Energetikos ekspertas Vytautas Sidzikauskas teigia, kad Ūkio ministerijos, diplomatų ekonomikoje ir užsienio ambasadų atstovybėse vienas iš uždavinių – skatinti didmeninės rinkos plėtimąsi. „Reikia žiūrėti kaip pati mūsų valstybė, visų pirma ūkio ministerija, vyriausybė ir diplomatinis korpusas dirba mums naudinga, ekonomine kryptimi. Norint atverti šią rinką nėra lengva. Net tas, kuris pigiau gali parduoti žiūri į kitus tiekėjus ir visada stengsis kaip galima savo produktą parduoti brangiau. Jei būtų pastovūs kiti tiekėjai mažesnėmis kainomis – tada išloštume“, – sako V. Sidzikauskas.
„Statoil“ degalų kategorijos vadovas Ignas Klimaitis pripažįsta, kad „Orlen Lietuva“ – monopolis Lietuvoje, bet nežiūri kaip į vienintelį galimą tiekėją. „Taip, jie veikia globalioje rinkoje taip, kad Lietuvoje yra vieninteliai tiekėjai, bet tai nereiškia, kad negalime įsigyti produkto kitur. Žinoma, jie kažkiek naudojasi tokia padėtimi, tačiau iš kitos pusės yra ir ribojami kaip monopolis ir praranda laisvę kaip verslo subjektas, nes tikrai turi daugiau apribojimų“, – įsitikinęs I. Klimaitis.
Alternatyva – degalai iš Suomijos
„Neste Lietuva“ degalinės didžiąją dalį savo degalų importuoja iš Suomijos. Pasak mažmeninės prekybos skyriaus vadovo Audriaus Miežio, toks sprendimas priimtas dėl to, kad įsigyjant kokybiškesnius degalus degalinių tinklas vis dar gali konkuruoti kainomis su kitomis degalinėmis. „Mes matėme tiek poreikį, tiek galimybę įsigyti kokybiškesnių degalų. Taip pat praeitų metų pabaigoje buvo ženklų, kad gali būti „Orlen Lietuva“ tiekimuose sutrikimų, o mes norėjom, kad jų nekiltų mūsų klientams. Mums dabar atsiperka ir transportavimo kaina ir galime būti konkurencingi kainų atžvilgiu“, – pasakoja A. Miežis.
„Statoil“ didžiąją dalį savo degalų 2015 metais pirko iš „Orlen Lietuva“. Tokį savo sprendimą pagrindžia tuo, kad pasvėrus visas galimybes, grėsmes ir atsiskaitymo galimybes – jų pasiūlymas patraukliausias. „Mes kaip ir visi kiti rinkos dalyviai esame laisvi, iš kokio tiekėjo pirkti degalus. Jų kainos žinoma mus sąlygoja. Iš esmės „Orlen Lietuva“ kainodara negalime sakyti, kad neleidžia mums piginti degalų, tiesiog jie yra vieni iš rinkos dalyvių ir, jei geresnio pasiūlymo rinkoje nėra, mes perkame iš jų ir turime tokią savikainą kokią turime“, – sako I. Klimaitis.
Konkurencija skatina keisti kainas
A. Miežis prasitaria, kad tinklui „Neste Lietuva“ pradėjus pirkti kurą Suomijoje ir padidinus konkurenciją didmeninėje prekyboje, kainos turėjo įtakos ir kitoms didmenininkėms. „ „Orlen Lietuva“ tiesiog dominuoja, bet nė vieniems neuždrausta atsivežti iš kur nori, tiesiog reikia tuo užsiimti. Mes tai padarėme ir taip padidinome konkurenciją“, – sako A. Miežis.
I. Klimaitis teigia, kad didžiausia bėda ne tai, kad Lietuvoje yra viena gamykla, o įtakos ribojimui turi geografiniai bei geopolitiniai dalykai.
Energetikos ekspertas atkreipia dėmesį, kad kainai didžiulę įtaką turi mokesčių politika. „Kaina priklauso ne vien tik nuo žaliosios naftos kainos. Į bendrą sumą įeina ir transportas bei technologinis procesas, kurio kainos nėra stabilios, nuolat keičiasi priklausomai nuo elektros energijos. Labai svarbu mokesčių politika, kurią vykdo pati valstybė. Jei pažiūrėtume į pasaulinį žemėlapį surastume nemažai valstybių, kurios netaiko nei akcizų, nei kažkokių papildomų mokesčių ir tuo pačiu taip atpigina galutinius mokesčius“, – teigia V. Sidzikauskas.
„Kiekvienas verslas skaičiuoja savo pardavimo kainas pagal tai, kokias turi sąnaudas ir kokie yra darbuotojų atlyginimai bei degalinių išlaikymas. Galų gale verslas turi kažkokį pelną atnešti, o kainos remiasi į konkurenciją rinkoje“, – teigia „Statoil“ degalų kategorijos vadovas I. Klimaitis.
„Orlen Lietuva“ atstovai nurodo, kad didmeninė benzino arba dyzelino kaina yra nustatoma atsižvelgiant į agentūros „Platts“ atitinkamo produkto indeksą, JAV dolerio ir euro santykį, rinkoje esančią paklausą ir pasiūlą bei logistikos sąnaudas.
Šiuo metu vidutinė dyzelio kaina mažmeninėje rinkoje – 0,94 eurų už litrą, 95 rūšies benzino – 1,05 eurų už litrą. „Statoil“ dyzelis kainuoja 0,966 eurų, o benzinas 1,05 eurų. „Neste Lietuva“ degalinėse, kurios importuoja kurą iš Suomijos, kainos malonesnės – 0,936 eurų, benzinas – 1,039 eurų. „Orlen Lietuva“ vienkartiniams sandoriams už litrą dyzelio prašo 0,775 eurų, benzinas – 0,965 eurų.
Prižiūrėti turi konkurencijos taryba
Energetikos ekspertas V. Sidzikauskas įsitikinęs, kad nepaisant kokia rinka, ar monopolizuota ar ne, ją turi prižiūrėti konkurencijos taryba.
Tokius siūlymus kaip seimo nario Stasio Brundzos, perleisti rinkos stebėjimo pareigas Valstybinei kainų ir energetikos komisijai, ekspertas atmeta. „Čia reikėtų vertinti ir pačius iniciatyvų siūlytojus. Kokia kompetencija toks pasiūlymas grindžiamas, nes ši komisija yra daugiau orientuota į energetiką, o kuro ar transporto energijos ištekliai yra skirtingi dalykai“, – sako V. Sidzikauskas.
Ekspertas teigia, kad svarbu ne vien atkreipti dėmesį ar visiems suteikiamos vienodos sąlygos įeiti į rinką, tačiau svarbu ir pačiam vartotojui tinkamai pasirinkti. „Rinka iš tikro nėra uždara, tačiau reikia teirautis Ūkio ministerijos, kokias įėjimo į rinką sąlygas ji yra nustačiusi. Taip pat patys vartotojai turi pasirinkti mažmeninėje prekyboje pigesnius siūlytojus. Pačių mažmenininkų interesas yra nusipirkti kaip galima pigiau. Jei jie sugeba nupirkti iš „Orlen Lietuva“ pigiau nei iš kitų didmenininkų, nuo to vartotojai tikrai nekenčia, bet turi būti kreipiamas dėmesys kaip tai vyksta, ar tam nėra susitarimo, nes čia gali būti ir tie vadinamieji baudžiamieji susitarimai“, – sako V. Sidzikauskas.
Anot V. Sidzikausko stebėti reikia ir pačių degalinių elgseną. „Konkurencijos tarybai dera skirti ypatingą dėmesį mažmeniniai rinkai, kuri turi didžiausią galimybę daryti didžiausią poveikį vartotojams. Reikia stebėti pačių degalinių veiksmus ir galimus susitarimus“, – sako V. Sidzikauskas.
„Orlen Lietuva“ – lenkiško kapitalo naftos perdirbimo įmonė Lietuvoje, kuri anksčiau vadinosi „Mažeikių nafta“. 2006 metais įsigijus dalį akcijų, 2009 metais koncernas „PKN Orlen“ išpirko visą akcijų paketą.
