bankrotas

Kaune registruota logistikos ir muitinės tarpininkavimo paslaugų bendrovė Tranzito paslaugų centras atleidžia visus 25 darbuotojus, praneša Užimtumo tarnyba. Kaip Eltai nurodė tarnybos atstovė Milda Jankauskienė, bendrovė atleidimus vykdyti planuoja šių metų rugsėjo 2–4 d. Anot jos, tarp numatomų atleisti darbuotojų vyrauja muitinės tarpininkų profesijų pogrupio darbuotojai. M. Jankauskienės teigimu, darbuotojų atleidimo priežastis – įmonės bankrotas.

Bankrutuojanti „Juodelių akmens apdirbimo įmonė“, užsiimanti akmens pjaustymo, tašymo ir apdailos veikla, atleidžia visus darbuotojus – 21 bendrovėje dirbusį žmogų, praneša Užimtumo tarnyba. Kaip Eltai nurodė tarnybos atstovė Milda Jankauskienė, apie grupės darbuotojų atleidimą pranešė nemokumo administratorius.  Pasak jos, atleidimai numatyti rugpjūčio 18 d. Daugiausia darbo neteks vairuotojai ir darbininkai.

Šiemet Lietuvoje bankroto procedūras baigusios įmonės kreditoriams liko skolingos virš 80 mln. eurų, pirmadienį rašo „Verslo žinios“. Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį bankroto procesą baigė 251 įmonė. Kreditoriniai reikalavimai buvo patenkinti 9,6 proc. Tai reiškia, kad iš 89 mln. eurų kreditoriai atgavo maždaug 8,6 mln. eurų. 2025 metų pirmąjį ketvirtį buvo patenkinta 12,4 proc. reikalavimų – atgauta 10,8 mln. eurų iš 87,4 mln. eurų.

Bankrotą paskelbusių įmonių skaičius Lietuvoje šių metų pabaigoje gali pasiekti 915 – maždaug 3,4 proc. mažiau nei bankrutavo per 2025-uosius metus, prognozuoja kreditų biuras „Creditinfo“. Didžiausią riziką šiuo metu patiria mažmeninės prekybos, statybos bei transporto ir saugojimo įmonės, kurių per visus metus gali bankrutuoti atitinkamai 226 (6,1 proc. daugiau), 167 (27,7 proc. mažiau) ir 125 (45,3 proc.

Valstybės kontrolė (VK) nustatė, kad bankrutuojančių įmonių darbuotojams iš Garantinio fondo gali būti išmokamos didesnės sumos, nei priklauso.  Auditoriai, atlikę 2025 m. Garantinio fondo ataskaitų rinkinio auditą, nustatė, kad bankrutuojančio darbdavio nemokumo administratoriai, teikdami teismams ar kreditorių susirinkimams tvirtinti darbuotojų kreditorinius reikalavimus, galimai jų tinkamai nepatikrina ir sumos pateikiamos neatskaičius mokėtinų mokesčių.

Seimas palengvino gyventojų bankroto tvarką – jiems nebereikės „sukaupti“ minimalios 26 tūkst. eurų skolos.  Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Fizinių asmenų nemokumo įstatymo pataisas: už balsavo 94 Seimo nariai, o susilaikė du – liberalas Vitalijus Gailius bei socialdemokratas Julius Sabatauskas. Gyventojai bankrutuoti galės lengviau Pakeitimais atsisakyta minimalios skolų ribos – 25 minimalių atlyginimų ribos (apie 26 tūkst.

Seimas apsispręs, ar sugriežtinti įmonių bankroto administratorių veiklą bei numatyti lengvesnę gyventojų bankroto tvarką.    Parlamentarai ketvirtadienį apsispręs dėl dviejų pokyčius numatančių – Juridinių bei Fizinių asmenų nemokumo įstatymų pataisų.

Finansų ministerijai siūlant nemokumo administratoriams nebeleisti dirbti daugiau nei vienoje įmonėje, jų atstovai prašo ilgesnio pereinamojo laikotarpio, tačiau viceministras teigia, kad iki 2028 metų administratoriai turėtų spėti prisitaikyti prie naujų taisyklių. Naują bankrotų administratorių darbo tvarką numato Juridinių asmenų nemokumo įstatymo pataisos, kurias trečiadienį aptarė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.

Vilniaus apygardos teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje buvusiam nemokumo administratoriui ir advokatei pareikšti kaltinimai dėl 25 tūkst. eurų kyšio, ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, nuo 2024 metų birželio iki 2025-ųjų balandžio, reikalavo ir priėmė 25 tūkst. eurų kyšį iš bankrutuojančios įmonės buvusio vadovo ir akcininko.

Drabužių prekybos bendrovė „Quality Development“ dar žinoma kaip prekės ženklas „World of Wear“ (WoW) arba „F8 outlet“ parduotuvės, bankrutuoja ir atleidžia visus darbuotojus. Pranešama, kad įmonė turi kelias dešimtis kreditorių ir yra nemenkai įsiskolinusi. Užimtumo taryba nurodo, kad bendrovė atleis 23 darbuotojus. Didžioji jų dalis – pardavėjai konsultantai (14 asmenų). Taip pat nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas vasarį nusprendė bendrovei iškėlė bankroto bylą.

Beveik 34 metus veikusi bendra Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) įmonė „Medical Technologies“ bankrutuoja – atleidžiami visi darbuotojai, praneša Užimtumo tarnyba. „Užimtumo tarnyba gavo pranešimą iš Nemokumo administratoriaus apie grupės darbuotojų atleidimą iš Bendros JAV ir Lietuvos įmonės „Medical Technologies LBI“. Įspėti visi – 31 darbuotojas“, – Eltai komentavo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.

Apeliacinis teismas praėjusių metų spalį nusprendė, kad bendrovės „Mportas“ bankrotas buvo pagrįstai pripažintas tyčiniu, o už įmonės bankrotą atsakingi Marius Petroševičius ir Mindaugas Čaplinskas. Apeliacinis teismas, civilinėje byloje išnagrinėjęs atskiruosius įmonės „Mportas“, M. Petroševičiaus ir M. Čaplinsko skundus, pernai spalio 30 d. nusprendė palikti nepakeistą praėjusių metų rugsėjį Vilniaus apygardos teismo priimtą nutartį.

Bankrutuojanti Klaipėdos modulinių namų statybos įmonė „KT Modules“ atleidžia visus 55 darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba. Darbo nuo kovo 4 dienos neteks modulinių namelių surinkėjai, suvirintojai, įvairūs vadybininkai ir vadovai, BNS pranešė tarnyba.

Praėjusių metų rugsėjį apie bankrotą pranešusios Islandijos pigių skrydžių aviakompanijos „Play Airlines“ valdytojos „Fly Play“ bankrutuojanti dukterinė įmonė „Play Lithuania“ Lietuvoje atleidžia visus 22 darbuotojus, skelbia Užimtumo tarnyba. „Užimtumo tarnyba gavo pranešimą iš Nemokumo administratoriaus dėl „Play Lithuania“ numatomo grupės darbuotojų atleidimo. Įspėti visi 22 darbuotojai“, – Eltai komentavo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.

Bankrutuojanti Baltijos šalių privataus kapitalo fondo „INVL Baltic Sea Growth Fund“ valdomos inžinerinių sprendimų grupės „Fern Group“ statybos įmonė „Fern EPC“ atleis visus 54 darbuotojus.  Apie tai jos nemokumo administratorė „Ius Positivum“ pranešė Užimtumo tarnybai. Kaip BNS teigė tarnybos atstovė Milda Jankauskienė, apie atleidimą įspėti visi 55 Vilniuje registruotoje ir trejus metus veikiančioje įmonėje dirbantys žmonės. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba 54 darbuotojai.

Alytuje bankrutuoja metalo konstrukcijų projektavimo ir gamybos bendrovė „Fern Production“, skelbia portalas „Delfi“. Kaip portalui nurodė Užimtumo tarnyba, bankrutuojant įmonei darbo neteks visi 60 darbuotojų. Tarp jų – surinkėjai, suvirintojai, operatoriai, darbų vadovai bei technologai. „Rekvizitai.lt“ duomenimis, 2024 metais įmonė patyrė 969,4 tūkst. eurų konsoliduotą nuostolį, pardavimo pajamos siekė 33,2 mln. eurų. „Fern Production“ veiklą Alytuje pradėjo 2023 metų sausį.

Dvi susijusios statybų įmonės „Wineris“ ir „Imota“ atleidžia 82 darbuotojus, praneša Užimtumo tarnyba. Anot tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, abiejų bendrovių atveju atleidimų priežastis – dėl nemokumo inicijuojamas bankrotas. „Atleidimo priežastys: įmonės bankroto proceso inicijavimas dėl nemokumo“, – komentaruose apie abi įmones Eltai teigė M. Jankauskienė.  „Nemokumas yra ir viskas, yra didelė skolų našta“, – Eltai komentavo įmonių vadovas Martynas Sungaila.

Bankrutuojanti Marijampolės statybų įmonė „Wineris“ atleidžia visus darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba. Įmonėje šiuo metu dirba 42 darbuotojai, rodo „Sodros“ duomenys. Anot tarnybos, daugiausiai atleidžiami apdailininkai (20), vadovai (8), staliai (5). Jie atleidžiami įmonei inicijavus bankroto procesą dėl nemokumo, teigia tarnyba. BNS su vieno fizinio asmens valdomos įmonės vadovu Martynu Sungaila susisiekti nepavyko.

Registrų centras šiais metais iš Juridinių asmenų registro išregistravo apie 10 tūkst. neveikiančių įmonių. Nuo 2020 metų išregistruota apie 82 tūkst. neveikiančių ir privalomų duomenų bei dokumentų neteikiančių juridinių asmenų, pranešė Registrų centras. Nuo 2024 metų rugsėjo įsigaliojo Civilinio kodekso pakeitimai, numatantys, kad įmonių likvidatorius procedūras turi užbaigti ir registro išregistruoti per vienerius metus nuo šio statuso įregistravimo.

Rokiškio krovinių pervežimo bendrovė „Rokausta“ nutraukia pagrindinę veiklą ir atleidžia beveik visus darbuotojus – 43 iš 46-ių. Bendrovė apie tai pranešė Užimtumo tarnybai.  Bendrovės vadovas Rimantas Sakaitis BNS teigė, kad pagrindinės veiklos, kurią planuoja parduoti, nutraukimą lėmė pernelyg didelė konkurencija Europoje.

Per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje bankrutavo 74 maitinimo ir apgyvendinimo įstaigos – 6 daugiau nei per visus praėjusius metus, tačiau registruota daugiau nei 300 tokias paslaugas teikiančių naujų bendrovių, skelbiama tarptautinės įmonių kreditingumą vertinančios įmonės „Creditreform Lietuva“ analizėje.

Šeštadienį oficialioji Irano žiniasklaida pranešė, kad šalyje paskelbtas vieno iš didžiausių privačių bankų bankrotas, o finansų įstaigos turtą perėmė valstybė. Tai retas atvejis nuo tarptautinių sankcijų vargstančioje šalyje. 2012 m. įsteigtas „Ayandeh Bank“ visoje šalyje turėjo 270 filialų, o vien sostinėje Teherane jų veikė 150. Tačiau pastaruoju metu jį paralyžiavo skolos – banko sukaupti nuostoliai siekia maždaug 5,2 mlrd. JAV dolerių, be to, jis turi maždaug 2,9 mlrd.

Lietuvoje sparčiai daugėja užsidarančių kavinių ir restoranų – bankrotų banga neaplenkia net gerai žinomų vardų. Ekspertai sako, kad tai ne tik pandemijos pasekmė, bet ir griežtų „Sodros“ reikalavimų bei finansinio neatsparumo rezultatas. Ar maitinimo sektorius dar turi vilties atsitiesti? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Sandra Pavlova, verslo mokesčių specialistė, „Noewe“ partnerė.

Bankrutuoja Kauno Rotušės aikštėje itališkos virtuvės restoraną „Piano Piano valdžiusi  įmonė „Taste Group“, rašo portalas „Verslo žinios“. Portalo žiniomis, dėl nemokumo bylos iškėlimo į teismą kreipėsi pati įmonė. „Taste Group“ vadovo Justo Leščiukaičio teigimu, priimti nelengvą sprendimą privertė įmonės finansiniai sunkumai. Nors, anot jo, įmonę dar kurį laiką buvo bandoma gelbėti lėšomis iš savo kišenės.

Kasdien milijonai žmonių visame pasaulyje keliauja lėktuvais. Dauguma skrydžių įvyksta be trikdžių, tačiau pasiseka ne visiems. Kartais skrydžiai vėluoja, būna nukeliami į kitą laiką, o kai kuriais atvejais ir visai atšaukiami. Tokiose situacijose žmogus gali patirti ne tik stresą, bet ir nemažai finansinių nuostolių, todėl svarbu žinoti, kokias teises keleiviams užtikrina Europos Sąjungos (ES) reglamentai.

Drabužių mažmenininkė „Baltika Grupp“ nutraukia savo veiklą Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, uždaro savo internetines parduotuves ir skelbia bankrotą. Vykstant bankroto procedūrai, per ateinančias savaites bus atleisti visi grupės darbuotojai. Bus atleista iš viso 120 darbuotojų, iš kurių 70 yra Estijoje, 21 – Latvijoje ir 29 – Lietuvoje, pranešė bendrovė.

Bankrutuoja iš Vilniaus oro uosto (VNO) skraidžiusi islandiška pigių skrydžių aviakompanija „PLAY airlines“, o visi jos siūlyti skrydžiai – atšaukti. Apie bendrovės valdybos sprendimą nutraukti veiklą pranešė pati aviakompanija. „Mieli keleiviai, „PLAY“ nutraukia operacijas ir visi skrydžiai yra atšaukiami. Maloniai patariame jums patikrinti kitas oro linijas, jei buvote suplanavę kelionę su mumis.

Daugiau nei 30 metų veikusi bankrutuojanti apie 1 mln. eurų tiekėjams, darbuotojams ir institucijoms skolinga Šilalės statybų bendrovė „Kvėdarsta“ atleidžia visus 60 darbuotojų. Apie planuojamą darbuotojų atleidimą bendrovė pranešė Užimtumo tarnybai. Pasak tarnybos, įmonė visus darbuotojus planuoja atleisti spalio 7-ąją.

 Bankrutuojanti Kėdainių drabužių siuvimo įmonė „Saguva“ numato atleisti visus 38 darbuotojus. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai. Kaip BNS teigė tarnybos atstovė Milda Jankauskienė, dauguma atleidžiamųjų žmonių  – 30 – siuvėjai. Darbuotojus atleisti numatoma spalio 3-7 dienomis. Bendrovės kreditoriai rugsėjo 1 dieną nutarė pradėti jos bankroto procedūrą ne teismo tvarka. Visų kreditorių reikalavimai siekia 29,2 tūkst. eurų, iš jų 24,7 tūkst.

Šių metų vasara restoranų ir maitinimo verslui buvo itin permaininga – prasti orai ir svyruojantys lankytojų srautai nulėmė, kad iki rugpjūčio pabaigos bankroto procedūras pradėjo 19 maitinimo įmonių, daugiausia Vilniuje ir Klaipėdoje. Neliko per 100 darbo vietų, fiksuotos ir skolos „Sodrai”, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Bankrutuoja dešimtmetį Vilniaus miesto širdyje veikęs baras „Distilerija“. Anot vieno iš savininkų Pauliaus Vilikansko, susidėjo daug veiksnių, o lūžio tašku tapo ši vasara. Šią žinią naujienų portalui LRT patvirtino pats P. Vilikanskas. „Dar ne (nebankrutavome – LRT), bet esame procese, deja. Bankrotą inicijuojame mes patys“, – minėtam portalui sakė verslininkas. Bankrutuoja vienas populiariausių Vilniaus barų Kalbėdamas apie bankroto priežastis, jis išskyrė kelias.

Prasti popieriai Lietuvos siuvykloms – per dvejus metus šalyje jau bankrutavo 30 siuvyklų, o vos per pirmą šių metų pusmetį užsidarė jau aštuonios. Negana to, mažesnę apyvartą pernai fiksavo kas antra siuvimo įmonė. Pasak ekspertų, siuvimo pramonė tampa nebekonkurencinga, mat Azijos šalyse drabužiai gaminami daug pigiau. Patys siuvėjai atviri – trūksta darbuotojų, tenka uždaryti ne vieną parduotuvę, o pirkti modernią įrangą, stakles – itin brangu. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą bendrovei „Jungtinės maitinimo pajėgos“, kuri valdė sostinės senamiestyje dirbusį „Wok to Walk“ restoraną, skelbia „Verslo žinios“. Azijietiško maisto restoranas Vilniaus gatvėje veikti pradėjo 2009 m. ir dirbo po Amsterdamo tinklo „Wok to Walk“ franšizės sparnu.  Teismas tenkino „Jungtinių maitinimo pajėgų“ vadovo pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo.

24 metus Kaune gyvavusi reklamos agentūra „Dizerga“ Užimtumo tarnybai (UŽT) pranešė, kad skelbia bankrotą ir atleidžia 21 darbuotoją. UŽT duomenys rodo, kad reklamos agentūra liepos 16 d. pranešė, kad atleis 21 darbuotoją. Tiesa, bendrovėje iš viso dirbo 27 asmenys. Darbuotojus numatoma atleisti Darbo kodekso 63 str. nurodytomis sąlygomis, t. y. darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju.

9-ąjį gimtadienį neseniai atšventusi pyraginė „Piestro“ inicijuoja bankrotą, skelbia „Verslo žinios“. Uždarytos abi pyraginės Vilniuje – viena iš jų nuo 2016 m. veikė „Outlet Park“ Šiaurės miestelyje, kita – nuo 2018 m. Benedikto turguje, Ukmergės g. Anot jos vadovo Donato Kubiliūno, sprendimą skelbti nemokumą lėmė smukę pardavimai ir išaugusios sąnaudų kainos.

Per keturis šių metų mėnesius bankrotą paskelbė 41 maitinimo ir apgyvendinimo įstaiga, tuo metu per visus 2024 metus tokių buvo 68, rodo skolų išieškojimo įmonės „Creditreform Lietuva“ duomenys.  Bendrovės vadovo Sauliaus Žilinsko teigimu, tam įtakos turėjo kovido pandemija, pasikeitusi mokesčių aplinka ir prastėjantys verslo lūkesčiai.

Finansų ministerija siūlo palengvinti fizinio asmens bankroto procesą, kad jis ir su mažesne skola galėtų inicijuoti savo nemokumą. Kreipiantis dėl bankroto siūloma atsisakyti minimalios skolų ribos, dabar siekiančios maždaug 26 tūkst. eurų. Ministerija mano, kad užtektų nevykdyti bet kokio dydžio įsipareigojimo.  Galiojanti tvarka numato, kad nemokiu gyventojas skelbiamas, kai jo pradelstų skolų suma viršija 25 minimalias mėnesio algas (dabar – 1038 eurų iki mokesčių) – beveik 26 tūkst.

Gyventojai, dirbantys oficialiai, paprastai yra ramūs, kad už atliktą darbą gaus sutartą atlygį ir neliks apgauti. Tačiau būna visko. Pavyzdžiui, kai savo algų akyse darbuotojai nėra matę dar nuo 2025 metų pradžios.

Bankrutuojanti Vilniaus inžinerinių sistemų įrengimo bendrovė „Fazė“ Užimtumo tarnybai pranešė, kad atleidžia visus 23 darbuotojus. „Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje „Fazė“ buvo iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 25 d.“ – Eltą informavo Užimtumo tarnyba. Tarp įspėtų darbuotojų daugiausiai yra santechnikų – jų atleidžiama 10, taip pat 3 specialiųjų darbų vadovai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas buvusį bendrovės vadovą V. R. pripažino kaltu dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo, jam skyrė piniginę baudą, pranešė prokuratūra. Teismas vyrui skyrė 28,5 tūkst. eurų baudą, tačiau, atsižvelgus į nuteistojo prisipažinimą dėl įvykdyto nusikaltimo bei kitas svarbias aplinkybes, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, bauda buvo sumažinta vienu trečdaliu – iki 19 tūkst. eurų. Šis teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs.

Bankrutuoja Klaipėdoje elektrinius autobusus „Dancer“ gaminusi bendrovė „Vėjo projektai“. Apie tai savo socialinio tinklo „Linkedin“ paskyroje pasidalino bendrovės direktorius Alvydas Naujėkas. „Po daugiau kaip metus trukusios kovos teismuose dėl galimybės restruktūrizuoti įsipareigojimus, šiandien turime pripažinti priešininkų pergalę ir pradėti Dancer grupės („Vėjo projektai“ ir „Elektrinio transporto sistemos“) bankroto procedūras“, – aiškina A. Naujėkas.

Vilniaus Gedimino prospekte ir Šiaurės miestelyje veikiantys mėsainių restoranai „Drama Burger“ susidūrė su problemomis ir nutraukia veiklą. „Už pavėluotą einamą mokėjimą „Sodra“ „išstatė inkasinį“ visai Covid-19 laikotarpio sumai, kuriai dar buvo mokėti 22 mėnesiai ir viskas. Ir sustabdė veiklą. Šiandien restoranai jau neveikia“, – naujienų portalui tv3.lt sakė bendrovės vadovas Vygantas Makselė. Jis pripažino, kad „Drama Burger“ toliau visai neveiks.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Darnu Group“ valdomame „Paupio turguje“ įsikurs trys nauji restoranai – „Ryk Lys“, „Holigans“ ir „Padre duos pipirų“.  Kaip skelbiama bendrovės pranešime, „Ryk Lys“ bei „Holigans“ keičia veikusius restoranus „Mollusca“ ir „Sugamour“. Pastarųjų gastronominėje erdvėje nebeliko po to, kai jų valdytoja „Saldi kava“ paskelbė apie bankrotą.

Baltijos šalių prekybos ir pramogų centrų valdytojos „Akropolis group“ nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Aido turtas“ laikinai negali nutraukti patalpų Šiaulių „Akropolyje“ nuomos sutarties su bendrove „Topo grupė“, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl pastarosios restruktūrizavimo, nutarė teismas.  Kauno apygardos teismas kovo 25 dieną „Topo grupės“ prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

Bankrutuoja tarptautinės kritpovaliutų ir finansinių technologijų įmonės (fintech) „Super How?“ padalinys Lietuvoje, ketvirtadienį skelbia „Verslo žinios“. Bankroto bylą įmonei Vilniaus apygardos teismas iškėlė vasario 21 dieną, to paprašius Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir buvusiai įmonės darbuotojai, kuri teigė negavusi atlyginimo nuo 2024 metų balandžio. Tuo metu VMI įmonė buvo skolinga 79,8 tūkst. eurų.

Pastaruoju metu Lietuvoje bankrutuoja nemažai maitinimo įstaigų. Vis tik kavinės atleisti darbuotojus, kelti kainas ar nutraukti veiklą yra priverstos ne tik dėl padidinto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ar Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą, bet ir dėl pačių gyventojų bei turistų. Pvz., Vilniuje ir Kaune po 11 metų veiklos užsidarė „Jurgis ir Drakonas“, „Brooklyn Brothers“ ir „Detroito sesės“ restoranai. Taip pat 105 darbuotojus atleido bankrutavusios „Sugamour“ ir „Mollusca“ kavinės.

Teismas pripažino, kad finansų technologijų bendrovės „Open Banking LT“ (buvusi „Kevin LT“) bankrotas buvo tyčinis, o dėl to kaltas buvęs įmonės vadovas Pavelas Sokolovas.

Verslininkė Odeta Bložienė inicijuoja bankrotą picerijas „Jurgis ir drakonas“ valdančiai bendrovei „Burokėlis ir krapas“. „Visada galima atsistoti ir eiti pirmyn! Žinau, kad padariau viską, ką galėjau – ir dar daugiau. Bet viskam yra ribos. Po daugiau nei metų streso, bemiegių naktų, darbo be atlyginimo ir nesibaigiančių problemų supratau: kartais reikia sustoti. Ir sustoti laiku“, – rašoma trečiadienį restoranų tinklo publikuotame feisbuko įraše.

Bankrutuojanti restoranų grupės „Amber Food“ bendrovė „Saldi kava“, valdanti restoranus  „Sugamour“ ir „Mollusca“, atleidžia visus 105 darbuotojus.  Užimtumo tarnyba BNS informavo, kad daugiausia atleidžiama padavėjų (25), virėjų (24), konditerių (12) ir kitų specialybių darbuotojų, o atleidimų priežastis – įmonės bankrotas.  Kaip skelbė portalas „Verlso žinios“, „Saldi kava“ įvertinusi savo finansinę situaciją ir perspektyvas prieš mėnesį inicijavo bankrotą neteisminiu būdu.