Valdžia dvejus metus kišo pinigus į bankrutuojančią laivininkystę

„Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) jau 2 metus buvo prie bankroto ribos, įmonė dirbo nepelningai, tačiau iki pat šių metų įmonei buvo suteikiamos paskolos ne tik iš banko, bet ir iš pačios valstybės.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, LJL į aukštą bankroto rizikos grupę buvo įtraukta 2013 metais. Vis dėlto bankrotas paskelbtas tik šį gruodį. Iki tol bendrovei skirta apie 15 mln. eurų paskolos iš SEB bei 3,5 mln. eurų paskola iš valstybės kontroliuojamų bendrovių „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Smiltynės perkėla“.

LJL vadovas Sigitas Dobilinskas teigia, kad apyvartinių lėšų trūkumas tęsiasi jau kelis metus dėl blogos rinkos, tačiau kaltę įžvelgia buvusioje administracijoje. „Jau kelis metus buvo imamos į priekį prekės, nemokami atlyginimai tikintis, kad kažkas duos, vietoj to, kad būtų sprendžiami klausimai su banku ir kreditavimu.

Juk buvo galima paskaičiuoti, kad įmonė visą laiką generuos nuostolius ir vieną kartą bus galas. Čia turėjo būti kita vadyba, už kurią atsakingas administracijos vadovas“, – pasakoja S. Dobilinskas.

REKLAMA

Buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis įsitikinęs, kad kaltę prisiimti turi dabartinė Susisiekimo ministerija. Politikas teigia, kad jei kurį laiką stebima ir matoma, kad įmonės duomenys smunka, jie turi galimybę ją parduoti ir uždirbti, kol ši dar nėra visiškai praskolinta.

„Atsakinga yra valdyba ir vadovas, kurie nesugeba atsakingai vykdyti įmonės, o už valdybos sudarymą atsakingas ministras, tai ministro atsakomybė yra labai didelė. Jei mato, kad rinkos situacija bloga, tada reikia laikų priimti sprendimus kol galima iš įmonės uždirbti, o ne rodyti vienas į kitą pirštu ir kaltinti“, – teigia E. Masiulis.

Sprendimai turi būti palankūs darbuotojams

Liberalas E. Masiulis sako, kad bet koks valstybės turtas ar įmonė, kuri priklauso valstybei turi būti valdomi taip, kad neštų pelną, o ne būtų dotuojami. Politikas neatmeta galimybės, kad LJL pardavimas privatiems asmenims galėtų atnešti naudą.

„Suradus patirties turintį investuotoją su kuriuo būtų galima kartu vystyti verslą, akcijų vertė galėtų išaugti. Vietoj to turto, kuris būtų sunykęs ir per bankroto procedūras praleistas bei tik išmokėti žmonėms atlyginimai, būtų galimybė vėl įmonę padaryti vertinga ir išsaugoti žmonių darbus“, – sako politikas.

Ekonomistas Gitanas Nausėda komentuodamas situaciją, taip pat atkreipia dėmesį į žmonių darbus. Aptardamas pastaruosius skolinimo veiksmus LJL teigia, kad šie sprendimai buvo nulemti būtent dėl darbuotojų bei laivų, įstrigusių kitų šalių uostuose, tačiau pabrėžia, kad ypač svarbus klausimas yra valstybinių įmonių reforma.

„Šiuo atveju eina kalba apie darbo vietas, bet manau, kad valstybinių įmonių reforma yra labai svarbus mūsų ekonominės politikos klausimas. Pastarųjų metų sprendimai buvo nukreipti į tai, kad reikia didinti valstybinį įmonės efektyvumą“, – sako ekonomistas. Šiuo metu LJL dirba apie 200 žmonių.


Rašyti komentarą...
r
real
2015-12-04 18:53:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
yraeilė šalių , kurių gerovę užtiktina laivynas . Negi mūsų valdžiažmogiai tokie niekam tikę , kad ko besiimtų, gaunasi vieni nuostoliai? O juk tarpukariu Lietuvos valstybė buvo sukūrusios tokias bendroves (kaip "Lietūkis","Maistas"ir t.t.), kurios tų laikų masteliais buvo gana stambios ir užtikrino Lietuvos eksporto klestėjimą ir šalies ūkio augimą. Tik vagių pasakos yra nuomonė, kad valstybinė įmonė negali sėkmingai gyvuoti, pažiūrėkit į skandinavus : "Statoil", "Neste" ir kitos puikiai tvarkosi, taigi problema kažkur kitur...
Atsakyti
0

g
gal
2015-12-04 17:27:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
kažkam į saskaita.
Atsakyti
0

j
jo
2015-12-04 18:45:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
pareme gelezinkeliai tai greit pamatysim laiva begiais plaukenti
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (5)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų