o Estijoje – 20 proc. iki 113,46 euro, antradienį pranešė elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. „Elektrum Lietuvos“ vadovas Martynas Giga sako, jog kainų augimą Baltijos šalyse lėmė tris savaites neplanuotai neveikusi „NordBalt“ jungtis tarp Švedijos ir Lietuvos.

Metinė infliacija Lietuvoje pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) rugsėjį siekė 4,1 proc., vidutinė metinė – 13,3 proc., o mėnesio – 0,7 proc.  Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota metinė infliacija siekė 3,7 proc., vidutinė metinė – 14,2 proc., o mėnesio – 0,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Gamintojų produkcijos kainos rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, padidėjo 1,3 proc., o be naftos produktų – 0,5 proc., o per metus – rugsėjį, palyginti su 2022 metų rugsėju – sumažėjo atitinkamai 5,9 proc. ir 6,4 proc. Bendram kainų pokyčiui per mėnesį didžiausios įtakos turėjo naftos produktų kainų padidėjimas (4,9 proc.) ir baldų kainų sumažėjimas (1 proc.), skelbia Valstybės duomenų agentūra. Lietuvos rinkoje kainos per mėnesį padidėjo 1,5 proc. (be naftos produktų – 0,7 proc.

Vienas didžiausių šalies bankų patiria problemų, dėl kurių jo klientai negali laisvai naudotis savo pinigais. „Luminor“ atsiprašo dėl nepatogumų, bet, kada jų neliks, nežino arba nesako. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Jonas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Jis piktinosi, kad negali naudotis banko paslaugomis. „Antra para negaliu prisijungti prie „Luminor investor“ platformos, kur esu investavęs dalį savo pinigų.

Dėl sustiprintų aviacijos saugumo ir keleivių patikros procedūrų Vilniaus oro uoste pastaruoju metu kilusios didelių eilių problemos neliks 2024 metais pastačius naują keleivių išvykimo terminalą, sako susisiekimo ministras. Pasak Mariaus Skuodžio, šiuo metu ją bandoma spręsti pasitelkus darbuotojų iš Kauno ir Palangos oro uostų, atidarius papildomą patikros juostą, kitomis priemonėmis.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) siūlo Seimui suvienodinti visų – tradicinių ir netradicinių – religinių bendruomenių nekilnojamojo turto (NT) mokesčio lengvatas.  Komitetas antradienį pritarė grupės Seimo narių siūlymui neapmokestinti tik šių bendruomenių NT, naudojamą nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai.   Už tai balsavo šeši komiteto nariai iš valdančiųjų, prieš – trys iš opozicijos, o susilaikė vienas.

Valdančiosios Laisvės partijos frakcija Seime nepalaikys nei Biudžeto ir finansų komiteto, nei Vyriausybės siūlomo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio variantų, sako partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. „Ką tik turėjome frakcijos pasitarimą, kuriame vis tik akivaizdu, jog Laisvės frakcija daugiau nepalaiko šito mokesčio ir tas atsispindės balsavime“, – žurnalistams Seime sakė A. Armonaitė.

Vilniaus valdžia kitais metais už 550 tūkst. eurų (be PVM) keturioms miesto mokykloms planuoja nupirkti dar penkis automobilius ir mikroautobusus, pritaikytus vežti judėjimo negalią turinčius moksleivius. Juos nupirkus tokių automobilių mieste bus 18.  Nauji automobiliai bus perduoti Sausio 13-osios progimnazijai, „Vilties“ ir Šilo specialiosioms mokykloms, taip pat Verkių mokyklai-daugiafunkciniam centrui.

Antradienį didieji miestai – Vilnius, Šiauliai ir Panevėžys jau pradeda šildymo sezoną dalyje įstaigų. Daugiabučių gyventojams šildymas bus įjungtas vėliau priklausomai nuo orų prognozių. Pernai šildymo sezonas Vilniuje oficialiai prasidėjo spalio 17 dieną, užpernai – spalio 7 d. Istoriškai sezono pradžia varijuoja nuo spalio 1 iki spalio 22 dienos.

Lietuvos ekonomikos šiemet patiria nuosmukį, tačiau kitąmet prognozuojama, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) vėl turėtų augti. Vis tik kitais metais augs nedarbas, brangs paslaugos, tačiau atlyginimai vis tiek augs, todėl gyventojų perkamoji galia atsities – prognozavo INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. INVL prognozavo, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks 0,5 proc., o kitąmet BVP turėtų augti 1,8 proc.

Seimui rengiantis svarstyti kitų metų biudžeto projektą, opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pažymi, kad siūlomo biudžeto projektas „stovi ant molinių kojų“. Anot jų, tai nenumato tvarių pajamų šaltinių, kuriais pasinaudojusi valstybė galėtų atliepti ilgalaikius ekonominius bei geopolitinius iššūkius, rašoma partijos pranešime žiniasklaidai.

Grupuotės „Hamas“ ataka prieš Izraelį gali turėti poveikį ir Lietuvos ekonomikai, o Vyriausybė turi būti pasiruošusi į tai reaguoti, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Dabar „Hamas“ ataka prieš Izraelį tikrai gali turėti įtakos ir globalūs procesai veikia Europos Sąjungą, Lietuva yra atvira ekonomika, todėl poveikis, tikėtina, gali jaustis“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse rugsėjį pigo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su rugpjūčiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis rugsėjį pigo 2,7 proc. (1,95 euro), o palyginti su 2022-ųjų rugsėju buvo 5,7 proc. (4,14 euro) pigesnis. Stebimų prekių kainos mažėja antrą mėnesį iš eilės, pastebi portalas, nors yra 23,4 proc. (13,09 euro) brangesnis nei prieš dvejus metus.

Kelerius metus trunkančios pastangos Santaros klinikose Vilniuje įrengti sraigtasparnių nusileidimo aikštelę vis dar nesėkmingos – paskelbus dar vieną rangos konkursą nesulaukta nė vienos tinkamos paraiškos.

Seimas antradienį svarstys naują nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį.   Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) praėjusią savaitę pritarė jo pirmininko Mindaugo Lingės siūlymui nuo 2025 metų nustatyti 0,05-4 proc. komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms.  Jeigu Seimas po svarstymo jam pritars, liks paskutinis balsavimas dėl naujos tvarkos įteisinimo.

Vyriausybė Seimui ketvirtadienį pristatys 2024 metų valstybės biudžeto projektą. Finansų ministrė Gintarė Skaistė jį vadina „žmonių“ biudžetu, „gana“ subalansuotu ir optimaliu dabartinei situacijai, o numatomas jo deficitas bus didesnis nei šiemet – 2,9 proc.

Prezidentas antradienį dirbs Telšiuose, susitiks su rajono vadovais ir vietos bendruomene. Vizitą Telšiuose šalies vadovas pradės padėdamas gėlių prie paminklo Žemaičių apygardos partizanams Telšių Nepriklausomybės aikštėje, pranešė Prezidentūra. Susitikime su Telšių rajono savivaldybės meru Tomu Katkumi prezidentas aptars regiono investicijas, švietimo infrastruktūros modernizavimą regione, socialinės politikos priemonių organizavimą rajone, kelių situaciją, kitus aktualius regiono klausimus.

Gydymo įstaigose susidurti su korupcija kartais tenka tiek pacientams, tiek specialistams. Žmonės pasakoja, kaip gydytojai akivaizdžiai nesirūpina ligoniais, meluoja apie jų būklę, nes veikiausiai laukia piniginio paskatinimo. O medikai skundžiasi, kad žmonės kyšius bruka per prievartą ir net verkia, jei gydytojas jų nepriima. Sveikatos apsaugos sistemoje dirbantys žmonės nurodė, kad kyšiai būna įvairūs: pinigai, saldumynai, alkoholis ar net specialios paslaugos.

Vyriausybei teigiant, kad pinigų didesnėms mokytojų algoms nėra, švietimo, mokslo ir sporto ministras atkreipia dėmesį, kad ugdymo įstaigos susiduria ir su kitomis problemomis. Laidoje „Dėmesio centre“ švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas teigė, kad mokytojams algą kitąmet žadama didinti du kurtas.  Visgi tai, pasak ministro, nėra vienintelė problema, su kuria susiduriama ugdymo įstaigose. Ministre, paprastas dalykas.

Pasaulinės nekilnojamojo turto paslaugų lyderės „Colliers“ įmonės Baltijos šalyse steigia  kontroliuojančią bendrovę „Colliers Baltic Ltd.“, pranešė „Colliers“. Kartu su struktūros pokyčiais plečiamos ir įmonės paslaugos Lietuvoje – ji pradeda teikti nekilnojamojo turto valdymo ir techninės projektų priežiūros paslaugas. „Jau kuris laikas stebime, kad investuotojai, nuomotojai, nuomininkai peržiūri savo verslo ir veiklos modelius ir ieško patikimų išorinių kompetencijų.

Šiaurės investicijų bankas (NIB) skolina 50 mln. eurų Vokietijos kapitalo mažmeninį prekybos tinklą valdančiai bendrovei „Lidl Lietuva“ – paskola skirta įmonės naujo logistikos centro šalia Vilniaus, Lentvaryje,  statyboms, pranešė NIB. Bendra investicijų į centrą vertė siekia daugiau nei 100 mln. eurų, jo statybos pradėtos 2022 metų rugsėjį, o baigti planuojama 2024 metais.

Dėl įtariamo nuotėkio laikinai uždarius Suomiją ir Estiją jungiantį dujotiekį, Estijai dujos pradėtos tiekti iš Latvijos Inčukalno dujų saugyklos, o nedidelė dalis dujų į Latviją papildomai buvo nukreipta iš Lietuvos, teigia bendrovė „Amber Grid“.  „Dėl šio incidento buvo pakeistas Latvijos Inčukalno požeminės dujų saugyklos režimas iš dujų įleidimo į saugyklą į dujų išleidimą iš saugyklos ir dujos iš Latvijos buvo pradėtos tiekti Estijai“, – BNS pirmadienį nurodė „Amber Grid“. „Kad būtų ...

Vieni gyventojai džiaugiasi turėdami šunį ar katę, kiti mėgsta egzotiką ir augina roplius ar paukščius. Yra ir tokių, kurie laiko žiurkėnus ar alpakas. Vis tik daliai gyvūnų reikia leidimų, vieni – išvis draudžiami, o kiti greitai bus uždrausti. Taisyklių nepaisymas gali baigtis tūkstantinėmis baudomis ir gyvūno konfiskavimu. Įdomu tai, kad, pavyzdžiui, kiaulė – naminis gyvūnas, o šerno laikymui, kaip ir įvairiems elniams, ožiams ar net šunims, privaloma gauti leidimą.

Vilniaus vystymo kompanija paskelbė Nacionalinės koncertų salės rangos konkursą darbo projekto dalies rengimo ir statybos darbams įsigyti, pirmadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. „Šiuo metu neturime aukštos akustinės klasės koncertų salės, kuri galėtų priimti garsiausius pasaulio orkestrus. Šis projektas visiškai apvers situaciją ir pakeis mūsų miesto konkurencinę padėtį kultūros srityje ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu“, – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Vilnius, Šiauliai ir Panevėžys nuo antradienio pradeda šildyti dalį įstaigų. Tuo metu Šiauliai nuo ketvirtadienio pradės tiekti šilumą visiems vartotojams.  Pasak Vilniaus savivaldybės atstovo Gabrieliaus Grubinsko, nuo antradienio pradėti šildymą galės savivaldybės švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigos.  „Šildymo sezono pradžia, kuomet šildymas įjungiamas visuose prie centralizuotos šildymo sistemos prijungtuose pastatuose, dar nėra skelbiama.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad pagrindiniai kitų metų valstybės biudžeto projekto prioritetai – švietimas ir gynyba, o erdvės pakeitimams nenumatant, kur finansavimas galėtų būti mažinamas, yra nedaug. „Aptarėme biudžeto prioritetus, pasitarėme dėl  biudžeto svarstymo darbotvarkės ir tiek.