Julija Kurilaitė

 Net jei tėvai moka dideles sumas už savo vaiko priežiūrą privačiame darželyje, jie negali būti tikri ar vaikas tikrai liks sotus. Tokia išvada peršasi po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikros dviejuose Vilniaus darželiuose. Tyrimas buvo pradėtas gavus skundą dėl nepakankamo vaikų maitinimo. Kol inspektoriai viešai skelbia apie akivaizdžius pažeidimus, pati įmonė aiškina esanti konkurencinių kovų sūkuryje.

Praėjusiais metais Lietuvos muitinės pareigūnai sulaikė rekordinį kiekį kontrabandinių cigarečių – beveik 11 milijonų pakelių. Padarytos žalos valstybei dydis viršija 24 milijonus eurų. Tokių skaičių nematėme beveik penkerius metus, kuomet 2010 metais buvo užfiksuotas aukščiausias kontrabandos lygis – 43 proc.

 Nuo vasario 1 dienos Lietuvoje startuoja nauja taros užstato sistema. Metalinės, stiklinės ir plastikinės pakuotės bus ženklinamos išskirtiniu ženklu ir tuomet jas mesime į specialiai tam pastatytus taromatus, o vėliau galėsime atgauti užstatą. Lietuva yra viena iš dar nedaugelio šalių Europoje, kuri turės šią sistemą.

 Prieš ketverius metus pradėjęs veikti, kol kas vienintelis Lietuvoje, Kėdainių krematoriumas laiku pasiūlė gyventojams reikalingą paslaugą. Šiandien svarstoma įrengti dar vieną, šįkart – Vilniuje, Olandų gatvėje esančiuose laidojimo rūmuose. Nepaisant to, kad šią paslaugą vis dažniau renkasi šalies gyventojai, panašu, kad sprendimą priimti vis dar delsiama. Tuo tarpu Kėdainių krematoriumo savininkai taip pat prakalbo apie plėtrą.

 Tyrimų duomenys skelbia, kad Lietuvoje apie 60 proc. asmenų patiria sunkumų derinant šeimos ir darbo įsipareigojimus. Šiuo metu, retai kur išgirstame apie specialų vaikų darželį ar kambarį, įkurtą darbovietėje. Tv3.lt domisi, kodėl ši praktika Lietuvoje nėra populiari? Ar tai nebūtų vienas iš būdų gerinti darbo sąlygas ir kelti darbuotojo motyvaciją? Vakarų Europos šalyse ir JAV vaikų darželiai tėvų darbovietėse – įprasta praktika. Juos dažniausiai įkuria didelės tarptautinės kompanijos.

 Naftos kaina ir toliau rekordiškai krenta. Panaikinus sankcijas Iranui, naftos kainos smuko žemiau 30 JAV dolerių už barelį. Tai paskatino daugybę diskusijų ir svarstymų apie ateities perspektyvas. „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipia dėmesį į naftos ir benzino kainų sąsajas ir dalijasi savo pastebėjimais.  Savo „Facebook“ profilyje ekonomistas rašo, kad naftai kainuojant 30 dolerių už barelį, benzino litras Lietuvos degalinėse kainuoja apie 1 eurą.

 Portale tv3.lt pirmosiomis, praėjusių metų gruodžio mėnesio, savaitėmis vyko geriausių verslo sėkmės istorijų konkursas. Vos per dvi savaites savo istorijomis su skaitytojais pasidalino net 43 startuoliai. Geriausias verslo istorijas išrinko skaitytojai bei kompetetinga „Citadele“ banko ir tv3.lt portalo redakcijos komisija. Sausio 18 dieną, „Citadele“ banke įvyko ilgai laukti pirmųjų prizinių vietų apdovanojimai.

Susidomėjimas sveikais ir natūraliais produktais Lietuvoje pastaruoju metu didėja. Šalyje sparčiai auga ekologinių ūkių plotai, nors prieš kelis metus situacija buvo visiškai priešinga. Gyventojai noriai perka ekologiškai užaugintus produktus, ypač vaisius, daržoves ir mėsos produktus, nors jų kaina įkandama tikrai ne visiems. Paklausa šiuo metu tokia didelė, kad žmonės netgi skundžiasi šių produktų trūkumu.

Tv3.lt redakciją pasiekė skaitytojo A. Antanavičiaus skundas dėl sutrikusio SEB bankomato, esančio L. Stuokos – Gucevičiaus gatvėje, veiklos. Vaikinas bandė nusiimti 600 eurų, tačiau pinigų negavo, maža to – pinigai iš sąskaitos buvo nurašyti, o iš karto po nemalonaus incidento, bankomatas jau nebeveikė. Praradę pinigus atsiduria aklavietėje? Vilnietis kreipėsi į redakciją tikėdamasis atkreipti dėmesį į esamą situaciją.

Būsto nuomos kainų pokyčiai, atrodo, jau neturėtų stebinti. Kiekvienais metais priklausomai nuo sezono, nuoma brangsta arba pinga. Tačiau statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais butų nuoma pabrango daugiau negu penktadaliu. Ekonomistai teigia, jog taip yra dėl paklausos, kuri ryškiai viršija pasiūlą, tačiau nuomininkai skėsčioja rankomis ir piktinasi, kad šiuo metu susirasti pigų būstą – darbas ne iš lengvųjų.

  Savaitės pradžioje paskelbti sąrašai į privalomą karo tarnybą sukėlė karštas diskusijas ne tik tarp šalies gyventojų, bet ir tarp politikų, ekonomistų ir įvairių sričių specialistų. Kol Lietuvos jaunuoliai tikrino savo pavardes sąrašuose, socialiniuose tinkluose virė aistros dėl premjero Algirdo Butkevičiaus pastebėto šauktinių ir išaugusios emigracijos ryšio.

Statistikos departamento skelbiama informacija apie Lietuvoje fiksuojamą kainų mažėjimą stebina gyventojus. Kasdieniame gyvenime dažnas mato, kad įvedus eurą prekės ir ypač paslaugos pabrango. O pastaruoju metu itin brango būsto nuomos, restoranų ir grožio paslaugų kainos. Specialistai teigia, kad žmonės pirmiausia pastebi brangstančius dalykus, o atpigusius ignoruoja, dėl to dažnai kylanti pasipiktinimo banga yra dviprasmiška.

  Lietuvoje darbo metu žmonės vis dar patiria įvairias traumas. Kiekvienais metais Valstybinė darbo inspekcija surenka ir analizuoja duomenis. Tiesa, daugumos specialistų teigimu, jie neatspindi tikrosios padėties. Per praėjusius metus, darbo metu patirtų sunkių traumų skaičius didėjo. Tuo tarpu lengvos traumos dažnai net nebūna registruojamos ir taip atskleidžia netinkamą darbuotojų ir  darbdavių požiūrį į situaciją.

 Po Kėdainiuose, Saviečių kaime, įvykusios tragedijos, kai tėvas į šulinį įmetė du savo vaikus, imta dairytis naujų draudimų. Tarp įvairių pasiūlymų, bene labiausiai intriguoja Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio užmojis visiškai uždrausti alkoholio reklamą.

Darbo netekimas arba jo paieškos kiekvienam žmogui yra tikras iššūkis. Nors 2015 – aisiais metais nedarbo rodikliai šalyje toliau mažėjo, tačiau ilgą laiką darbo nerandančių asmenų skaičius beveik nepakito. Žmonės, praradę viltį rasti tinkamą bei jų išsilavinimą atitinkantį darbą, paprasčiausiai nustoja jo ieškoti. Specialistai teigia, kad ilgalaikiai bedarbiai – bene pažeidžiamiausias gyventojų sluoksnis Lietuvoje.

 Žiemos sezonas Lietuvai atnešė dar vieną problemą – oro užterštumą. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, šių metų sausio 6 d. visuose miestuose buvo užfiksuotas rekordinė oro tarša, kuri net tris kartus viršijo normą. Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius užsimojo netradiciniu būdu kovoti su oro tarša ir tam tikslui planuoja naudoti dronus.  Šių metų pradžioje vidutinė paros kietųjų dalelių koncentracija 1,1 – 3,2 karto viršijo ribinę vertę.

VĮ „Regitra“ duomenimis, 2015 metais Lietuvoje naujų lengvųjų automobilių skaičius išaugo 18 proc. Vis didesnė dalis lietuvių vietoj naudotų mašinų rinkosi naujas. Atsigaunanti šalies automobilių rinka diktuoja pokyčius, o šalies gyventojai ima vertinti kokybę.

Praūžusios didžiosios metų šventės prekybininkams buvo dosnios. Žmonės intensyviai ruošėsi Kalėdoms ir Naujiesiems metams: pirko dovanas artimiesiems, ruošė šventinį stalą. Naujųjų metų šventimas neįsivaizduojamas be fejerverkų. Prekiautojai pirotechnikos gaminiais vienbalsiai teigė, kad lietuviai vis dar mėgsta pirkti paskutinę minutę. Taip pat pastebėjo, kad nepaisant pakilusių kainų, lietuviai fejerverkus pirko noriai.

Šalyje pastaruoju metu pastebima džiuginanti tendencija – emigrantai masiškai grįžta namo. Tokio didelio skaičiaus parvykstančių atgal nebuvo nuo pat 2010 metų, kuriuos galima vadinti lūžiniais - grįžtančių lietuvių skaičius išaugo dvigubai. Situacija kiek paradoksali, nes Europos Sąjungos kontekste mūsų migracijos mastas dar atrodo liūdnai. Pagal išvažiuojančių žmonių skaičių lenkiame tik Kiprą ir Graikiją.

 Užsienyje gyvenantys ir dirbantys tautiečiai vis mažiau dėmesio skiria gimtinei. Tą akivaizdžiai rodo ir sumažėjusios piniginės perlaidos artimiesiems. Naujausiais turimais duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį jų buvo ketvirtadaliu mažiau nei pernai metais. Ekonomistai mano, kad tai nėra laikinas paramos svyravimas ir teigia, kad Lietuvoje formuojasi nauja tendencija.

 Visų laukiamos žiemos šventės – Kalėdos ir Naujieji metai ne visiems siejasi su laisvadieniais ar poilsiu. Taksi paslaugas teikiančioms įmonėms – tai pats darbymetis. Nors šiais metais praūžusios Kalėdos dideliu klientų srautu nepasižymėjo, tačiau taksi įmonių savininkai vieningai teigia, kad Naujųjų metų išvakarės bus išimtis ir vėl pradeda didinti kelionės įkainius.

Įprasta manyti, kad laikino darbo žmonės ieško išskirtinai šiltuoju metų laiku. Be to, dažnai jis siejamas su aptarnavimo sektoriumi. Tačiau toks įspūdis klaidingas – personalo nuoma užsiimančios įmonės teigia, kad papildomo uždarbio ieškantys žmonės ir žiemą nelieka be papildomų pajamų šaltinio. Jau nuo rugsėjo mėnesio įmanoma rasti įvairių laikino darbo pasiūlymų, o šventėms artėjant jų tik daugėja.

Šiais laikais verslo sąlygos yra kur kas palankesnės negu anksčiau, todėl įmonės ieškodamos vietos po saule vis labiau ima suvokti prekės ženklo svarbą. Vienas svarbiausių reikalavimų geram prekės ženklui – išskirtinumas. Kitaip tariant – gebėjimas išsiskirti nuo kitų rinkoje esančių konkuruojančių produktų. Kur slypi tvirto ir vertinamo prekės ženklo paslaptis? Sukurta vertė lieka ilgam Kruopščiai ir atsakingai pasirinktas prekės ženklas yra labai svarbi įmonės turto dalis.

Lietuvoje sparčiai auga greitaisiais kreditais ir vartojamosiomis paskolomis besinaudojančių žmonių skaičius, tačiau lyg ant mielių kyla ir bankrutuojančiųjų statistika. Vis daugiau žmonių nebeišsimoka didžiulių skolų ir apsisprendžia bankrutuoti. Šis skaičius auga itin grėsmingai ir ne procentais, o kartais. 2013 m. tik paskelbus, kad fiziniais asmenys gali bankrutuoti jų buvo 118, tačiau jau kitąmet skaičius išaugo trigubai - net 365 žmonės laikė save nemokiais.

Vilniaus miesto valdžia užsimojo jau po kelių savaičių visas sostinėje neteisėtai dirbančias aukles ištraukti iš šešėlio. Tiesa, šį kartą tą darys pasitelkusi ne lazdą ar botagą, o saldainį. Verslo liudijimai kitais metais auklėms kainuos ne 350 eurų, o tik simbolinį 1 eurą.

Išdarbinimo paslauga yra skirta įmonę paliekantiems darbuotojams, siekiant padėti jiems suplanuoti tolimesnę savo karjerą. Profesinių pokyčių metas kiekvienam darbuotojui yra didelis iššūkis ir dažnai – labai skausmingas procesas. Ši praktika Lietuvoje nėra nauja, tačiau apie jos taikymą girdima retai.

Gerėjančios Lietuvos ekonomikos tendencijos ir augančios gyventojų pajamos leis artėjančias šventes pasitikti gausesnėmis dovanomis. Bankininkai teigia, kad šiais metais didžioji dalis lietuvių šventiniams sveikinimams skirs 30 – 100 eurų, kai tuo tarpu prieš kelis metus planuojama suma buvo kuklesnė – iki 58 eurų. Tam įtakos turi ne tik atsiradusi galimybė labiau palepinti savo artimuosius, tačiau ir psichologinis efektas – dovanoms skirtos sumos eurais apvalinamos į didesnę pusę.

Kiekvienais metais Lietuvoje dingsta pustrečio tūkstančio žmonių. Šių metų policijos duomenimis, 2015 metų rugsėjo 1 dieną paieškoje buvo 334 dingę be žinios asmenys, iš kurių 44 – nepilnamečiai.  Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Simonos Ludavičiūtės teigimu, pagrindinė nepilnamečių dingimo priežastis – savavališkas išėjimas iš namų, globos įstaigų ar vaikų socializacijos centrų.

Visai neseniai kelios Švedijos bendrovės paskelbė trumpinančios darbo dieną iki 6 valandų. Tuo tarpu lietuviai dirba dviem valandomis ilgiau. Daugelis sociologų teigia, kad sutrumpinus darbo dieną, išaugtų darbuotojų produktyvumas, padidėtų koncentracija ir sumažėtų laikas, skiriamas pašaliniams darbams.

Lietuvos turizmo rinką sudrebino naujas kelionių organizatorius "Kidy Tour". Didžioji dalis naujos įmonės akcijų priklauso skandalingai pagarsėjusiam verslininkui Gediminui Žiemeliui. "Kidy Tour" kitais metais į Turkijos kurortus ketina išskraidinti net 20 tūkst. turistų ir vilioja žmones įspūdingais pažadais - nemokai apgyvendins net paauglius.