Lietuvos verslas

Vyriausybės sprendimas gelbėti valstybės valdomą bendrovę „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) tik pratęs įmonės agoniją, valstybei toliau neprasmiškai leidžiant pinigus, sako finansų analitikas. Anot Mariaus Dubnikovo, bandymas gaivinti LJL tik atitolins jos bankrotą, nes rinka ir toliau išlieka nepalanki, joje yra laivų perteklius. „Sunku pasverti, ar sprendimas turės kažkokios apčiuopiamos naudos.

Darbdavio ir darbuotojo santykiai. Kokie jie turi būti darbo metu ir po jo? Ar visada darbdavys teisus ir kaip suvaldyti konfliktus? „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ verslo konsultantas, psichologas Šarūnas Mačiulis sakė, jog konfliktai yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis, svarbu, kaip juos valdome: „Jeigu kyla konfliktas tarp vadovo ir pavaldinio, tada kyla klausimas – kokia yra tos įmonės ar organizacijos kultūra, kokia ten vyrauja atmosfera.

Atsigavimo ženklai didžiųjų Europos šalių ekonomikose leidžia spėti, kad 2016 m. bus geriausi metai regione per visą dešimtmetį. Skelbiama, kad Europos centrinio banko finansinio stimuliavimo programa, silpnas euras ir žemos naftos kainos euro zonai atneša naudos ir padeda sušvelninti neigiamą Graikijos skolų įtaką. Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas „Žinių radijo“ laidoje „Žvilgsnis“ teigė sutinkantis, jog kiti metai Europai bus išties geri.

Prekės ženklo svarba įmonės veikloje. Kokia ji? Lietuvos marketingo asociacijos valdybos pirmininkas Simonas Bartkus „Žinių radijo“ laidoje „Verslo bitės“ pabrėžė, jog svarbu, kad prekės ženklas kurtų vertę įmonei, jos produktams ar teikiamoms paslaugoms, jos žinomumui: „Taip turi galvoti ir didelis, ir mažas verslas. Priešingu atveju, bus gerokai sunkiau prekei atsirasti ir lentynoje, ir pirkėjo krepšyje.

Šiandien išsimokėtinai galima įsigyti viską nuo nekilnojamojo turto iki dviračio. Šalies kreditų bendrovės gali pasiūlyti ne tik atostogas, bet ir bilietus į renginius lizingu. Ekspertų teigimu, tai skatina labai žalingą vartojimą ir finansinės atsakomybės mažėjimą. Bilietų platinimo bendrovė „Tiketa“ pasiūlė galimybę bilietus į renginius, prekes bei paslaugas įsigyti internetu išsimokėtinai.

Tik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų teigia esantys apsirūpinę santaupomis juodai dienai, 46 proc. sako papildomų lėšų nenumatytiems atvejams neturintys, arba turintys nepakankamai, rodo „Aviva“ grupės užsakymu atliktas tarptautinis tyrimas. Daugiausia nenumatytiems atvejams pakankamai lėšų sukaupusių lietuvių gyvena Klaipėdos ir Vilniaus regionuose, ten finansiškai saugiai jaučiasi beveik po trečdalį apklaustųjų.

Daugiausiai įvairia veikla užsiimančių įmonių įregistruota Palangoje, bet geriausia ekonomine sveikata gali pasigirti Birštono verslas, o daugiausiai veikiančių kompanijų tenka šimtui Neringos gyventojų. Tai tik keli pastebėjimai iš įmonių rizikingumą vertinančios UAB Creditreform Lietuva atlikto Lietuvos kurortų verslo tyrimo.

Ankstų liepos 23 d. rytą Graikijos parlamentas pritarė įstatymams, reglamentuojantiems teismų ir bankininkystės klausimus. Jie, kaip ir prieš savaitę priimti mokesčių didinimo, biudžeto išlaidų mažinimo ir statistikos institucijos nepriklausomumo įstatymai, taip pat rugpjūčio mėnesį numatyti sprendimai dėl pensijų pertvarkos bei paramos žemės ūkiui mažinimo yra kreditorių derybų dėl naujos paramos Graikijai paketo sąlyga.

 Utenoje darbdavys spaudžia į kampą darbuotojus ir reikalauja grąžinti tūkstantines sumas, kurių šie nė akyse neregėjo. Kalbintas vyras sako įkliuvęs į tikrų tikriausią aferą, mat gavo laišką, kuriame darbdavys reikalauja jam pervesti 10-ies tūkstančių litų skolą. Pasak nukentėjusiojo, kartu su darbo sutartimis žmonėms pakišami ir vekseliai – vadinamieji skolos raštai, kuriuose tūkstantinės sumos.

 Mokesčių inspekcija užsimojo apmokestinti ir arbatpinigius. Dirbantys už itin mažą atlyginimą ir didesniąją dalį susirenkantys iš arbatpinigių padavėjai piktinasi. „Lygiai taip pat – kirpėjas, mes irgi paliekam ir kirpėjui ar taksistui, mes jų arbatpinigių irgi neskaičiuojam. Tai arba tai daryti visiems, tolygiai, arba nedaryti visai“, - sako pakalbinta padavėja.

Studentams ieškantiems naujos gyvenamosios vietos šiais metais bus ypač sunku. Tuo jau spėjo įsitikinti ir antro kurso studentė Deimantė Čegytė. Lietuvoje šiuo metu nuomojamo būsto kainos yra pakilusios, tai iš dalies lėmė euro įvedimas mūsų šalyje. Butų kainų kilimą taip pat sąlygojo itin išaugusi jų paklausa. Deimantė Čegytė pirmus studentavimo metus praleido mažame vieno kambario bute ir tikėjosi persikelti į didesnį butą. „Dabar gyvenu su draugu, vieno kambario bute, moku 145 Eur/mėn.

Duona lietuviams vis dar išlieka nepakeičiamu maisto produktu. Kasdien juodą duoną valgo 69 proc. lietuvių, baltos duonos gaminius – 53 proc. Kiti, dažniausiai vartojami mūsų šalies gyventojų produktai – sviestas ir prieskoniai. Juos kasdien naudoja po 35 proc. žmonių. Aliejų kiekvieną dieną gaminant vartoja 30 proc. gyventojų. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės TNS LT Baltijos šalyse atliktas pirkimo ir vartojimo įpročių tyrimas.

 Statistikos departamentui paskelbus, kad šiemet, lyginant su praėjusiais metais, emigracija išaugo 5 tūkst., SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad pagrindinė to priežastis – sunki konkurencinė kova su turtingomis Vakarų Europos valstybėmis.

Seime organizuojama diskusija, ar gali jauni europiečiai įsidarbinti Europos Sąjungoje, su kokiomis problemomis jie susiduria ir kaip jas galima išspręsti. Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas tikina, kad šiandieninė darbo rinka jaunuoliams jau neapsiriboja tik Lietuva, todėl vietos darbdaviai turi vis labiau konkuruoti tarpusavyje.

Skelbiant pakviestųjų aukštosiose mokyklose studijuoti sąrašus labai retas pagalvoja apie kitą jų reikšmę. Šias žinias, neabejotinai seka ir pačios aukštosios mokyklos, mat su atėjusiais studentais ateina ir pajamos. Vis dėlto šiemet net keletas aukštųjų mokyklų sulaukė tik simboliško stojančiųjų skaičiaus. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paskelbė 2015 metų pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatus.

Ketvirtadienį baigusieji mokyklas sužinos, ar pateko į savo svajonių specialybes universitetuose ir kolegijose. Verslas taip pat stebi šiuos pasirinkimus, tačiau dažnai jo poreikia ir abiturientų svajonės prasilenkia. Vis dėlto šiais metais Socialiniai mokslai nebevyrauja abiturientams renkantis studijų kryptis universitetuose, „Žinių radijui“ liepos viduryje sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas.

Susisiekimo ministerija į bankrutuojančią valstybės valdomą bendrovę „Lietuvos jūrų laivininkystė“ žiūrėjo „pro pirštus“ ir ja nesirūpino, teigia Lietuvos prezidentė. Dalia Grybauskaitė teigia, kad ministerijos įmonės valdomos aplaidžiai ir neefektyviai. „Konkretus, ryškiausias pavyzdys yra įstrigę net penki mūsų Lietuvos laivai, kur Susisiekimo ministerija turi daugiau kaip pusę akcijų ir yra praktiškai pagrindinis savininkas.

Jau daugelį metų klestinti nelegali prekyba šviežiu pienu miestų miegamuosiuose rajonuose iki šiol nepažabota. Tačiau turguje legaliai pienu ir jo produktais prekiaujantys ūkininkai pastebi, kad ne pačius geriausius laikus išgyvenantys smulkūs pienininkai dar aktyviau pasitraukė į šešėlį. Sutikta kieme prekiaujanti ūkininkė nė nemėgina slapstytis nuo ją ir klientus gatvėje filmuojančių žurnalistų. Rodos, nesutrinka ir patys pirkėjai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) auditą atlikusi Valstybės kontrolė (VK) konstatavo, kad darbo ir socialinės paramos srityse valstybės lėšos naudojamos neatsakingai. Valstybės kontrolės teigimu, iki pernai metų pabaigos daugiau kaip pusė milijono eurų buvo permokėta vaikų išlaikymui iš Vaikų išlaikymo fondo.

Automobilių pramonės investuotojams Vidurio ir Rytų Europos šalys – itin patrauklios. Regione veikia 33 automobilių ar jų komponentų gamyklos, dar kelios duris atvers ateinančiais metais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo laikinai įsidarbinusius moksleivius iki 19 metų atleisti nuo pensijų socialinio draudimo įmokų. Ministerija ketvirtadienį pranešė, kad taip siekiama paskatinti darbdavius įdarbinti daugiau bendrojo ugdymo mokyklų moksleivių. Šiuo metu visi asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis ar savarankiškai, turi mokėti pensijų socialinio draudimo įmokas.

Deklaracijų apie viešus ir privačių interesus dar nepateikė 170 savivaldybių politikų, iš didmiesčių prasčiausiai atrodo Kaunas, trečiadienį paskelbė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Jos duomenimis, daugiausia nepateikusių deklaracijas yra Raseinių ir Kėdainių rajono savivaldybėse.

Kredito įstaigoms pažymint, kad žmonės paskolos kreipiasi tik į vieną finansinę įstaigą, Bankų klientų asociacijos prezidentas Rūtenis Paukštė „Žinių radijui“ ketvirtadienį pažymėjo, kad taip yra todėl, kad lietuviai yra per drovūs ir bankus vertina kitaip kaip kitus paslaugų teikėjus. „Mes patys nesielgiame su bankais taip, kaip elgiamės turguje su braškėmis.

 Susisiekimo ministerijai ir „Lietuvos jūrų laivininkystės“ (LJL) vadovybei pastaraisiais mėnesiais slėpus informaciją apie užsienio uostuose sulaikomus laivus, chaosas įmonėje auga. Susisiekimo ministras reikalauja ieškinio dėl bankroto, įmonės vadovas tvirtina apie tai nieko nežinantis, tuo metu Italijoje esančio įmonės laivo „Romuva“ įgula teigia pasiruošusi palikti laivą likimo valiai, tačiau į jų reikalavimus dėl repatriacijos nereaguojama.

 Virš 7 tūkst. prekybos centrų Europoje turintis tinkas „Lidl“ pirmąkart nesėkmingai į Lietuvos rinką įžengė 2002 metais. Tuomet nepavyko atidaryti parduotuvių dėl didelės konkurencijos mažmeninės prekybos rinkoje. Tinklas iš šalies pasitraukė 2006-2007 metais. Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, jau išdygo naujoji parduotuvė, tačiau tiksliai nežinoma, kada ji atvers duris. Prekybos tinklas pasižymi ne tik kukliu prekių išdėstymu, tačiau ir skandalais pagarsėjusiu elgesiu su darbuotojais.

 Mažmeninės prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, euro įvedimas didesnės įtakos Lietuvos pirkėjų įpročiams neturėjo. Remiantis bendrovės pirkėjo išlaidų indeksu, nors šių metų pradžioje vartojimas buvo kiek sumažėjęs, bet šių metų balandį jis sugrįžo į praėjusių metų lygį. Lietuvos gyventojų apsipirkimo įpročių stabilumą patvirtina ir liepos pradžioje atlikta „Maxima“ pirkėjų apklausa: daugiau kaip 80 proc. vartotojų teigė perkantys tiek pat, kiek ir iki prieš įvedant eurą.

Valstybės valdoma žlunganti laivybos bendrovė „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) trečiadienį turi kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Susisiekimo ministras teigia, kad tai yra paskutinis terminas Klaipėdos įmonei tai padaryti pačiai, antraip bankrotą inicijuos pagrindinė akcininkė Susisiekimo ministerija. „Sprendimas iš esmės yra priimtas. Įmonės stebėtojų taryba ir valdyba įpareigojo „Lietuvos jūrų laivininkystę“ kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Šią vasarą Lietuvos nekilnojamojo turto rinka kaip niekada aktyvi. Trečdalis gyventojų rinkdamiesi būstą kreipiasi į bankus dėl paskolos, tačiau didžioji dauguma savo finansinį partnerį renkasi ilgai neieškoję, nors taip gali nukentėti. Kaip pastebi kreditų bendrovės „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanavičius, žmonės pernelyg nesirenka bankų, kuriuose ims paskolą, tačiau daro klaidą, mat taip ilguoju laikotarpiu gali sutaupyti tūkstančius eurų.

Konkurencijos taryba baigė pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkos tyrimą ir jo preliminarias išvadas skelbia viešai konsultacijai. Rinkos tyrimo metu Konkurencijos tarybos ekspertai analizavo visus keturis pieno sektoriaus lygius – žalio pieno gamybą, supirkimą, perdirbimą ir pieno produktų platinimą. Konkurencijos taryba atlikdama tyrimus siekia kuo didesnės naudos vartotojams.

Nors šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje išlieka vienas didžiausių tarp Europos Sąjungos šalių, tačiau remiantis Lietuvos laisvosios rinkos instituto vertinimu šešėlinė ekonomika per 2014 metus sumažėjo 1 procentu punktu ir siekia 25 procentus nuo BVP. Be to, 2014 metų nacionalinio biudžeto pajamų planas buvo viršytas – surinkta 86,96 mlm. eurų (300 mln. Lt) daugiau.

Turbūt nedaug kas žino, kad pasaulyje egzistuoja per 500 virtualių valiutų. Viena iš jų – bitkoinai – gerokai įleidusi šaknis. Ji vis populiarėja ir Lietuvoje. Bitkoinus priimančios įmonės sako, kad žmonės jais atsiskaito nuolat, tai esą labai patogu ir pigu. „Vilniaus mieste esame atlikę netgi apklausą, tai 55 proc. vilniečių žino arba girdėję yra apie bitkoiną, o iš viso šimto procentų 7,5 proc. žino, kas yra bitkoinas, gerai. Ta prasme, kaip gerai nusimanančiais.

 SEB banko duomenimis, nors per pirmąjį šių metų pusmetį nuo sukčių nukentėjusių banko klientų skaičius žymiai nekito – per pirmąjį šių metų pusmetį nukentėjo 24 asmenys, – tačiau palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai patirtų nuostolių suma išaugo beveik tris kartus ir šiemet siekė 64 tūkst. eurų. Banko atstovų teigimu, šią sumą išaugino keli stambūs sukčių laimikiai, tarp kurių – ir iš įmonių apgaule išviliotos lėšos.

Statybos prekės, kurios praėjusiais metais buvo itin paklausios, šiemet yra parduodamos ramiau, nes sumažėjo Europos Sąjungos (ES) finansuojamų projektų ir padidėjo vartotojų taupymas, rašo „Verslo žinios“. „Daugiau žmonių praėjusiais metais tvarkė namus, remontavo. Gal bijojo galimo pabrangimo įvedus eurą, pinigus vertė į prekes.

Vis nesibaigianti oro linijų bendrovės „Air Lituanica“ epopėja pasipildo vis naujais faktais, susirašinėjimais, sutartimis. Šį kartą tv3.lt gavo duomenis apie šios avialinijų bendrovės smulkiuosius akcininkus. Nors šis smulkiųjų akcininkų sąrašas skelbtas prieš keletą metų ir sudaro vos apie 10 proc. „Air Lituanica“ kapitalo, tačiau jis gana ženkliai pasikeitęs ir jame galima įžvelgti ir korupcinius ryšius.

Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) atlaikė derybų maratoną, beviltiškai bandydamas išvengti finansinio kracho bei Graikijos pasitraukimo iš euro zonos, ir liepos 13 d. susitarė su kitais Europos lyderiais. Liepos 16 d. Graikijos parlamentas, padedamas opozicijos narių, patvirtino per euro zonos viršūnių susitikimą pasiektą sutarimą ir pirmąsias ekonomines reformas.

Trečiadienį Graikijos Parlamentui turint priimti dar dozę sprendimų, kurie leistų gauti tolesnę paramą iš Europos Sąjungos, Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas „Žinių radijui“ sakė, kad investuotojams nėra didelio skirtumo, ar Graikija liks euro zonoje, ar ne. „Per paskutines dvi savaites finansų rinkos Europoje pajudėjo gerais dešimčia procentų.

 Daug skandalų ir pasipiktinimo sukėlęs ritualinis skerdimas įteisintas jau pusę metų. Iš pradžių musulmoniškas šalis žadėta užversti lietuviška mėsa, tačiau ledai juda labai lėtai. Nors į Lietuvą važiuoja delegacijos iš Egipto, Alžyro, Maroko ir tikrina lietuvišką jautieną ar avieną,  kontraktų nepasirašo. Norinčioms mėsą rytiečiams eksportuoti įmonėms dar yra būtinas vadinamasis „Halal“ sertifikatas.

Istorinis JAV ir Irano branduolinis susitarimas pasaulyje buvo džiaugsmingai sutiktas ne todėl, kad galbūt atsirado kruopelė saugumo. Dėl atpigusių naftos kainų daugelis laukia pigesnių degalų. Lietuva yra gana toil nuo Irano, tačiau pasak SEB banko vyriausiojo ekonomisto Gitano Nausėdos, ilgai laukti kuro kainų kritimo šalies degalinėse neteks. „Reagavimas į naftos kainų skirtumus nebūna tiesioginis, kartais jį užteršia euro ir dolerio santykio pokyčiai, jei jie vyska priešinga kryptimi.

Pirmieji pabėgėliai iš Afrikos ir Artimųjų Rytų į Lietuvą turėtų būti perkelti kitų metų sausį, teigia Vyriausybės atstovai. „Pirminė kalba buvo apie spalį, bet kol kas dar yra derinami tie klausimai. Mes realiausiai tikimės nuo Naujųjų metų“, - žurnalistams antradienį sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis. Siekdamos palengvinti naštą Pietų Europos šalims, Europos Sąjungos valstybės ketina pasidalyti 40 tūkst.

 Vis dar neaišku, kur slapstosi liepos pradžioje Didžiojoje Britanijoje dingę žlugusio banko „Snoras“ savininkai - Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas ir Lietuvos pilietis Raimondas Baranauskas. Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad mūsų šalies teisėsauga ėmėsi visų būtinų veiksmų jų buvimo vietai nustatyti.

 Valstybinė darbo inspekcija (VDI) per pirmąjį šių metų pusmetį užfiksavo 18 mirtimi pasibaigusių nelaimingų atsitikimų darbe - 36 proc. mažiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Tačiau išaugo sunkių susižalojimų skaičius - iš viso per pusmetį gauti 67 pranešimai apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, pranešė inspekcija. „Deja, sumažėjęs mirtinų įvykių darbe skaičius dar neduoda preteksto džiaugtis.

 Į pirmąjį posėdį Krašto apsaugos ministerijoje susirinko Kibernetinio saugumo taryba. Politologas Tomas Janeliūnas „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad kibernetinių nusikaltimų skaičius Lietuvoje auga: „Situacija darosi vis sudėtingesnė. Mūsų tarnybos, registruojančios incidentus, pastebi, kad jų mastas auga, jie tampa vis sudėtingesni.

Kol būstus turintys gyventojai atostogauja – ieškantiems naujų namų birželį prasidėjo karštligė. Ekspertai pastebi, kad birželis kelių metų retrospektyvoje išsiskiria ne tik rekordiniais pardavimų skaičiais, bet ir kreipimųsi į banką skaičiumi. Vis dėlto, ne visi tuo patenkinti. Skaičiuojama, kad šiandien Vilniuje yra siūloma 4000 butų. Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus, birželio rezultatai nustebino daugelį.

 2015 metų antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos būsto rinka įsibėgėjo. Nors metų pradžia didesnio sujudimo rinkoje tikrai nežadėjo, tačiau šių metų birželio mėnesio rezultatai rinką nuteikė didesniam optimizmui. VĮ Registrų centro duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 52proc. daugiau namų ir 23proc. daugiau butų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su pirmuoju 2015 metų ketvirčiu.

Sostinės valdžios užmojus kontroliuoti taksistus, įvedant kiekvienam taksistui privalomus, su spausdintuvais komplektuotus taksometrus, patys taksistai vadina neįmanomais įgyvendinti. Kaip „Žinių radijui“ sakė taksi paslaugų teikėjų asociacijos vadovas Ričardas Kriukovas, dalis taksistų jau esą turi tokius taksometrus, tačiau nė vienas jų nėra sertifikuotas. Pasak R. Kriukovo, sertifikuotų taksometrų tiesiog nėra Lietuvos rinkoje: „Šiai dienai visi spausdintuvai yra nesertifikuoti.

Liepos pradžioje rašėme apie Kinijos finansų krizę ir kaip ji gali atsiliepti Europai. Vis dėlto šiuo metu ekonomistai atkreipia dėmesį į užprogramuota šalies ūkio nuosmukį ir augančius kinų atlyginimus. „Milžiniški svyravimai Kinijos akcijų biržoje yra nemalonūs tiem, kas ten investavo, tačiau didele krize tai nekvepia, nes ta akcijų birža yra labai sekli. Šie svyravimai rodo, kad Kinijos rinka dar nėra brandi.

Lietuvos keliuose šią savaitę vykdoma sustiprinta autobusų ir krovininių automobilių kontrolė, pirmadienį pranešė Policijos departamentas. Lietuvos kelių policijos tarnybos, Kauno, Marijampolės ir Panevėžio apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnai daugiausia dėmesio skirs keliui „Via Baltica“, kuriame praėjusią savaitę žuvo du žmonės.

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) netinkamai planavo ir vykdė statybų bei remonto darbus, konstatavo šių aukštųjų mokyklų auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Kaip pranešė valstybės auditoriai, perkant šias paslaugas abiejose švietimo įstaigose buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas, taip pat nustatyta įvairių pažeidimų nuomojant patalpas ir kitą turtą.

Augant gyventojų atlyginimams, vis dažnesnis mėnesio pabaigoje nelaukia algos, mat lėšų lieka. Finansų ekspertų teigimu, labai dažnai reikia visai nedidelės sumos, kad pinigai pradėtų dirbti. Pasak Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininko Mariaus Dubnikovo, apie investavimą galima pradėti galvoti net kai galite leisti sutaupyti apie 100 eurų. „Tai nėra sunku, tik reikia pasirinkti periodines investicijas. Taupymas veikia gerai tik tada, kai yra daromas nuosekliai ir ilgai.