Anksčiau rusų planuotas scenarijus, kad vidutinė naftos kaina sieks 50 dolerių už barelį 2016 metais – nebeįmanomas. Rusijos centrinio banko pirmininkė Elvyra Nabulina dabar pristato naują scenarijų – 35 doleriai už barelį. Pasak finansų analitiko Gitano Nausėdos, tai vienintelė institucija Rusijoje, kuri bando įnešti blaivumo į šalies ekonominę politiką. Vis dėlto, net šis scenarijus Rusijai reiškia dar vieną recesiją.
„Išsipildžius šiam scenarijui Rusijos valdžia lauktų 2–3 procentų recesijos antrus metus iš eilės. Turint omeny, kad šita prognozė yra pagražinta ir naftos kaina gali būti dar žemesnė, tai realiai Rusijos nuosmukis siektų ir 4 procentus. Visa tai radikaliai paveiktų Rusijos gyventojų perkamąją galią, atlyginimus bei darbą“, – teigia ekonomistas.
G. Nausėda mano, kad kuo toliau, tuo labiau Rusijoje kils klausimai ar tikrai dėl jos problemų kalta Europa ir Amerika, ar tai yra pačios Rusijos agresyvios užsienio politikos rezultatas.
Politikos apžvalgininkas Audrius Bačiulis pasakoja, kad Rusija jau antrus metus gyvena iš savo rezervinių fondų – „Nacionalinės gerovės fondo“ ir Rezervo fondo. Prieš kelias savaites Rusijos centrinis bankas teigė, kad tų lėšų turėtų užtekti iki 2017 metų vasaros, tačiau finansų ministras Antonas Siluanovas pranašauja, kad pinigai pasibaigs jau kitų metų rudenį. „Tai reiškia, kad Rusija baigia savo pinigus. Mes matome situaciją, kad ji taupo ant visko, išskyrus ginkluotę ir kovinius veiksmus. Štai čia reiktų daryti išvadas, kai matome šalį, kuri brenda į gilią finansinę krizę, tačiau taip pat intensyviai ginkluojasi ir ruošiasi karui“, – sako A. Bačiulis.
Tikėtini smarkūs algų karpymai
SEB banko prezidento patarėjas išskiria, kad Rusijoje matyti tendencija, greičiau apkarpyti atlyginimą nei atleisti žmogų. „Dar vieni metai recesijos leidžia manyti, kad ilgainiui nedarbas gali pradėti didėti. Tačiau blogiau tai, kad žmonės tiesiog pajus sunkumus per atlyginimus. Jei jie ir nebus apkarpyti, infliacijai sudarant 10–15 proc., reiškia Rusijos žmonės atsižvelgiant į kainas gyvena 10–15 proc. blogiau. Jeigu gauni tą pačią pinigų sumą, bet visos prekės vidutiniškai pabrango 15 proc., tai gebi įpirkti vidutiniškai 15 proc. mažiau“, – teigia G. Nausėda.
Ekonomistas sako, kad tokie politikų sprendimai didinant minimalią algą gali reikšti, jog darbdaviui išlaikyti pabrangusį darbuotoją bus nepakeliama ir vietoj atlyginimo lapelio bus išduodamas atleidimo.
Būtini pokyčiai užsienio politikoje
G. Nausėdos manymu, nors ir mažai tikėtina, bet Rusijai būtina keisti vykdomą užsienio politiką, nes šiuo metu skandalais bandoma užmaskuoti ekonominę situaciją. „Galima įelektrinti visuomenę ieškant vis naujų priešų, bet kuomet tu turi vien tik priešus o ne draugus, išgyventi ir normaliai ekonomiškai prekiauti – labai sudėtinga. Kurį laiką tokia taktika, kaip vis nukreipiant gyventojų dėmesį į konfliktus ar surandant naujus įtampos šaltinius, gali nukreipti dėmesį nuo ekonominės situacijos, bet ji tikrai negali būti amžina“, – įsitikinęs ekonomistas.
Rusijoje svarstoma, kad jei už naftą būtų mokama 35 doleriai už barelį, o rublis smuktų dar labiau ir pasiektų 94 rublių už dolerį ribą, kursų atžvilgiu santykis išsilygintų ir Rusijai nafta atsipirktų. Vis dėlto, ekonomistas mano, kad tai yra tik saviapgaulė. „Rusijos išlaidos ne visos daromos rubliais, jiems taip pat reikia konvertuojamos valiutos už kurią įsigytų dar neuždraustų importuoti prekių ar įrangos bei finansuotų projektus. Reiškia valiutos jiems reikės, o valiutos jie iš savo eksporto operacijų uždirba gerokai mažiau. Viso labo čia tik optinė saviapgaulė, kad naftos kainai sumažėjus, Rusijos rubliui nukritus, jie sugrįžtu į „status quo““, – pasakoja G. Nausėda.
Pasak A. Bačiulio sankcijos Turkijai reiškia, kad Rusija taupo užsienio valiutos rezervus. „Rusijos esminė problema, kad jie neturėdami užsienio valiutos negali įsigyti reikalingų prekių. Patys jie nieko šiuolaikiško pasidaryti negali“, – teigia apžvalgininkas.
Anot G. Nausėdos, išeitis yra, tačiau ji sunkiai įgyvendinama, mat Rusijai tektų atsisakyti iliuzijų ir tam tikrų ambicijų. „Negali kovoti su visu pasauliu, ypač ekonomikoje. Galbūt geopolitine prasme Rusija ir yra vis dar viena iš svarbesnių pasaulio galybių, tačiau ekonomine prasme, tai yra toks palyginti nedidelis ir nestiprus ekonominis vienetas, kuris nedaro esminės įtakos pasauliui ir pats priklauso nuo pasaulinės ūkio konjunktūros bei ypač nuo tam tikrų žaliavų kainų. Raktas į normalizaciją pirmiausia yra per užsienio politikos pokyčius“, – svarsto ekonomistas.
A. Bačiulis įsitikinęs, kad Rusija nesiruošia keisti savo politikos ir dabartinis režimas yra įsišaknijęs. „Galbūt bus daromas spaudimas Europai atšaukti sankcijas, taip pat matome, kad grasinimai iš Rusijos panaudoti branduolinį ginklą sklinda jau gerus metus laiko. Tai Rusija grasindama ginklu iš esmės prašo pinigų lyg banditų valdžia“, – įsitikinęs apžvalgininkas.
Pasak politikos apžvalgininko situacija gali pasikeisti, jei bus atsisakoma sankcijų. „Vienas skaudžiausių dalykų iš sankcijų – kreditų davimas. Rusijos įmonės negali skolintis ar atnaujinti gamybos priemonių. Jei Europos skolinimosi kranelis atsirištų, Rusija turėtų iš ko skolintis pinigų“, – sako A. Bačiulis.
Lietuviškos prekės Rusijoje brangs
Pasak ekonomisto nors mūsų energetinė priklausomybė nuo Rusijos mažėja, bet nepaisant eksporto mažėjimo į šią šalį ji vis tiek išlieka pagrindinė partnerė.
„Dujų srityje jie nebegali diktuoti kainų, nes įsigiję alternatyvų bei pasistatę elektros jungtis – mes nebegalime būti tas šaltinis iš kurio jie galėtų papildomai uždirbti. Kalbant apie eksportą, tie gaminiai, kurie dar yra įleidžiami importuoti į Rusiją, jie pasidarę mažiau konkurencingi, nes rublio kursas nuvertėjo. Dėl to mūsų gaminiai Rusijos vartotojams pasidarė brangesni“, – komentuoja ekonomistas.
G. Nausėda svarsto, kad galbūt sankcijos ir į naudą, nes mūsų eksportuotojai Rusijos nebetraktuoja kaip vienintelės ar pagrindinės rinkos ir Lietuvos verslas išmoksta gyventi be Rusijos.
Šiandien už vieną eurą galima nusipirkti 77,5 rublių, o už vieną dolerį – 71,12 rublių. Brent rūšies nafta kainuoja 38,45 dolerių už barelį. Rusija į recesiją nugrimzdo jau 2014 metais, po Vakarų pritaikytų ekonominių sankcijų ir prasidėjusio naftos kainų mažėjimo.
