Lietuvos verslas

Lietuvos maisto prekybos internetu rinka niekada nebuvo didelė, o dabar, pasitraukus kompanijai „Fresh Market“, liko tik viena įmonė – „Barbora“. Tiesa, pastaroji dėl susidariusios padėties jau dabar perspėja klientus dėl vėlavimo. Prekybos sistemos klientai savo elektroninio pašto dėžutėse sulaukė kompanijos laiško, kad dėl ribotų pajėgumų gali vėluoti užsakymai.

 Pasklidus kalboms, kad Rusijos chemijos koncernas „EuroChem Group“ svarsto galimybę investuoti į vieną didžiausių šalies koncernų „Achemos grupė“ ir jo valdomą Jonavos trąšų gamyklą „Achemą“, kuri yra nacionaliniam saugumui svarbių įmonių sąraše, Lietuvos prezidentė teigia, kad investuotojas turės atitikti nacionalinio saugumo kriterijus.

 „Wizz Air“, didžiausia mažų sąnaudų oro linijų bendrovė Centrinėje ir Rytų Europoje, pirmenybinio įlaipinimo paslaugas papildė galimybe į orlaivio saloną įsinešti papildomą bagažą*. Šis paslaugos papildymas – tai vienas iš kelių pastaruoju metu įdiegtų atnaujinimų, tęsiant tradiciją ir toliau didinti keleivių komfortą bei pasitenkinimą skrydžiais.

 Prisitaikymas prie šiais metais įvestos vieningos ES valiutos daugeliui mažų ir vidutinių įmonių nebuvo finansiškai skausmingas. Su euro įvedimu susiję pakeitimai keturioms iš dešimties įmonių nepareikalavo jokios finansinės injekcijos, o daugelio likusių smulkiųjų verslininkų išlaidos siekė tiek, kiek ir buvo planuota. 20 proc. mažų ir vidutinių įmonių šiam tikslui investavo iki 290 eurų, o 29 proc. – nuo 291 iki 1450 eurų.

 Apie ką labiausiai svajoja lietuviai? Kas, jų manymu, ženklintų žymų jų gyvenimo pagerėjimą? Bendrovės „Mokilizingas“ atlikta apklausa atskleidė, kad dažniausia lietuvių svajonė yra pradėti savo verslą. Beveik tiek pat dažnai tautiečiai svajoja keliauti aplink pasaulį. Visuomenės nuomonės apklausoje buvo paprašyta atsakyti į klausimą, ką žmonės pasirinktų, jeigu lizingu galėtų įsigyti viską, apie ką tik jie drįsta pasvajoti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad ekonominis embargas didžiausios įtakos turėjo pačiai Rusijai, kur sumažėjo maisto produktų asortimentas ir pakilo maisto kainos. „Rusija pati apsisprendė neįleisti į savo teritoriją maisto produktų iš Vakarų ir pati apsisprendė skriausti savo žmones. Tai lėmė ir kainų kilimą, produkcijos ir kiekio, ir asortimento sumažėjimą.

 Ūkio ministerijoje lankėsi lietuviška produkcija suinteresuota Kinijos Liaudies Respublikos Ekonomikos ministerijos delegacija. Susitikime su Ūkio viceministre Rasa Noreikiene, Kinijos atstovai teigė matantys Lietuvos potencialą logistikos, aukštųjų technologijų ir žemės ūkio srityse, tačiau, delegacijos atstovų teigimu, Lietuva per maža valstybė jos įmonėms pavieniui veržtis į Kinijos rinką, todėl svarbu kooperuotis.

 Svarstant Darbo kodekso pakeitimus Lietuvos gyventojams mažiausiai patrauklūs atrodo planai mažinti išeitines kompensacijas, rodo delfi.lt užsakymu atlikta apklausa. Penktadalis arba 20 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems nepatrauklus išeitinės kompensacijos mažinimas, 16 proc. - trumpinamas įspėjimo terminas atleidžiant iš darbo, o 14,5 proc. - nuostata, kad minimalus atlyginimas turi būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą.

Neapsikentę žemų pieno supirkimo kainų, ūkininkai parduoda karves ir uždaro ūkius. Tragišką situaciją bando gelbėti Vyriausybė – siūlo trišalį susitarimą, kad būtų nustatytos minimalios pieno ir mėsos supirkimo kainos. Patys ūkininkai nesiima vardyti kam – perdirbėjams ar prekybininkams atitenka jų darbo vaisiai. Tačiau nesibodi pasakyti, kad keliama puota maro metu, mat  ūkininkams brangiau kainuoja pagaminti pieną nei jį parduoti.

Nors Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkės padarė išvadą, kad emigracijoje gyvenantys lietuviai jaučiasi laimingesni nei savo šalyje likę tautiečiai, „Kurk Lietuvai“ programos koordinatorė Rūta Mačiulytė ir programos dalyvis, iš Vašingtono grįžęs Virginijus Sinkevičius, „Žinių radijui“ sakė, kad tai nebūtinai yra tiesa. „Visada sakiau, kad lengva tėvynę mylėti, kada tu ten negyveni. Turi atvažiuoti, susidurti su visais sunkumais, bet nėra nieko maloniau nei dirbti ir matyti rezultatus.

Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, grynųjų pinigų išsiėmimo iš debeto ar kredito kortelės paslauga parduotuvių kasose besinaudojantys klientai išsiima vis didesnes grynųjų pinigų sumas. Lyginant praėjusių metų pirmojo ketvirčio ir 2015 metų to paties laikotarpio duomenis, išgrynintų pinigų suma „Maxima“ prekybos centruose išaugo daugiau kaip penktadaliu. To priežastis gali būti tai, kad pinigų išgryninimo paslauga kasose Maxima klientams nieko nekainuoja.

 Lietuvos gyventojai už mobiliojo ryšio paslaugas moka pigiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES). Čia veikia tik trys operatoriai, tačiau, analitikų, teigimu esant tokioms mažoms kainoms ketvirtojo žaidėjo atėjimas būtų labai sudėtingas. Panašu, kad greitai sulauksime naujojo rinkos dalyvio, tačiau jis ateis mokesčių mokėtojų pinigais.

Prisiimant ilgalaikius įsipareigojimus, dažniausiai tai būna būsto paskola, reikia įvertinti ar sugebėsiu gražinti skolą. Reikia įvertinti ar galėsiu mokėti įmokas ateinančius gal net 30 metų, būtent toks terminas populiarus tarp jaunų ką tik pradėjusių uždirbti šeimų, kurios optimistiškai žvelgia į ateitį. Pirkti būstą pasinaudojant paskola yra normalu, tačiau šiuo metu aktualu (labiau nei bet kada anksčiau) įvertinti galimus palūkanų pasikeitimus.

Kaip paskleisti žinią apie savo kuriamą produktą visuomenei? Kaip išreklamuoti jį visame pasaulyje? Kaip pasiekti didelių kompanijų ar gamyklų vadovus ir jiems pristatyti savo verslo idėjas? Tokių dalykų jauni verslininkai teiravosi patyrusių verslo vilkų per vos penkių minučių trukmės speed dating pokalbius.

Pieno sektoriui susiduriant su problemomis, Vyriausybė svarsto galimybę nustatyti žemutines pieno supirkimo kainas. Pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, tokio sprendimo gali būti imamasi, jei ateinančią savaitę nepavyks pasirašyti susitarimo tarp pieno gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų. Tačiau užsimenama, kad toks sprendimas gali prieštarauti ES teisei: „Kol kas nesiruošiame imtis tų kraštutinių žingsnių, kurie prieštarautų Europos Sąjungos teisei.

Liepos pabaiga Lietuvoje yra pažymėta ateities planavimu, mat tada būsimieji studentai renkasi savo mokslų ir, tikėtina, karjeros kelią. Vis dėlto garsiausi Lietuvos verslininkai savo Olimpą pasiekė ir nebaigę mokslų, tačiau to pradedantiesiems nepataria. Nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis yra baigęs tuometinį Vilniaus inžinerinį statybos institutą, įgijo miestų statybos inžinieriaus specialybę.

Ūkininkai vis garsiau kalba, kad dėl itin sausų orų šiųmetis derlius bus prastesnis arba ne didesnis nei vidutinis. Įprastai, pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės, rudenį daržovių derliaus kainos būną žemiausias, tačiau dėl šių metų prastesnio derliaus jos gali šoktelėti.

 Lietuvos muitinės pareigūnai per pusmetį konfiskavo daugiau nei 160 mln. vienetų kontrabandinių cigarečių. Jų vertė - 19 mln. eurų. Tai beveik trigubai daugiau nei pernai tą patį laikotarpį pernai: tuomet sulaikyta 60 mln. vienetų nelegalių cigarečių, jų vertė viršijo 6 mln. eurų. Nelegalios tabako rinkos dalies Lietuvoje mažėjimą patvirtina ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys: 2015 metų pirmą pusmetį cigarečių pardavimai legalioje rinkoje išaugo 7 procentais.

 Birželio mėnesį, palyginti su geguže, įmonių pradelstų skolų portfelis už paslaugas ir prekes į kreditą sumažėjo 16 mln. EUR ir laikotarpio gale sudarė 1,38 mlrd. EUR. Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, portfelio sumažėjimui didžiausią įtaką turėjo įmonių pradelstų mokėjimų padengimai vienam iš šalies bankų. Pradelstų mokėjimų portfelio pokyčiai kituose šalies bankuose buvo nežymūs.

 Vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai svarstant, kaip skubiai padėti žlungančiai bendrovei „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) ir keturiems užsienio uostuose sulaikytiems jos laivams, nė vienas jų kol kas negali pajudėti ir išplaukti iš JAV, Senegalo, Portugalijos ir Italijos uostų. Pasak LJL laikinojo vadovo Valerijaus Adamonio, kol negautas papildomas 3 mln. eurų finansavimas, įmonė negali iš uostų išleisti laivų. Anot jo, padėtis sudėtinga, nes laivų skolos auga.

Grynieji pinigai, naudojami transakcijose, labai stipriai koreliuoja su šešėliu, „Žinių radijui“ trečiadienį sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas. „Europoje vidutiniškai vienas žmogus per metus atlieka 180 transakcijų elektroniniu būdu. Tose Europos šalyse, kuriose atliekama daugiau transakcijų, šešėlis sudaro apie 10-15 proc. Jeigu paimsime šalis, kuriose elektroninių mokėjimų atliekama žymiai mažiau nei 180, tai yra likusi Europos pusė, ten šešėlis yra 30 proc.

 Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2015 m. birželį sudarė 772,8 mln. eurų ir palyginti su praėjusių metų birželiu, padidėjo 7,5 proc. palyginamosiomis kainomis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta augo beveik 5 nuošimčiais. Pasak ekspertų, tokio spartaus augimo buvo galima tikėtis, mat iki šiol šį sektorių stabdė neužtikrintumas dėl euro ir geopolitinės padėties. „Tai nėra unikalus reiškinys.

 Tvarkydami finansinius reikalus lietuviai vis dažniau ieško profesionalų pagalbos, nes tik kiek daugiau nei pusė gyventojų teigia suprantantys, kaip veikia pensijų sistema ar kaip pasirinkti tinkamas taupymo priemones, rodo „Aviva“ užsakymu atliktas tarptautinis tyrimas.

 Gyventojai į prekybos vietas vis dažniau užsuka ne tik pripildyti pirkinių krepšelio, bet ir iš kasos nemokamai pasiimti grynųjų pinigų. SEB banko duomenimis, per antrą šių metų ketvirtį prekybos vietų kasose SEB banko klientai, atsiskaitantys mokėjimo kortele, grynųjų pinigų pasiėmė penktadaliu dažniau negu pirmais šių metų mėnesiais.

 Lietuvos gyventojai pirmąjį 2015 m. pusmetį sunaudojo daugiau gamtinių dujų nei praėjusių metų pradžioje. Dujų vartojimas augo nepaisant šiltesnės šių metų žiemos. „Lietuvos dujų tiekimas“ gyventojams 2015 m. pirmąją pusmetį pardavė 84,3 mln. kub. m. dujų – 2,5 proc. daugiau nei atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. „Atpigus dujoms gyventojai jų pradėjo naudoti daugiau.

Savaitgalį pirmą kartą Druskininkuose pradėjo veikti pramoginis kartodromas „SnowKart“. Tai pirmas kartas, kai viename populiariausių kurortų Lietuvoje pramogų turės ir lenktynių mėgėjai. Kartodromas veikia „Snow Arenos“ teritorijoje ir dirbs šios arenos darbo laiku be išeiginių dienų ištisus metus. Žiemą kartingo mėgėjai galės lenktyniauti ant sniego. Jeigu jo pritrūktų, „Snow Arena“ sniego patrankos pasitarnaus ir „SnowKart“ kartodromo trasos lankytojams.

  Vyriausybė trečiadienį paskirstė valstybės institucijoms ir savivaldybėms 11 mln. 678 tūkst. 216 eurų, skirtų minimaliai mėnesio algai (MMA) didinti nuo liepos 1-osios.   Savivaldybėms paskirstyta kiek daugiau nei 7 mln. 23 tūkst. eurų. Daugiausiai - 1 mln. 194 tūkst. eurų - atiteko Vilniaus miesto savivaldybei, 677 tūkst. eurų pervesta Kauno miesto savivaldybei, 311 tūkst. - Klaipėdos miesto savivaldybei, 287 tūkst. - Vilniaus rajono savivaldybei.

Nidoje poilsiaujantys lietuviai ir užsieniečiai būna pakerėti tenykštės gamtos ir čia siūlomų paslaugų. Tiesa, dažnai galima išgirsti, kad kainos čia yra gana aukštos. Neabejotinai išskirtinumas turi brangiai kainuoti, tačiau Neringoje esantis verslas susiduria su specifiniais iššūkiais, kurių kitame Kuršių marių krante nebūna. Verslininkai dažniausiai išskiria logistikos iššūkius, mat Neringoje nėra tiekėjų sandėlių, o transportas Nidą turi pasiekti keltu Smiltynėje.

Trišalei tarybai antradienį svarstant Darbo kodekso pakeitimus, Lietuvos profsąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas teigia, kad jau pasiektas sutarimas dėl vieno svarbiausių klausimų – prieš kiek laiko turi būti įspėtas darbuotojas prieš jį atleidžiant. „Mes sutarėme būtent dėl įspėjimo terminų, kad pagrindinis įspėjimo terminas yra mėnesis, kai kurioms grupėms tas terminas yra dvigubinamas ir trigubinamas. Vyksta diskusijos dėl išeitinių kompensacijų.

Konkurencijos tarybai perspėjus, jog įmonės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ gelbėjimas „Lietuvos geležinkelių“ dividendų sąskaita gali būti laikomas neleistina valstybės pagalba, prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl susidariusios situacijos kaltina Susisiekimo ministeriją: „Susisiekimo ministerijos aplaidumas atvedė prie to, kad šiandien Vyriausybė buvo priversta ieškoti būdų, kurie galimai neatitinka Europos Sąjungos teisės ir taip pat prieštarauja mūsų įstatymams. Papildomai įkišti 3 mln.

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – sumokami mokesčiai yra naudojami išlaikyti mažesnius miestus ir rajonus. Kai kur net ketvirtadalis savivaldybės biudžeto pajamų atkeliauja iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos perskirstyto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). „Rajonų gyventojui, perskirsčius savivaldybių biudžetą, tenka vidutiniškai po 130 eurų, - teigia LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas. – Mažesnėse gyvenvietėse ši suma dar didesnė.

 Vandens parkas „Vichy“ savivaldybei siūlo kartu statyti sporto kompleksą Vilniuje, kur būtų įrengtas baseinas, aikštelės badmintonui bei pliažo tinkliniui. Anot įmonės „Vandens parkas“ generalinės direktorės Ievos Šemberienės, antradienį savivaldybei pateiktas pasiūlymas statyti kompleksą vandens parko sklype - pastatui prie planuojamų savivaldybės 3 mln. eurų investicijų „Vichy“ parkas skirtų dar 1 mln. eurų.

Kad nereiktų imti greitojo kredito jau paimtai paskolai grąžinti, reikia turėti omenyje kelias taisykles – pirmiausia, atiduodant kreditą, liekančių pinigų turi užtekti pragyvenimui, „Žinių radijui“ antradienį sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. „Jeigu mes skolinamės būstui, tai yra ilgalaikis kreditas, tad paskolos įmokos neturėtų būti didesnės kaip trečdalis pajamų, daugiausiai – 40 proc.

 Pirmadienį mažmeninės prekybos tinklas „Fresh Market“ patvirtino, kad nutraukia savo e. prekybos verslą ir uždaro nepelningas parduotuves. Tiesa, šią žinią kompanija paskelbė tik po to, kai ji pasiekė žiniasklaidą. Ekspertai teigia, kad tai yra akivaizdus nepasiruošimas krizei, bet to buvo galima išvengti.

 Parduodamo būsto skelbimuose šiuo metu pastebimi vis dažnesni papildomų dovanų pasiūlymai pirkėjams. Nekilnojamojo turto pardavėjai itin kūrybingi: siūloma nuo baldų, vietos automobiliui, apdailos iki kelionių bei pramogų paketų. Patys būsto ieškantieji siūlomų papildomų dovanų pernelyg nesureikšmina, tačiau neneigia, kad jas vertina ir tai gali turėti įtakos jų apsisprendimui, atskleidė didžiausio nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt tyrimas.

Artėjant rudeniui nuomos kainos Vilniuje auga. Ne išimtis ir šie metai. Liepos mėnesį vidutinė nuomojamo buto kaina sostinėje siekė 489 eurus, nors dar balandį buvo 460 eurų, rodo nekilnojamojo turto skelbimo portalo Domoplius.lt duomenys. Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.lt projekto vadovo, nuomojami butai liepos, rugpjūčio mėnesiais pabrangsta kasmet ir šį procesą lemia į sostinę plūstantys studentai ir išaugusi nuomojamo būsto paklausa.

Premjeras Algirdas Butkevičius mano, kad Darbo kodekso pakeitimai neturi grįžti į Vyriausybę. Trišalė taryba antradienį turėtų nuspręsti Seimui pasiūlyti kodekso pakeitimus grąžinti svarstyti Vyriausybei.

Mažmeninės prekybos įmonė liepą kardinaliai sumažino darbuotojų skaičių. Mėnesio viduryje bendrovės vadovas Saulius Urbonas teigė, kad taip yra vykdoma logistikos restruktūrizacija ir iš esmės veiklai įtakos neturės. Vis dėlto bendrovės atstovai pirmadienį patvirtino, kad yra nutraukiama prekyba internetu.

Kai pradėjau verslą, buvau analfabetas, „Žinių radijui“ pirmadienį sakė statybų kompanijos „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis. „Kai aš pradėjau verslą, buvau analfabetas, nieko nežinojau. Šiandien žmonės mokosi universitetuose verslo vadybą, o aš buvau 0,0 ir reikėjo daryti tą verslą. Tai viskas vyko klaidų metodu: bandai – klaida, vėl bandai – vėl klaida, tai tol bandai, kol pataikai“, - laidoje „Ačiū, kad atėjote“ sakė A. Avulis.

 Gyventojų pradelstų skolų portfelis už paslaugas ir prekes į kreditą birželio mėnesį padidėjo 6 mln. EUR ir mėnesio gale sudarė 1,047 mlrd. EUR. Kreditavimosi aktyvumas finansų ir kitose įstaigose skaičius išliko panašus į buvusį gegužę, rodo gyventojų savitarnos sistemos „Mano Creditinfo“ duomenys.

553 eurai. Tokią sumą antrąjį šių metų ketvirtį automobilių pirkėjams teko sumokėti daugiau, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Lankomiausio transporto skelbimų portalo Baltijos šalyse Autoplius.lt skaičiavimais, vidutinė naudoto automobilio kaina balandžio–birželio mėnesiais siekė 3,6 tūkst. Eur, arba buvo beveik penktadaliu (18,2 proc.) didesnė nei prieš metus. Labiausiai augo prieš 16–20 metų pagamintų automobilių kaina. Ji per metus šoktelėjo 36,5 proc., arba 342 Eur.

Lietuvos įmonių vadovų apklausai atskleidus, kad šeši iš dešimties darbuotojų neįtraukiami į įmonės veiklos efektyvumo didinimą, bendrovės lean.lt praktikas Vidas Petraitis „Žinių radijui“ pirmadienį sakė, kad dėl to kalta pasenusi veiklos praktika, sustabarėjęs mūsų šalies verslininkų mąstymas. Klausti darbuotojų patarimų, naudotis jų idėjomis, kaip valdyti įmonę esą yra įprasta Vakarų šalių praktika.

Valstybės konkuravimas su verslu ir ypač valstybės pagalbos teikimas tam tikriems verslo sektoriams daro neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikos konkurencingumui. Elektroninių ryšių rinkos dalyviams susirūpinimą kelia, jog iki šiol nėra paskelbtas aukcionas, pagal kurį būtų suteikta teisė naudoti svarbius radijo dažnius (kanalus), nors esami leidimai baigia galioti 2017 metais.

Papildoma 3 mln. eurų SEB banko paskola daugiau nei 20 mln. eurų skolų turinčiai bendrovei „Lietuvos jūrų laivininkystė“ yra tik laikinas sprendimas, pripažįsta susisiekimo viceministras. Saulius Girdauskas sako, pinigai įmonę, kuriai prieš savaitę tas pats bankas paskolino 650 tūkst. eurų, turėtų pasiekti jau pirmadienį. „Iš tikrųjų tai yra trumpalaikis, bet visi žinome, kad tai yra ne Susisiekimo ministerijos funkcija - užsiiminėti krovinių pervežimu.

Vienas, du ar net daugiau kavos puodelių daugeliui žmonių yra neatsiejama dienos dalis. Lietuviai daug geria kavos, sako žinovai, tačiau jie geria daug nekokybiškos, netgi prastos ir negana to – labai brangios kavos. Didžiųjų Lietuvos miestų centruose jau beveik įprasta, kad vieni po kitų kuriasi kavos namai. Verslininkai investuoja net į kavos pupelių skrudinimo aparatus, čia galima išgerti ne tik puodelį espreso, bet ir lietuviams dar neįprastai gaminamos kavos.

Užsienyje robotai humanoidai sparčiai populiarėja – jie gali ne tik vaikščioti, laistyti gėles, bet ir dalyvauti sporto rungtyse. Nuo pasaulio inovacijų stengiasi neatsilikti ir lietuviai. Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentai sukūrė lietuvišką roboto humanoido versiją. Jis kaip ir žmogus, turi ne tik rankas ir kojas, bet gali net mirksėti ir sekti jus akimis. Kurti tikrą robotą humanoidą studentams pasiūlė dėstytojas Robertas Urbanavičius.

1948 metais vienas prekybos centro direktorius kreipėsi į Drekselio technologijų universitetą Filadelfijoje, turėdamas aiškų prašymą: jam reikėjo technologijos, kuri suteiktų informaciją apie jo parduodamus produktus, pasakoja „Businessweek“. Du universitetą bebaigiantys studentai – Bernardas Silveris ir N. Josephas Woodlandas ėmėsi tokio prekybininko iššūkio. N. J. Woodlandą idėja greitai apsėdo, jis paliko mokyklą, kad galėtų susikaupti vien šiam darbui.

Liepą turguje jau pasirodydavo pirmas lietuviškų obuolių derlius. Tačiau mėnesio galas, o vasarinių šviežių obuolių dar nė kvapo. Dėl šalto pavasario ir prastos vasaros lietuviški raudonšoniai vėluoja nokti. Nors sodininkai nedrąsiai džiaugiasi, jei nebus daugiau gamtos išdaigų, obuolių derlius šiemet bus gausesnis nei pernai. Pirmuosius desertinių obuolius žadama parduoti už 50-60 euro centų už kilogramą. O didžiuosiuose prekybos centruose obuolių kainos neturėtų siekti 1 euro.

Prie Vilniuje esančio prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ šeštadienio popietę įvyko nelaimė. Šalia įėjimo į prekybos centrą kritusi stiklinė apdailos detalė sužalojo moterį.  Nukentėjusioji buvo išvežta į ligoninę. Apie jos būklę daugiau informacijos neteikiama. Tačiau, pirminiais duomenimis, ji sužalota nesunkiai.. Įvykio vieta iškart po nelaimė buvo aptverta, tačiau nutikęs incidentas paties prekybos centro veiklos nesutrikdė.