Lietuvos verslas

Aplinkosaugininkai per tris mėnesius dronu patikrino 140 laivų išmetamąsias dujas, penkiais atvejais nustatyti leistinos normos viršijimai. Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, projekto metu taip pat buvo stebima Klaipėdos uosto akvatorija, žvejyba pakrantėse.

Lietuviai dirba daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, bet mažiau nei japonai ar amerikiečiai. Ekonomistas siūlo, kad dabar – pats laikas apsvarstyti, ar nereikėtų sutrumpinti darbo dienų skaičių per savaitę iki 4. „Luminor“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, į pasaulį žengiant dirbtinio intelekto revoliucijai, dabar galėtų būti pats laikas pasvarstyti apie perėjimą nuo 5 iki 4 darbo dienų per savaitę.

Aplinkos ministerija siūlo penkerius metus nebedidinti miškų kirtimo normos.  Anot ministerijos, toks sprendimas priimtas atsižvelgus į Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir nevyriausybinių organizacijų sambūrio „Girių spiečius“ argumentus bei siekiant ir toliau tvariai naudoti miškuose sukauptus medienos išteklius, kaupti brandžių miškų atsargas ir užtikrinti gamtinių ar kultūrinių vertybių miškuose apsaugą. Anksčiau ministerija Vyriausybei siūlė, kad 2024-2028 metais 12,166 tūkst.

Kauno centre, šalia Laisvės alėjos, pradeda veikti daugiaaukštė automobilių saugykla su 262 automobilių stovėjimo vietomis. Kaip penktadienį pranešė Kauno savivaldybė, maždaug 8,2 tūkst. kv. metrų ploto pastate yra atskiri įvažiavimo ir išvažiavimo vartai į K. Donelaičio gatvę, iš rytinės fasado pusės įrengtas pėsčiųjų įėjimas, į kiekvieną aukštą galima patekti liftu. Du iš penkių pastato aukštų – po žeme. Pirmajame aukšte taip pat įrengta dviračių laikykla.

Šiaulių apygardos teismui nagrinėjant bendrovės „Grigeo Klaipėda“ Kuršių marių taršos baudžiamąją bylą penktadienį bendrovė penktadienį paprašė nušalinti teisėją Boleslovą Kalainį. Prašymą pateikęs advokatas Linas Sesickas teigė, kad teisėjui buvo padarytas poveikis jam priėmus sprendimą bylą priskirti prie sudėtingų kategorijos.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius tikisi, kap pirmojo Lietuvoje 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje  aukciono laimėtojas oficialiai bus patvirtintas per artimiausias dvi savaites, vėliausiai iki spalio 19–20 dienos.

Jau kurį laiką tęsiantis sumaiščiai Vilniaus oro uoste dėl nusidriekusių milžiniškų keleivių eilių, apie tai pasisakė ir pats Susisiekimo ministerijos valdomos bendrovės Lietuvos oro uostų generalinis direktorius. Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus vienoje iš internetinių platformų teigė, kad pastarąsias dvi savaites nusidriekusios eilės Vilniaus oro uosto keleivių patikroje nėra jokia paslaptis, o už tai jis pats asmeniškai atsiprašo.

Į uostamiesčio policiją ketvirtadienį kreipėsi individuali įmonė, nurodžiusi, kad jai buvo atneštas, įtariama, netikras aukso luitas. Žala siekia 5250 eurų, pranešė Klaipėdos apskrities policija. 100 gramų aukso luitas  „ArgorHeraeus“ į lombardą Tiltų gatvėje atneštas rugsėjo 25 dieną. Įtariama, kad šis buvo netikras, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

„Vilniaus apšvietimas“ kartu su Vilniaus savivaldybe sostinėje sumontavo dar 23 elektromobilių įkrovimo stoteles, kuriose automobilius galima krautis pigiau, pranešė „Vilniaus apšvietimas“.  „Plečiant įkrovimo stotelių infrastruktūrą galime pasiūlyti vieną mažiausių paslaugos kainų rinkoje. Mieste, vystant įkrovimo stotelių projektą, įrengėme stacionarias, visą parą veikiančias įkrovimo stoteles“, – pranešime teigė „Vilniaus apšvietimo“ direktorius Andrius Deimantas.

Iki šių metų pabaigos šalyje bus suremontuota daugiau nei 130 km valstybinės reikšmės kelių, penktadienį pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Šiemet LAKD planuoja baigti 82 km rajoninių ir daugiau kaip 32 km krašto kelių paprastąjį remontą. Dar apie 56 km kelių  planuojama suremontuoti kitų metų pradžioje. Vienoje intensyviausių šalies automagistralių Vilnius-Kaunas-Klaipėda šiemet planuojama užbaigti penkių ruožų, kurių bendras ilgis yra 14,35 km, remonto darbus.

Klaipėdos uoste laivų eismas vyksta be trikdžių, jis buvo  atnaujintas vidurnaktį, penktadienį BNS pranešė uostas.  „Laivų eismas Klaipėdos uoste atnaujintas apie vidurnaktį, laivyba vyksta įprastai“, – BNS sakė  uosto atstovė Nijolė Dvarionaitė-Milkintienė. „Dėl siautusio stipraus vėjo incidentų uoste neužfiksuota“, – pridūrė ji.  Laivų eismas uoste buvo ribojamas ketvirtadienį nuo 11 valandos, o apie 12.20 val.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva įgyvendinama Infekcinių ligų gydymo paslaugų modernizacija Respublikinėje Šiaulių ligoninėje užtikrins tinkamą jos funkcionavimą pandemijų ir kitų krizinių situacijų metu. Naujasis Infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo centras, kurio statybas bei įrengimą planuojama baigti iki 2024 m. pab.

Dėl ketvirtadienį buvusio stipraus vėjo elektros penktadienio rytą dar neturėjo 1,4 tūkst. vartotojų, BNS pranešė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  Daugiausiai be elektros vartotojų – Vilniaus ir Alytaus regionuose.  „Tai nedidelis skaičius, visi gedimai šalinami, greitai bus pašalinti“, – BNS teigė ESO atstovė Rasa Juodkienė.   Ketvirtadienį Lietuvoje lietaus metu fiksuoti stiprūs vėjo gūsiai.

Šiuolaikiniame sparčiai globalėjančiame pasaulyje tarptautinė karjera ir darbas modernioje įmonėje tapo dažnu jaunų žmonių siekiu. Lankstus darbo grafikas, nuolatinis augimas, savo idėjų realizavimas – džiugu, jog galimybių pasinaudoti šiais novatoriško darbdavio privalumais Lietuvoje atsiranda vis daugiau. Puikus to įrodymas – 2020 metais duris Kaune atvėręs Švedijos B2B internetinių žaidimų įmonės padalinys Evolution Lithuania.

Planai kuo greičiau rekonstruoti dviračių tako Smiltynė-Nida 16-os kilometrų ilgio atkarpą kol kas nejuda į priekį ir gali užsitęsti: Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LKAD) paskelbtas pirmasis rangos darbų viešasis pirkimas neįvyko, penktadienį pranešė „Vakarų ekspresas“.   Siekiant tinkamai pasiruošti pakartotiniam pirkimui, LKAD paskelbė rinkos konsultaciją.

Vis daugiau lietuvių apsiperka Lenkijoje. Kad tai daryti būtų lengviau ir paprasčiau, organizuojami ir nemokami seminarai, padedantys rasti didžiausias ir pigiausias parduotuves, apskaičiuoti atsisiuntimo kainas. Prekes iš Lenkijos parvežančios įmonės pastebi, kad gyventojai prekes Lenkijoje perka ne tik sau, bet jomis prekiauja Lietuvoje. Įmonės, siunčiančios prekes iš Lenkijos, „We pack“ vadovė Indrė sakė, kad labai dažnai sulaukia klientų skambučių ir klausimų.

Vilniaus oro uoste nusidriekusios eilės supykdė gyventojus – kai kurie vos spėjo įlipti į lėktuvą, o dalis jau pateikė ir skundus, kad galėtų susigrąžinti prarastus pinigus. Tiesa, Lietuvos oro uostų atstovai ramina, kad situacija netrukus turėtų pagerėti. Tačiau Civilinės aviacijos asociacija (CAVIA) kalba kitaip – nesiėmus reikiamų priemonių, keliaujantiems apie atvykimą į oro uostą likus 20 ar 30 minučių teks pamiršti.

Vyriausybės patvirtintą ir Seimui teikiamą 2024 metų biudžeto projektą vadina realistiniu, sdarytu pagal valstybės galimybes, o pozicija sako, kad planas yra rinkiminis, pernelyg optimistinis ir be ateities.     Opozicija įspėja, kad Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas nusiteikęs palikti „sudėtingą situaciją“, kurią reikės spręsti ir viešuosius finansus suvaldyti kitai Vyriausybei. Tačiau abi pusės vieningai pasigenda didesnio kelių priežiūros finansavimo.

Vyriausybė ketvirtadienį pritarė 2024 metų valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetams, dabar projektai keliaus į Seimą. Naujienų agentūra BNS pateikia 15 svarbiausių šių projektų finansinių rodiklių ir dydžių. 17,009 mlrd. eurų – planuojamos valstybės biudžeto pajamos, 9,4 proc. didesnės nei patvirtintos šiems metams. 14,522 mlrd. eurų – planuojamos pajamos, neįskaitant ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, 7,4 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Granadoje su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen Ukrainos grūdų eksporto per Klaipėdos uostą plėtros galimybes. Jie taip pat kalbėjosi apie paramą Ukrainai, spaudimo didinimą Rusijai. „Esame pasirengę su Europos Komisija aptarti konkrečias finansines paramos priemones, kurios leistų padidinti Lietuvos transporto sektoriaus ir uosto pajėgumus“, – sakė prezidentas.

Vyriausybės parengto kitų metų valstybės biudžeto projekto stiprybė yra tai, kad jis suplanuotas griežtai laikantis Mastrichto kriterijų, sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto jaunesnioji ekspertė Reda Simonaitytė-Mikulė. „Instituto požiūriu, labai svarbi fiskalinė drausmė, kai turime sugrįžtančius Mastrichto kriterijus: 3 procentų BVP deficito ribojimą ir 60 procentų BVP skola. Žiūrint į metų biudžetą džiugu, kad kriterijai išliko griežtu orientyru.

Vyriausybei 2024 metų biudžeto projekte numačius didesnį nei numatomas šiemet – 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitą, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad biudžetas yra „gana“ subalansuotas, o ekonomiką skatinti būtina.  „Kuomet ekonomika žemiau potencialo, reikia skatinti ekonomiką ir šiuo laikotarpiu manom, kad pateiktas biudžeto projektas yra optimalus dabartinei situacijai“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė ministrė.

Daugelis pastebi, kad pastaruoju metu degalų kainos Lietuvos degalinėse kiekvieną savaitę po truputį kyla. Vis tik dyzelinas už 3 eurus iš tiesų stebina, mat tai yra net dvigubai brangiau, nei įprasta šiomis dienomis. Lietuvos energetikos agentūra neseniai skelbė, kad šią savaitę benzinas Lietuvoje brango 0,04 proc., dyzelinas – 0,7 proc. Anot agentūros, vidutinė benzino kaina Lietuvoje dabar yra didžiausia šiemet, t. y. 1,61 Eur/l. Tiek pat vidutiniškai atsieina ir dyzelinas.

Įmonės, naudojusios automobilius asmeniniams tikslams ar pirkusios privačias keliones už įmonės lėšas, turės papildomai sumokėti daugiau nei 11,7 mln. eurų mokesčių, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), atlikusi 2022-2023 metais įsigytų verslo kelionių analizę.  VMI Kontrolės departamento vyriausiasis patarėjas Rolandas Puncevičius sako, jog privačių poreikių tenkinimo įmonės lėšomis atvejai stebimi jau ne pirmus metus, nors situacija gerėja.

Ketvirtadienį Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui ir jį lydintiems teisės aktams. Juose yra numatoma, kiek mokesčių Lietuvoje bus surinkta ir kam kiek pinigų atiteks. Planuojama, kad kitais metais valstybės biudžeto pajamos sudarys 17 mlrd. eurų, o išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lietuva turi beveik 2,8 mln. gyventojų.

Finansavimas krašto apsaugai kitąmet turėtų siekti apie 2,06 mlrd. eurų arba 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto, rodo ketvirtadienį paskelbtas 2024 metų valstybės biudžeto projektas. Didžiąją dalį šių lėšų – apie 1,93 mlrd. eurų arba 2,52 proc. BVP – sudarys biudžeto asignavimai. Likusi dalis finansavimo bus skiriama iš bankų solidarumo įnašo – šie pinigai galės būti naudojami tik infrastruktūrai.

Biokuro, anglies ar kito iškastinio kuro katilų keitimui į penktos klasės biokuro įrenginius ar šilumos siurblius skirta 14,2 mln. eurų paramos. Energetikos ministerija paskelbė kvietimą teikti paraiškas.  Kompensacijos – ne daugiau kaip 50 proc. išlaidų – bus mokamos prie centralizuoto šilumos tiekimo neprijungtų namų gyventojams, ketvirtadienį pranešė ministerija.

Savarankiškai dirbantys gyventojai, kaip ir dirbantys pagal darbo sutartį, turi teisę gauti ligos, motinystės bei vaiko priežiūros išmokas. Kad išmokos jiems nereikėtų laukti kelis mėnesius, svarbu pasirūpinti, kad valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos „Sodrai“ būtų sumokėtos iki einamojo mėnesio pabaigos.

Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija leido „Ignitis grupės“ partnerei – pasaulinei jūrinių vėjo parkų vystymo kompanijai „Ocean Winds“ vystyti pirmąjį Lietuvoje vėjo parką Baltijos jūroje.   Tai BNS patvirtino Vyriausybės spaudos tarnyba.

Transporto infrastruktūros projektavimo  įmonės „SRP projektas“ bei „Kelprojektas“ už daugiau nei 1,8 mln. eurų projektuos karinių ir civilinių krovinių krovos aikšteles bei siaurąją europinę vėžę Palemone.  „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra“ ir įmonės pasirašė sutartis, pranešė įmonė.

Strategiškai svarbų Lietuvos ir Lenkijos magistralinį dujotiekį (GIPL) stačiusiai energetikos objektų statybos bendrovei „Alvora“ neleista statyti maždaug 100 mln. eurų vertės Ignalinos atominės elektrinės (IAE) radioaktyvių trumpaamžių atliekų paviršinio atliekyno.  Rangovo konkursą laimėjusios įmonės sandoriui su IAE nepritarė vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija, BNS patvirtino Vyriausybės spaudos tarnyba.

Vyriausybei ketvirtadienį ruošiantis svarstyti kitų metų biudžeto projektą, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nemažai diskusijų gali kilti dėl kelių finansavimo. „Iš tokių bendrų didelių diskusijų, aš manau, kad bus diskusija dėl kelių finansavimo. Girdisi čia visokios sumos, ko kam trūksta, kažkas nori papildomų 150 milijonų“, – žurnalistams Rukloje ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Lietuvos vartojimo paskolų portfelis pirmąjį pusmetį išaugo penktadaliu iki 2,4 mlrd. eurų. Gyventojai daugiau skolinosi iš bankų ir kredito unijų, tačiau sparčiai augo ir tarpusavio skolinimas, pranešė Lietuvos bankas (LB). „Vartojimo kredito rinka ir toliau yra aktyvi, matome tendenciją, kad didėja skolinimosi sumos, o paskolų kokybė iš esmės nesikeičia“, – pranešime teigė LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.

Per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje parduota 84,7 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) objektų – 14 proc. mažiau nei tuo pat laiku pernai, kai jų įregistruota 98,7 tūkst., pranešė Registrų centras. Vien rugsėjį parduota 9,3 tūkst. butų, namų, žemės sklypų – 15 proc. mažiau nei pernai rugsėjį (10,9 tūkst.) ir 6 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį (9,9 tūkst.

Nuo 2017 m. už kasdienes bankininkystės paslaugas daugelis lietuvių moka fiksuotą mėnesinį mokestį. Jo kaina keičiasi visai nežymiai. Tačiau, nepaisant to, kasmet bankams sumokame vis daugiau, net jei norime patenkinti tokius pačius paprasčiausius savo poreikius. Kiek grynųjų atiduoda be papildomo mokesčio Praėjusią savaitę Lietuvos bankas (LB) paskelbė apskaičiavęs didžiausią galimą pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio kainą.

Laiškininkų tinklo pertvarką pradedantis Lietuvos paštas lapkritį atleis 52 darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba. Anot jos, bendrovė apie atleidimą jau įspėjo 30 laiškininkų Vilniuje ir 22 laiškininkus Kaune, jie bus atleisti lapkričio 1–30 dienomis. Lietuvos paštas ir Užimtumo tarnyba praėjusią savaitę pranešė, kad traukiantis tradicinių pašto paslaugų poreikiui ir keičiantis klientų siuntimo įpročiams bendrovė iki 2024 metų pavasario numato atleisti 400 laiškininkų.

Po praėjusių metų akcijų rinkų nuopuolio kai kuriems investuotojams šie metai galėjo atrodyti kupini galimybių ir vilties. Tačiau pirmojo pusmečio euforija blėsta, o artimiausius metus, tikėtina, daug geresnį rizikos ir grąžos santykį pasiūlys ne iki šiol blizgėjusios akcijos. Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius JAV technologinių akcijų indeksas pakilo daugiau nei 25 proc., o S&P500 indeksas – maždaug dešimtadaliu.

Bankrutuojanti lietuviškos kosmetikos prekės ženklo „Manilla“ valdytoja „Dermofaktorius“ numatė atleisti visus 24 darbuotojus. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  Kaip BNS informavo tarnyba, įmonei pradėta bankroto procedūra, todėl bus atleisti šeši pardavėjai, po tris kosmetikus bei vadybos ir organizavimo analitikus, du technologijų profesijų darbuotojus.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pakvietė Japonijos korporacijas „Hitachi“ ir „Panasonic“ bendradarbiauti su Lietuvos įmonėmis – anot jos, abi bendrovės suinteresuotos plėstis Europoje. „Abi įmonės yra suinteresuotos plėstis ir investuoti Europos regione. (...) Pristatėme šioms kompanijoms sąlygas kurtis Lietuvoje, mūsų šalies pranašumus.

Vienos didžiausių šalies mėsos perdirbimo įmonių Klaipėdos mėsinė apie atleidimą įspėjo 80 darbuotojų, pranešė Užimtumo tarnyba. Restruktūrizuojamoje įmonėje šiuo metu iš viso dirba 88 darbuotojai, rodo „Sodros“ duomenys. Klaipėdos mėsinė darbuotojus apie atleidimą įspėjo rugsėjo pabaigoje.  Rugpjūtį Konkurencijos taryba leido vienos didžiausių Lietuvoje mėsos perdirbimo grupių „Biovela group“ įmonei „Biovela-Utenos mėsa“ įsigyti restruktūrizuojamą Klaipėdos mėsinę.

Europos Sąjunga (ES) šiuo metu nėra numačiusi paramos ukrainietiškų grūdų tranzitui per Lietuvą, sako už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius. „Europos Sąjungos finansinės paramos čia nėra numatoma (...) Šiandien dienai tokios paramos nėra numatyta“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė V. Sinkevičius.

Danijos elektroninių mokėjimų bankas „Nets Denmark“ Druskininkuose veikiančiai Baltarusijos sanatorijai „Belorus“ neturi grąžinti „įšaldytų“ lėšų, galutinai nusprendė teismas. Bankas 2022 metais nutraukė sutartį su „Belorus“ dėl jos sąsajų su Minsko režimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) rugsėjo 27 dieną galutinai nutarė, kad Danijos bankas 2021 metų lapkritį teisėtai atsisakė pervesti „Belorus“ klientų kortelėmis sumokėtus 12,4 tūkst.

Vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ naujajai akcininkei – Lietuvos skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ kontroliuojamai įmonei „EDS Invest 3“ – pranešus apie ketinimą supirkti likusias akcijas, „Nasdaq“ Vilniaus biržos sprendimu įmonei taikoma papildoma stebimojo statuso suteikimo priežastis. „Stebimojo statuso suteikimo tikslas yra atkreipti rinkos dalyvių dėmesį“, – pranešė birža.  „EDS Invest 3“ neseniai  už 500 tūkst.

Dviejų informacinių sistemų kūrimui ir pavaldinių atlyginimų priedams daugiau nei pusantro šimto tūkstančių eurų skyręs buvęs Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vadovas Sigitas Puodžiukas žalos įstaigai nepadarė, nusprendė teismas.  Vilniaus apygardos teismas rugsėjo 27-ąją atmetė centro prašymą priteisti iš buvusio vadovo beveik 165 tūkst. eurų žalos. „Nenustačius neteisėtų veiksmų nenustatyta sąlygų visumos, būtinos deliktinės civilinės atsakomybės taikymui.

Vyriausybė ketvirtadienį turėtų patvirtinti elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimo Lietuvoje atidėjimą iki 2025 metų vidurio. Tai numatančią Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisą parengusi Susisiekimo ministerija aiškina, kad atidėti terminą būtina dėl teismuose užtrukusių ginčų, susijusių su sistemos kūrimu, pirkimu ir diegimu. Vyriausybei pritarus, pataisos bus teikiamos Seimui.

Vyriausybė ketvirtadienį ketina svarstyti kitų metų valstybės biudžeto projektą. Premjerė Ingrida Šimonytė interviu BNS trečiadienį teigė, kad valdžios deficitas kitąmet didės iki 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiais metais, premjerės teigimu, jis bus apie 2 proc. vietoj planuotų 4,9 proc.

Didėjantis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir apsinuodijimai tarp vaikų neramina visus. Ne paslaptis, kad prieigą prie nelegalių preparatų vaikams ypač palengvina technologijos ir internetas – rasti, kur jų įsigyti, gali kone kiekvienas. Specialistai įvardijo, kokios programėlės narkotikų disponavimui Lietuvoje naudojamos dažniausiai, kaip jos veikia ir kaip tėvai jas gali užblokuoti.

Specialistai pastebi, kad šiemet per savaitę degalų kainos Lietuvoje vidutiniškai vis pakildavo po 0,01 ar 0,02 euro už 1 litrą. Šiuo metu kuras kainuoja 1,63–1,65 euro, o tai yra apie 30 centų brangiau, nei Lenkijoje. Žmonės socialiniuose tinkluose piktinosi, kodėl Lietuvoje viskas tik brangsta, kai kitur neva pinga. Ekspertai irgi neslėpė, kad kuras Lietuvai ir Lenkijai yra pardavinėjamas skirtingomis kainomis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto siūlomas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio variantas yra kompromisinis ir galėtų būti priimtas.    „Tikimės, kad tas kompromisas galėtų būti priimtas (Seime – BNS)“, – žurnalistams trečiadienį sakė finansų ministrė.  „Pats karkasas išlieka tas pats, kurį pasiūlė Finansų ministerija – kad būtų apmokestinamas nekilnojamojo turto objektas, o ne sumuojamas turtas, kaip būdavo anksčiau.