Lietuvos verslas

  Europos Komisija Lietuvoje praplėtė III afrikiniu kiaulių maru užkrėstą zoną - šioje zonoje taikomi griežčiausi reikalavimai ir negalima kiaulienos ir gyvų gyvūnų išvežti į kitas Europos Sąjungos valstybes. „Praėjusią savaitę užregistravus AKM židinį naminių kiaulių ūkyje Jonavos rajone, Europos Komisija praplėtė III zoną – įtraukė naujas šio rajono savivaldybes: Upninkų, Ruklos, Dumsių, Užusalių, Kulvos, dalį Žeimių seniūnijos ir Jonavos miesto.

Nors SEB banko užsakymu atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad devyni iš dešimties respondentų mano, jog įvedus eurą bendras kainų lygis pakilo, „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijui“ penktadienį sakė, kad iš tikro pabrango ne viskas, kai kas net ir atpigo, ir tai rodo oficiali statistika. „Statistikos departamentas, skaičiuodamas infliacijos lygį Lietuvoje, vertina maždaug tūkstančio prekių ir paslaugų kainas. Niekada nebūna taip, kad viskas brangsta arba viskas pinga.

 Netrukus Lietuvoje gali būti sukurtas naujo mobiliojo ryšio operatorius – čia turėtų įžengti valstybės valdomo „Telecentro“ prekinis ženklas „Mezon“. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentui Valdui Sutkui pažymint, kad valstybinė įmonė neturėtų eiti į tiesioginę konkurenciją su verslu, Lietuvos radijo ir televizijos centro valdybos narė Viktorija Trimbel „Žinių radijui“ sakė, kad metas atsižvelgti į pasikeitusias rinkos sąlygas ir pamatyti, kad tokios paslaugos Lietuvos rinkai reikia.

Vasarą, keliaujant po Europą, labai svarbu žinoti maisto, gėrimų, alkoholio ir tabako kainas, mat jos ženkliai skiriasi. Nebūtina ir keliauti, nes šie skirtumai labai daug pasako apie šalyje vykdomą ekonominę politiką ir gyventojų perkamąją galią. Europos Sąjungos statistikos agentūra Eurostat atliko tyrimą palygino šių produktų kainas ne tik ES šalyse, bet ir pretenduojančiomis įstoti į bloką bei Norvegijoje, Šveicarijoje ir Islandijoje.

Penktadienį Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl „Vilnius veža“ veiklos. Vilniaus miesto mero pavaduotojas Valdas Benkunskas teigė, kad į prokuratūrą kreipėsi pagal tris straipsnius: aplaidus apskaitos tvarkymas, nusikalstamas bankrotas ir turto iššvaistymas. „Rėmėmės savivaldybės vidaus audito skyriaus atliktu įmonės auditu, kurio metu buvo nustatyta eilė apskaitos ir buhalterijos tvarkymo pažeidimų.

Netiesa, kad Nerijus Numavičius per įvairius slaptus sandorius perėmė „Vilniaus prekybos“ grupės įmonių kontrolę, „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė N. Numavičiaus advokatė Olga Petroševičienė. Pasak jos, to N. Numavičiui būtų neleidę padaryti įstatymas. „Kontrolės koncentracija yra griežtai reglamentuotas procesas ir tikrai Nerijus Numavičius jo neapėjo ir nepadarė to slaptai, nes pagal įstatymą to negali padaryti slaptai.

Vokietijos žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“ ir toliau neskelbdamas atidarymo datos investuoja Lietuvoje – šiuo metu Vilniuje Ukmergės gatvėje statoma maisto ir kasdienio vartojimo prekių „Lidl“ parduotuvė su maždaug 1,4 tūkst. kv. m ploto prekybos sale, nors šis prekybos tinklo statinys turės nemažą konkurenciją – netoliese „Big“ prekybos centre jau veikia šiemet atnaujinta 4 tūkst. kv.m užimanti „Maxima“, kitoje kelio pusėje stovi neseniai pastatyta 4,8 tūkst. kv.

Mes esame internetinių vagių karta, sako klasterio kovai prieš piratavimą „Clear digital world“ vadovas Romanas Matulis. Pasak jo, piratavimas mūsų šalyje yra problema, o vartotojai yra tapę nesąžiningo verslo įkaitais. „Kažkas turi verslo modelius ir įgalina tas paslaugas, kaip žmonės turėtų ir galėtų dalintis filmais. Iš tiesų nieko nėra nemokamo – serveriai, infrastruktūra ir visi kiti dalykai kainuoja.

Didžioji dalis „Snoro“ bankui priklausiusio turto stovi tuščias ir niekam nereikalingas. Po ilgokos pertraukos vėl surengtas „Snoro“ banko turto aukcionas. Šį kartą nupirktas vienas prabangesnių butų Vilniaus senamiestyje. Tačiau pirkėjų dar laukia per 200 objektų. „Snoro“ bankroto administratorius tikina darantis ką gali, tačiau pirkėjai greičiausiai laukia geresnių kainų. Iki šiol nekilnojamojo  „Snoro“ turto gyventojai įsigijo už 15 milijonų eurų.

Pusantro šimto tonų, - tiek sunaikinta nelegaliai į Rusiją įvežtos kiaulienos. Mėsa inspektorių taikiklyje atsidūrė dėl įtartino ženklinimo. Nors ant etikečių buvo parašyta, kad kiauliena iš Brazilijos, nustatyta, kad ji iš Europos Sąjungos. Anot rusų, mėsa buvo nelegaliai importuota į Rusiją pažeidžiant nuo birželio metams Vladimiro Putino pratęstą embargą maisto produktams. 35 tonos Belgorode sulaikyta kiauliena buvo pažymėta kaip jautiena.

 Premjeras Algirdas Butkevičius, atsižvelgdamas į „Sodros“ pajamas, mano, kad pensijas 2016 metais galima padidinti bent 6 eurais. „Nuo 2015 liepos 1 dienos senatvės pensijos buvo padidintos vidutiniškai 2 proc. (3 eurais), didinant po 3 eurus draudžiamąsias pajamas ir bazinę pensiją. Tam šiais metais numatyta skirti 23 mln. eurų.

 Finansinių sunkumų kamuojama „Lietuvos jūrų laivininkystė“ ketina priimti sprendimus dėl galimybės parduoti likusius įmonei priklausančius laivus. Bendrovė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė, kad rugpjūčio 27 dieną akcininkų susirinkime bus sprendžiama dėl „Vorutos“, „Romuvos“, „Deltuvos“ ir „Raguvos“ pardavimo. Laivo „Ventos“ pardavimui pritarta dar birželio viduryje. Įmonė nurodo, kad laivai bus parduodami už rinkos vertę.

 Lietuvoje nedarbo lygis krenta sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES). Dažnas tai aiškina tuo, neva emigracija leido sušvelninti nedarbo lygio rodiklius. Vis dėlto, Lietuvoje jau kelis metus iš eilės yra sparčiai kuriamos darbo vietos o praėjusieji metai buvo rekordiniai šiuo atžvilgiu. Ekspertai teigia, kad tokia tendencija išliks, o tai reiškia, kad ekonominis atsigavimas palietė ne tik didžiuosius miestus, likusią šalies dalį.

 Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad valstybės kontroliuojamų transporto įmonių holdingas bus sukurtas jau šiais metais. „Šiandien (ketvirtadienį - BNS) strateginio komiteto posėdyje priimtas sprendimas jau šiemet pradėti sukurti transporto holdingą.

 Prekybos tinklą „Maxima“ valdanti „Vilniaus prekyba“ prašo Valstybinės mokesčių inspekcijos, kad ši atliktų mokestinį patikrinimą. Pranešime bendrovė nurodo, kad griežtai atmeta bet kokius kaltinimus mokesčių vengimu tiek Lietuvoje, tiek bet kurioje kitoje šalyje, kurioje grupės įmonės vykdo veiklą. Įmonė nurodo, jog yra pasirengusi pateikti visus reikiamus dokumentus.

Kai į Lietuvos mažmeninės prekybos rinką įžengia naujas žaidėjas, tai nesulaukia tiek dėmesio, kiek jo pasitraukimas. Portalas tv3.lt rašė apie prekybos tinklo „Fresh Market“ griūtį ir apie trečiadienį pradėtas uždarinėti parduotuves. Ekspertų teigimu tokios baigties reikėjo tikėtis dėl itin konkurencingos Lietuvos rinkos ir naujų žaidėjų kartojamų klaidų. „Nuo pat „Fresh Market“ atėjimo į Lietuvą jau sakiau, kad tikėtina, jog tinklas bankrutuos.

Kas darbdaviui svarbiausia, ieškant darbuotojų? Vertinamas turimas išsilavinimas, reikalaujama darbo patirties, o gal ignoruojami visi šie dalykai ir žiūrima kitų kriterijų? CVbankas.lt atlikta darbdavių apklausa atskleidė, kokie kriterijai ieškant darbuotojų yra svarbiausi. Iš tyrimo rezultatų matyti, kad darbdaviams vertinant kandidatus svarbiausi du dalykai – darbuotojų darbo patirtis arba asmeninės savybės.

Prasidėjus butų ir kambarių nuomos bumui, nekilnojamojo turto bendrovės „Citus“ direktorė Viktorija Čijunskytė „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad butų nuomai šiemet studentai išleis apie 30 eurų daugiau nei pernai. „Butų ir kambarių nuomos bumas prasideda iškart po stojamųjų rezultato paskelbimo, kuomet būsimi studentai sužino, kuriame mieste jie studijuos. (...) Šiais metais yra šiek tiek didesnė suma, kurią studentai išleidžia būsto nuomai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, šiandien pasisakė apie „Vilniaus prekybos“ akcininkų naudojamos mokesčių vengimo schemos. Pasak jos, tai yra iššūkis Vyriausybei. „Mastai šių mechanizmų atrodo dar labiau ištobulinti ir dar labiau naudojami. Tai iššūkis Vyriausybei, Finansų ministerijai ir, aišku, mūsų Valstybinei mokesčių inspekcijai. Turime parodyti gebėjimą kovoti su tokiu nesąžiningu verslu.

Šildymui naudojamoms gamtinėms dujoms nuo kitų metų pradžios ketinama įvesti akcizą, tačiau buitiniai vartotojai bei paramą ir labdarą gaunančios organizacijos nuo šio mokesčio bus atleistos. Vyriausybė trečiadienį pritarė tai numatančioms Akcizų įstatymo pataisoms ir teiks jas svarstyti Seimui. Pataisas parengusios Finansų ministerijos skaičiavimais, apmokestinus akcizais gamtines dujas valstybės biudžetas papildomai gautų apie 3,1 mln. eurų pajamų. „Poveikis būtų minimalus.

Vyriausybė nepalaiko dviejų Seimo narių idėjos dar labiau sugriežtinti prekybą alkoholiu. Ūkio ministro Evaldo Gusto teigimu, tai gali nepagrįstai varžyti verslą. „Siūlome nepritarti įstatymų projektams. Argumentai, kad įstatymuose siūlomos priemonės yra perteklinės, neproporcingos siekiamam tikslui, nepagrįstai varžytų verslą ir galimai nepasiektų tikslų“, - Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė E.Gustas.

Vaikus nuo mažumės reikia mokinti finansinio raštingumo, o pradėti duoti kišenpinigių galima nuo pirmų klasių, „Žinių radijui“ trečiadienį sakė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė. „Pradėjus eiti vaikui į mokyklą, tėvai galėtų duoti nedidelius kišenpinigius, bet, aišku, kiekvieną dieną paaiškinant, kam skirti tie pinigai. Iš kišenpinigių vaikai turėtų būti skatinami taupyti paprasčiausiais būdais kaip mokant didesnes palūkanas.

 Baltijos šalyse veiklą pradeda naujas privataus kapitalo fondas „Livonia Partners Fund I“, planuojantis per penkerius metus į Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmones investuoti ne mažiau kaip 70 mln. eurų. „Fondas ketina investuoti į 8-12 augimo potencialą turinčių vidutinio dydžio Baltijos ir aplinkinių šalių įmonių akcinį kapitalą ir teikti mezanino paskolas.

Antradienį pasirodžiusi žinia, kad prekybos tinklas „Fresh Market“ ne tik nutraukia prekybos internetu verslą, bet ir uždaro visas savo parduotuves, pasitvirtino kitą dieną. Trečiadienį visų parduotuvių durys buvo apklijuotos akcijų pranešimais ir informacija, kada parduotuvė uždaroma.

Gaiviųjų gėrimų gamintoja ir pardavėja „Coca-Cola“ neatskleidžia, kaip Lietuvoje sekasi praėjusiais metais pradėta prekyba alkoholiniais gėrimais, rašo „Verslo žinios“. „Mūsų gėrimai užima lyderio pozicijas gazuotų ir negazuotų paruoštų vartoti gėrimų kategorijose – pardavimai auga. Nuolat stipriname savo pozicijas vartotojams siūlydami jiems aktualių produktų ir būdami konkurencingi“, – dienraščiui sakė „Coca-Cola HBC“ Baltijos regiono prekybos vadovas Valdas Pakštys.

Naujausias tuščių cigarečių pakelių tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje nelegalių cigarečių vartojimas sumažėjo nuo 28 proc. pernai iki 19 proc. šiemet, „Žinių radijui“ trečiadienį sakė Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos atsakingasis sekretorius Ramūnas Mačius. Pasak jo, tokį rezultatą davė nuoseklus ir geras teisėsaugininkų darbas. „Tokie tyrimai atliekami nuo 2010 metų.

2015 metų pirmąjį pusmetį konsoliduota MAXIMA grupės įmonių apyvarta, palyginus su analogišku periodu pernai, augo 2,6 proc. ir siekė 1,28 mlrd. eurų, skaičiuojant be PVM. Per šiuos metus MAXIMA GRUPĖS valdomos įmonės planuoja sukurti apie 1500 naujų darbo vietų ir investuoti 87 mln. eurų į verslo plėtrą ir palaikymą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Bulgarijoje ir Lenkijoje.

Vyriausybė neketina sutikti dar labiau apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais, kaip siūlo parlamentarai Antanas Matulas ir Vida Marija Čigriejienė. Vyriausybė posėdyje trečiadienį ketina nepritarti Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimams, kuriais numatoma leisti alkoholiniais gėrimais prekiauti tik specializuotose parduotuvėse ir tik negyvenamose patalpose, alkoholinių gėrimų skyriuose leisti prekybą ne stipresniais nei 15 proc. gėrimais bei įvesti papildomas kontrolės priemones paaugliams.

Mažmeninės prekybos įmonė „Fresh Market“ dar liepos viduryje kardinaliai sumažino darbuotojų skaičių. Tuomet bendrovės vadovas Saulius Urbonas gynėsi, kada taip yra restruktūrizuojama logistikos sistema ir verslo tai nepaveiks. Vis dėlto po kiek mažiau nei savaitės pasklido informacija, kad bendrovė nutraukia ne tik prekybą internetu, tačiau uždaro parduotuves, kurios neneša pelno.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nuo 2012 metų atliko visų verslininko Nerijaus Numavičiaus kontroliuojamos mažmeninės prekybos ir vaistinių tinklus Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Bulgarijoje valdančios „Vilniaus prekybos“ grupės akcininkų mokestinius tikrinimus, kurių metu jiems iš viso apskaičiuota beveik 2 mln. eurų mokesčių, baudų ir delspinigių.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ dalį SGD laivo nuomos kaštų ketina dengti iš planuojamos 300 mln. eurų paskolos. Pasak energetikos ministro, tokiu būdu nuo kitų metų terminalo infrastruktūros išlaikymo kaštai galėtų sumažėti 15-20 mln. eurų per metus, o pinigai būtų susigrąžinami per ilgesnį laikotarpį. Rokas Masiulis BNS teigė, kad nusprendus dalį terminalo kaštų dengti paskolos lėšomis, nuo kitų metų būtų galima iki 25 proc. - maždaug 20 mln.

Naftos kainų švytuoklė gali neatpažįstamai keisti pasaulio ūkio veidą. Dviejų nugalėtojų čia nėra, mat vieni džiaugiasi pingančiomis prekėmis, o kiti turi gelbėti savo valiutas. „Brent“ rūšies kaina nuo sausio pirmąkart kainuoja mažiau nei 50 JAV dolerių už barelį, o Lietuva tik per plauką atsidūrė nugalėtojų klube. „Naftos rinka yra įdomi tuo, kad čia būna arba pasiūlos, arba paklausos perteklius.

Ateinantys metai verslui gali būti lemtingi – sako ekspertai. Prasidėjus paskutiniajam ES finansavimo laikotarpiui verslininkams teks geriau apgalvoti kuriamus verslo planus, nes vietoj subsidijų –„nemokamų“ pinigų – Europa verslininkams siūlo naudotis finansinėmis priemonėmis. Tikimasi, kad tai padės verslui išlikti ir po 2020 m., kai finansavimas baigsis, bei užsitikrinti konkurencingumą.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė sako, kad svarstoma galimybė iš valstybės biudžeto paremti pieno gamintojus, kurie dėl žemų supirkimo kainų patiria nuostolių. Tam esą reikalingas Europos Komisijos pritarimas: „Visus metus kalbame apie situaciją pieno rinkoje. Jokių prošvaisčių nesimato ir kasdien padėtis vis blogėja. Tai atsiliepia ir žemdirbiams, ir perdirbėjams, ir pačiai valstybei. Kalbama apie tai, kaip padėti žemdirbiams, kad nebūtų sunaikintos pieninės bandos.

 „Rudenį priimsime galutinį sprendimą dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivo išpirkimo, tačiau tam reikia ruoštis jau dabar”, – sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius po rugpjūčio 3 dieną vykusio SGD terminalo projekto įgyvendinimo komisijos posėdžio. Siekdama sumažinti SGD terminalo eksploatavimo sąnaudas, kartu su „Klaipėdos nafta“ Vyriausybė vakar ieškojo būdų, kaip tą padaryti. Rudenį galutinai bus apsispręsta, ar išpirkti dabar nuomojamą SGD laivą.

  Lietuva suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą ketina išpirkti ne dabar, o po dešimties metų, kadangi laivo savininkė Norvegijos „Hoegh LNG“ nesutinka parduoti laivo anksčiau nei numatyta sutartyje.   Dėl to Vyriausybė ketina išpirkti laivą pagal sutartį, pasibaigus dešimtiems metų trukmės nuomos terminui, o dėl to galutinai bus apsispręsta rudenį. „Išpirkti dabar laivo nėra galimybių, kadangi „Hoegh LNG“ nori toliau nuomotį jį.

Su fanfaromis atidarytas ir labai greitai smėliu užneštas Šventosios uostas neveikia, bet pasipinigauti būdų visada galima rasti. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į jį įleido verslininkus, o šie šeimininkauja kaip įsigeidę. Nukenčia žvejai ir poilsiautojai, turintys nemenkai pakratyti pinigines.   Vos įvažiavus į Šventosios uosto teritoriją kiekvieną automobilį pasitinka štai tokie gyvi parkomatai – kontrolieriai ir paprašo susimokėti.

 Nedosnia šių metų liepa skundžiasi šalies bitininkai, mat didysis medunešis dėl prastos vasaros šiemet net trečdaliu menkesnis. Paprastai po Žolinės didįjį medsukį įsukdavę bitininkai jį baigė net dviem savaitėm ankščiau. Medaus kopinėjimui trukdė ne tik lietingi, bet ir vėsūs orai. „Lietus išplauna nektarą iš žiedų ir bitės nieko neveikia, sėdi avily, o vėjuotas oras irgi kai kuriems augalams, kur žiedai atviresni, vėjas išpučia“, - pasakoja bitininkas Renaldas Puronas.

Laisvai veikiančioje rinkoje verslas turi bijoti ne institucijų, kurios prižiūri prekybininkus, o pirkėjų. Redakciją pasiekė skaitytojos laiškas, kuriame ji nuogąstauja, kad kainas neatsakingai klijuojantys prekybininkai taip painioja ne tokius atidžius pirkėjus. Jos teigimu, Kaune, Kalniečių mikrorajone, esančiame prekybos centre „Maxima“ nukainotos prekės pirminėje etiketėje mėsos kaina yra didesnė, nei perklijuotoje, akciją skelbiančioje etiketėje.

Vilniaus miesto savivaldybė ieško naujo Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vadovo. Savivaldybės puslapyje paskelbtas konkursas VAATC direktoriaus pareigoms užimti. Skelbime nurodoma, kad būsimasis vadovas turi turėti ne mažesnę nei 3 metų sėkmingo vadovavimo patirtį, dalyvavęs įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamus projektus, kurių vertė ne mažesnė nei 5 mln. eurų, labai gerai mokėti anglų kalbą. Kandidatų paraiškų savivaldybė laukia iki rugpjūčio 14 dienos.

Paskola būstui neabejotinai yra vienas rimčiausių finansinių sprendimų žmonių gyvenime. Retas, kuris galvoja, kad nesugebės laiku mokėti įmokų už svajonių būstą, tačiau net netikėtu atveju jis galėtų atsisakyti savo turto. Vis dėlto į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas, kuris kredito sutartyje įskaitė, kad nemokumo atveju turės atiduoti ne tik paskolą, bet ir pusę jos vertės. Pasirodo, tokia tvarka jau įtvirtinta įstatymais.

Nusprendę imti vartojimo paskolą, gyventojai pirmiausia kreipiasi į savo, vadinamąjį „namų“, banką, nesidomi alternatyvomis ir kartais dėl to permoka. Tokie duomenys paaiškėjo specializuotam paskolų bankui „Bigbank“ atlikus klientų, kurių paskolos banko paskelbtos akcijos metu buvo refinansuotos, apklausą. Pasak banko vadovo Rolando Norvilo, šį pavasarį „Bigbank“ didžiųjų bankų klientams pasiūlius 9 proc. vartojimo paskolų palūkanas, pavyko pervilioti nemažai bankų klientų.

Verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ ekspertai įspėja, kad Prancūzijoje prasidėję ūkininkų streikai atskleidžia esmines šio sektoriaus problemas, kurios gali turėti įtakos ir Lietuvos žemės ūkio srities įmonėms, nes mūsų šalies rinka labai atvira, todėl smarkiai veikiama tiek pasaulinių tendencijų, tiek situacijos aplinkinėse valstybėse. „Rusijos embargas, mažėjantis eksportas į Kiniją, gili finansų krizė Graikijoje smarkiai sumažino Prancūzijos mėsos ir pieno gamintojų pajamas.

Darbo ieškančiųjų portaluose atliktos apklausos rodo, jog lietuvaičiai mieliau rinktųsi vadovą iš Vakarų Europos, o ne iš Lietuvos. Lietuviai, apklausų dalyvių manymu, mažiau skiria dėmesio darbuotojams moraliai motyvuoti. Portalo cvmarket.

Lietuvoje viešintis Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius viliasi, kad Lietuvos ir Ukrainos ekonominiai ryšiai plėsis. Ministras tikisi, kad Lietuvos verslininkų investicijos Ukrainoje didės keliose srityse: „Tradiciškai tikėčiausi, kad lietuviai yra stiprūs žemės ūkio sektoriuje, informacinių technologijų, energetikos efektyvumo srityse ir, kaip mes jau žinome, yra sėkmės istorijų mažmenos sektoriuje.

Langų apipavidalinimas yra vienas iš baigiamųjų interjero kūrybos etapų, bet tikrai ne mažiausiai svarbus. Tinkamai pasirinkus vieną iš langų uždengimo būrų – roletus, žaliuzes ar romanetes, būstas nušvinta visai kita nuotaika. Tačiau ne retai kyla klausimas, kaip dekoruoti sudėtingų formų langus ir tuo pačiu apsisaugoti nuo intensyvios saulės šviesos bei nepageidaujamų žvilgsnių.

Artėjant rugsėjui tėvai pradeda ruoštis mokyklinių reikmenų pirkimui ir vis dažniau žvalgosi prekių, kurios yra netoksiškos, saugios vaikams ir draugiškos aplinkai. Štai 2014 metų Eurobarometro apklausa parodė, kad labiausiai susirūpinę cheminių medžiagų poveikiui sveikatai – lietuviai (63 proc.), švedai (61 proc.) ir Kipro gyventojai (58 proc.

Kvepiantis natūralios kosmetikos versliukas taip užbūrė tris bendramintes pedagoges, kad jos paliko sostinę ir stačia galva nėrė į rankų darbo kosmetikos gamybą Anykščiuose. Dabar jaunosios verslininkės džiaugiasi, kad vos po trejų metų veiklos kremai ir įvairūs kūno aliejai, muilai iš gamtos rado savo vietą didžiulėje kosmetikos rinkoje. Imtis natūralios kosmetikos kūrimo ir gamybos bičiules paskatino noras būti kuo arčiau gamtos.

Šiemet į Lietuvą ateinantis Vokietijos mažmeninės prekybos milžinas „Lidl“, ne tik startuos su keliomis parduotuvėmis, tačiau rinkos senbuvius sieks spausti mažomis kainomis. Šiai strategijai kompanija beveik visose šalyse naudoja tą pačią taktiką. „Lidl“ buvo įkurta 1930 ir dabar veikia daugiau nei 28 Europos šalyse. Šiuo metu valdo daugiau nei 10 tūkst. parduotuvių tinklą, o 2013 metais uždirbo 63,35 mlrd. eurų pajamų.