Kiek Lietuvai kainuos stojimas į turčių klubą?

Lietuva jau artimiausiu metu įstos į prestižinį turtingiausių valstybių klubą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO). Tačiau Lietuvai teks ne tik prestižas, garbė ar galimos didesnės investicijos, bet ir reikės pakratyti piniginę. Tad kiek Lietuvai kainuos narystė turtingųjų klube?

Narystės kaina EBPO nėra fiksuotas dydis. Nustatant šį mokestį atsižvelgiama į šalies dydį, ekonominius rodiklius, įsitraukimą į EBPO veiklą ir nustatomas procentas nuo bendrai visų dalyvių įnešamos biudžeto dalies. Kiek Lietuvai tektų mokėti, bus skaičiuojama įstojus. Pavyzdžiui, Estijos įnešamas bazinis mokestis į vieną biudžeto dalį sudaro 1,43 procentus, tai yra maždaug 2,8 mln. eurų. Toks mokestis mokamas kiekvienais metais. Kitą biudžeto dalį sudaro papildomi įnašai, kurie skirti svarbiems tyrimams. Kiekvieną kartą prisijungiant naujom narėms, procentinė dalis, kurią turi įnešti valstybė, keičiasi.

DNB banko vyr. ekonomistė Jekaterina Rojaka teigia, kad nors ir patys finansinės paramos negautume, įstojimas galėtų pritraukti papildomas investicijas. „Įstojimas į EBPO nereiškia paramos ar pašalpos iš turtingesnių šalių, bet iš esmės tai yra pažangiausių ekonomikų klubas ir jei mes tam klubui nepriklausytume – tai būtų žingsnis atgal. Ypač turint mintyje, kad tiek Estija, tiek Latvija jau nemažai padarė, kad įsijungti į tą klubą“, – sako analitikė. Nors priklausymas negarantuoja jokių papildomų investicijų, bet Estijos banko duomenis nuo 2010 įstojimo metų investicijos šioje šalyje augo.

REKLAMA

EBPO rekomenduojamos reformos – ne naujiena

Anot J. Rojakos, įstojimas į EBPO yra paskatinamas sparčiau atlikti reformas, kurios buvo delsiamos. „Iš esmės panašūs siūlymai buvo išsakyti ne tik šitos organizacijos, bet ir Europos komisijos ir vietinių organizacijų. Be stojimo į EBPO kalbos apie urėdijas buvo užsnūdusios. Tai rodo mūsų efektyvumo trūkumus, dalį tų pasiūlymų būtume galėję įgyvendinti ir anksčiau, jei būtume įsiklausę tų pačių organizacijų anksčiau. Aš nemanau, kad tai ką siūlo EBPO yra kažkas išskirtinio, tai daugiau bendras sumuojantis reziumė reformų, kurios iki šiol nebuvo įgyvendintos“, – įsitikinusi J. Rojaka. Analitikė mano, kad sąlygų, iki kitų metų birželio mėnesio, derybų pabaigos, dar kils. Kadangi EBPO atstovai yra kvalifikuoti specialistai ir intensyviai nagrinėja Lietuvos ekonominę būklę, nurodytų gairių ar reformų atsisakyti nereikėtų.

„Lygiai taip pat kaip su Europos atstovybėmis ar Europos komisijos rekomendacijomis, reikia elgtis labai atsargiai ir visiškai jų atsisakyti galbūt ne tai, kad yra nedrąsu, bet paprasčiausiai būtų galima sulaukti tam tikrų sankcijų. Šiuo atveju iš EBPO tos sankcijos galėtų būti, kad atidedama įstojimo data“, – samprotauja analitikė.

Užsienio reikalų ministerija informuoja, kad EBPO beveik neturi teisės aktų, kuriuos privaloma perkelti į nacionalinę teisę, tačiau efektyviai taiko vadinamąja “partnerių spaudimo” sistemą, kai valstybės, atsisakančios taikyti pasiteisinusias rekomendacijas, turi pagrįsti savo pasirinkimą ir joms nuolat primenama apie trūkumus, kuriuos yra įsipareigojusios ištaisyti.

Reformos turi būti atliktos be žalos valstybei

Pasak ūkio viceministro Gedimino Onaičio, iš esmės EBPO rekomendacijas ministerija vertina teigiamai ir nemato jokių kliūčių atsižvelgti į visas rekomendacijas valstybės valdomų įmonių (VVĮ) srityje. Svarbiausia nuspręsti kaip tos reformos išsidėstys laike, kad nesukeltų žalos.

„Pakeitimus dėl informacijos atskleidimo galime inicijuoti gan greitai. Tuo tarpu tam, kad valdybos narius pakeistume nepriklausomais turime parengti, išmėginti ir ištobulinti tikslų tiems valdybos nariams nustatymo mechanizmą. Savininko teises įgyvendinanti institucija neturės jokios tiesioginės įtakos valdyboje pakeisti įmonės veiklos krypties. Taip pat, šiuo atveju, lieka galimybė ieškoti alternatyvių variantų, kaip depolitizuoti VVĮ valdybas, kas taip pat tenkintų EBPO kriterijus“, – teigia viceministras.

REKLAMA

Anot politiko, pirmieji žingsniai, susiję su EBPO rekomendacija dėl VVĮ valdybų nepriklausomumo, buvo žengti jau šiemet. Vasarą Vyriausybei patvirtinus valdybos narių parinkimo tvarką, į didžiųjų įmonių valdybas yra paskirta ne mažiau kaip trečdalis nepriklausomų valdybos narių.

Lietuvos ekspertams galimybė keltis kvalifikaciją 

Pasak Užsienio reikalų ministerijos, tapusi EBPO nare Lietuva turės atvirą priėjimą prie daugiau kaip 250 skirtingų komitetų ir darbo grupių, duomenų bazių ir vertinamų tarptautinių tyrimų. Tai suteiktų neribotas galimybes gerinti Lietuvos įvaizdį ir Lietuvos ekspertų kvalifikaciją dirbant su geriausiais EBPO šalių ekspertais. Taip pat priklausymas organizacijai užtikrintų didesnį valstybės valdymo skaidrumą, efektyvias reformas ir pagerintą viešojo ir privataus sektorių sąveiką.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų