Trumpesnė darbo diena kai kuriems Švedijos įmonių darbuotojams – jau realybė. Žmonės gali skirti laiko sau, plėsti savo socialinius ryšius ir daugiau bendrauti su šeima. Tiesa, šioje šalyje sumažinus dvejomis valandomis įprastą darbo dieną, atlyginimas liko toks pats. Ar Lietuvoje tokia praktika yra įmanoma?
Trumpesnė darbo diena - neišvengiama?
Tv3.lt portalo kalbintas Švedijos prekybos ir investicijų tarybos Lietuvos biuro vadovas Lukas Danielevičius teigė, kad visų pirmą reikėtų labiau tikslinti informaciją apie Švedijos bendroves, įvedusias šią naujovę. „Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodanti informacija nėra visiškai tiksli. Mano žiniomis, tik kelios bendrovės mažino darbo valandas – savivaldybės ir kelios privačios įmonės. Taigi, kol kas tai nėra plataus masto eksperimentas“- dėstė jis.
L. Danielevičiaus teigimu, daugelyje šalių, tame tarpe ir Lietuvoje, ši praktika nepasiteisintų. „Tai yra iš fantastikos srities“ – rėžia jis. Tuo tarpu Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas kalbėjo, kad kitos išeities paprasčiausiai nėra. „Tai yra neišvengiamas dalykas, tačiau jam įgyvendinti reikalingos kelios prielaidos – turi susikurti tikros profsąjungos, skatinančios šį reiškinį, taip pat toliau sparčiai vystytis technologijų plėtra ir mažinama monopolija Lietuvoje“.
Daugiau kalbintų pašnekovų, tame tarpe ir Lietuvos sociologas prof. dr. Romas Lazutka, akcentavo kūrybinių darbuotojų darbą. Anot jo, tai yra bene vienintelis darbas, kurį įvertinti galima pagal valandas ir drąsiai kalbėti apie jų mažinimą. Tačiau pašnekovo nuomone, be konkretesnių tyrimų, ar šešių valandų darbo diena yra gera praktika, teigti sunku. Nors ilgesnis darbo laikas automatiškai negarantuoja, kad bus daugiau padaryta.
Lietuvoje įmonės jau leidžia dirbti trumpiau
Darbo rinkoje yra įvairių įmonių – tiek mokančių mažą, tiek didesnį negu vidutinį atlyginimus. Visos jos suranda savo darbuotojus, todėl kyla klausimas – ar trumpinti darbo valandas finansų atžvilgiu naudinga? Švedijos prekybos ir investicijų tarybos atstovas L. Danielevičius įsitikinęs, kad dirbant mažiau, padaryti tiek pat yra neįmanoma, todėl būtinai turi būti keliamas darbuotojų produktyvumo klausimas.
Vienos didžiausių Lietuvoje statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis tv3.lt portalui pasakojo, kad savo įmonių veikloje trumpesnės darbo dienos taktiką taiko gerai dirbantiems ir produktyviems darbuotojams, tačiau mano, kad reglamentuoti šį reiškinį dar anksti. „Toks sprendimas skamba įdomiai ir patraukliai, tačiau jis dar labai ankstyvas ir taikyti jį visiems darbuotojams nebūtų racionalu. Skiriasi darbuotojų kompetencijos, darbo našumas ir produktyvumas, o į šiuos rodiklius reikia atsižvelgti labiausiai” – pasakojo jis.
A. Avulio teigimu, daugiausiai uždirbančios įmonės gali sau leisti sumažinus darbo valandas palikti tą patį atlyginimą, tačiau ten kur vyrauja konkurencija – to padaryti nebus įmanoma. Taip pat jis teigia, kad šis principas naudingas tik darbuotojams. „Jeigu gauni tą patį atlygi dirbdamdas trumpiau, tokios kompanijos taps patrauklesnėmis, o darbdavys tokiu atveju pakels savo socialinės atsakomybės lygį. Nors didžiausią realią naudą gaus darbuotojas" - komentuoja A. Avulis.
Tuo tarpu verslininkų asociacijos direktorius Donatas Žiogas aiškino, kad laimėjusio ar pralaimėjusio šiuo klausimu nebūtų. Profsąjungos atstovas A. Dambrauskas taip pat deda lygybės ženklą. “Darbuotojai laimėtų daugiau, nes dirbtų mažiau, tačiau gautų tą patį atlyginimą, o darbdaviai po kurio laiko pastebėtų išaugusį darbuotojų produktyvumą” – tv3.lt kalbėjo jis. Ne toks pozityvus šiuo klausimu buvo Švedijos prekybos ir investicijų tarybos atstovas, kuris pasakė aiškiai: „Įteisinus trumpesnę darbo dieną – praloštų visi. Būtų prarastas konkurencingumas, o tokiu atveju ir darbuotojams nebūtų lengva“.
Darbo kodekse - darbo trukmės pakeitimai
Nauji vėjai darbuotojų ir darbdavių santykiuose gali pradėti siausti visai netrukus. Tuo tarpu, ne visi gyventojai ar įmonės yra girdėję ar susipažinę su galimomis naujovėmis. Verslininkų asociacijos direktorius Donatas Žiogas portalui pasakojo, kad apie Švedijoje vykstančias permainas yra girdėjęs, tačiau su įmonėmis šiuo klausimu dar nediskutavo.
Anot jo, skandinaviškas darbo požiūris gali įnešti naujovių, tačiau lietuviai tam dar nėra subrendę. “Lietuva produktyvumo atžvilgiu nėra pirmaujanti Europos sąjungoje, todėl nemanau, kad šis principas būtų efektyvus” – portalui tv3.lt pasakojo jis.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas šią savaitę svarstydamas naujojo Darbo kodekso pataisas, pritarė iniciatyvai naikinti kasdieninio darbo laiko maksimalią trukmę. Komitetas taip pat nutarė, kad jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas bus išdirbęs daugiau valandų, negu bendra darbo laiko norma, už viršytą laiką jam galės būti arba apmokama,kaip už viršvalandžius arba suteikiamos atostogos.