bankrotas

Greitojo maisto užkandinėse kainos kyla ir greičiausiai kils toliau dėl kelis kartus pabrangusios elektros, nuomos ir maisto produktų. Gyventojai kainų pokyčius pastebi: kai kur kebabai, fri bulvytės ir kiti patiekalai pabrango euru ir net daugiau. Užkandinių atstovai sako, kad, nesulaukus pagalbos iš valstybės, kainos augs dar labiau, kitaip teks užsidaryti.

Lietuvoje nuo 2013 metų kovo, kai šalyje įsigaliojo Fizinių asmenų bankroto įstatymas, bankrutavo 1054 gyventojai. Daugiau nei pusė jų yra vyrai, dažniausiai – 45–55 metų amžiaus, o jų skolų skaičius bei vidutinis jų dydis per 10 metų mažėjo.   Nuo 2019 metų, supaprastinus bankroto paskelbimą, kasmet Lietuvoje bankrutuoja daugiau kaip po 200 žmonių.

Stambusis verslas ant stalo valdžiai deda prašymus, kokių nori kompensacijų už į bankrotą varančias elektros ir dujų kainas. Vieni iš biudžeto prašo konkrečia suma padengti dalį elektros kainos, kiti – netgi deginti daugiau mazuto, kad tik būsimos sąskaitos būtų mažesnės. Dalis valdančiųjų artėjantį šildymo sezoną verslui jau lygina su cunamio banga, tačiau dalyti subsidijų ir toliau nežada. O šalies ekonomikos kreivė antrąjį ketvirtį jau pakrypo žemyn.

Nepakeldamos rekordinių sąskaitų, dešimtis darbuotojų jau atleidžia ir didžiosios Lietuvos įmonės. „Rokiškio sūris“ išvis nutraukė gamybą Ukmergėje. Įmonės vadovas Dalius Trumpa rėžia kritiką Vyriausybei – esą jei verslas pagalbos nesulauks dabar, vėliau gali ir nebereikėti – įmonės tiesiog užsidarys. Premjerė Šimonytė kompensacijų planus aptarė su prezidentu Nausėda, tiesa, aiškumo mažai –  nuo visuomenės planus vis dar slepia.

Pirmąjį pusmetį bankroto procedūros Lietuvoje inicijuotos 586 įmonėms, arba 1,7 karto daugiau nei praėjusiais metais, kai bankroto procedūra pradėta 338 bendrovėms, pranešė portalas lrt.lt.

Šiemet sausį-liepą užfiksuoti 66 restoranų bankrotai, kai pernai per visus metus bankrutavo 53 restoranai. 2020 metais bankrutavo 63, o 2019 metais – 92 restoranai, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenys. Pasak „Creditinfo Lietuva“ vadovo Aurimo Kačinsko, pernai sumažėjusį restoranų bankrotų skaičių labiausiai lėmė valstybės paramos priemonės, skirtos sušvelninti koronaviruso pandemijos poveikį, tokios kaip mokesčių atidėjimai ar kompensacijos už prastovas.

Vilniaus apygardos teismas panaikino sprendimą stabdyti Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ neteisminį bankroto procesą. Kartu atnaujinamas ir terminas kreditoriams pareikšti reikalavimus.

Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie prekes ar paslaugas perka į skolą. Gyventojų atidėtų mokėjimų vertė per metus pakilo 4 kartus ir viršijo milijardą eurų. Anot ekonomistų, sunku ne tik gyventojams, bet ir verslams, kuriems taip pat pradeda trūkti pinigų, daliai įmonių gresia bankrotai. Bendra gyventojų ir įmonių skolų vertė Lietuvoje pasiekė rekordinę sumą – beveik 15 milijardų eurų. Dėl sudėtingos situacijos, anot ekonomistų, kalta aukšta infliacija, kuri savo piko dar nepasiekė.

Šiemet bankrutavo beveik 600 šalies įmonių, tačiau įsisteigė 13 kartų daugiau naujų – per 8 tūkst. įmonių, rodo duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ apžvalga.  „Lietuviai ir toliau, nepaisant vis aiškiau pastebimų ekonomikos lėtėjimo ženklų, sparčiai kuria naujas įmones – pirmąjį pusmetį jų įkūrė 24 proc. daugiau nei pernai antroje metų pusėje, tačiau 2021 metų pirmojo ketvirčio rekordo – 8539 įmonių – nepavyko pasiekti“, – pranešime teigė „Scorify“ atstovė Jurga Tamašauskaitė.

Keli šimtai bankrutavusios „Taupkasės“ klientų įsigijusių iš įprastų indėlių ir pajų sudarytą produktą „Indėlis Plius“ gali atgauti visą įdėtą sumą, nusprendė Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT). Teisininkai teigia, kad nors tokia nutartis priimta tik keliolikoje bylų, LAT išaiškinimas reiškia, kad teisė į išmokas galioja visiems nukentėjusiems klientams, praneša portalas 15min.

Skandinavijos aviakompanija SAS antradienį, praėjus dienai po to, kai jos pilotai paskelbė streiką, pranešė, kad, vykdydama persitvarkymo planą, Jungtinėse Valstijose pateikė prašymą pritaikyti jai bankroto apsaugos procedūrą.

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos grupės „Inter RAO Lietuva“ kreditoriai ketvirtadienį susirinkime nusprendė inicijuoti neteisminį bendrovės bankrotą.  Apie tai „Inter RAO Lietuva“ ketvirtadienio vakarą pranešė per Varšuvos vertybinių popierių biržą. Bendrovės bankroto administratoriumi paskirtas Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras, o administratoriaus įgaliotu atstovu – Aurimas Valaitis.

Dėl bankroto visus darbuotojus atleidžia Klaipėdos laivų ir plūdriųjų konstrukcijų statybos įmonė „Intermarinas“ bei Vilniaus krovinių vežimo įmonė „Viljana“. Bendras atleidžiamų darbuotojų skaičius – 167, pranešė Užimtumo tarnyba. „Intermarinas“ tarnybą informavo, kad nuo liepos 12 dienos atleidžia visus 129 darbuotojus, jie apie tai įspėti.   Klaipėdos apygardos teismas birželį bendrovei iškėlė bankroto bylą.

JAV technologijų milžinės „Google“ antrinė įmonė Rusijoje Maskvoje arbitražo teismui pateikė bankroto pripažinimo pareiškimą, penktadienį skelbia Rusijos žiniasklaida. Apie ketinimą skelbtis nemoka „Google“ antrinė įmonė pranešė prieš mėnesį, pabrėždama, jog dėl areštuotų sąskaitų tapo neįmanoma tęsti veiklos – išmokėti atlyginimus darbuotojams, atsiskaityti su tiekėjais ir pardavėjais, vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus.

Padaugėjo verslų, sprendžiančių išlikimo klausimus, užsidarinėjančių ir atleidžiančių darbuotojus: pasipylė bankrotai. Pernai jų skaičius Lietuvoje augo, o štai kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje sumažėjo. Pasak ekonomistų, blogiausia dar priešaky: dėl priklausomybės nuo išbrangusių žaliavų, metalo, energetinių išteklių bankrutuojančių įmonių skaičiai Lietuvoje gali ir toliau pūstis. O didžiausia rizika – statybų ir gamybos versle.

JAV interneto milžinės „Google“ antrinė įmonė Rusijoje gali bankrutuoti, teigianti, jog negali atsiskaityti su darbuotojais ir tiekėjais. Rusijos valstybinė žiniasklaida trečiadienį vakare pranešė, kad „Google“ antrinė įmonė Rusijoje nacionaliniam registrui „Fedresurs“ pranešė apie ketinimus skelbtis bankrotą.

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas pranešė kreipęsis į parlamentinių partijų vadovus, prašydamas inicijuoti maždaug 4 mln. eurų kaip skolos nurašymą Šiaulių atliekų tvarkytojams. Jo teigimu, susidariusi situacija Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui (ŠRATC) grasina bankrotu. Mero teigimu, valstybė reikalauja, kad ŠRATC grąžintų apie 4 mln. eurų ES lėšų, kurių centras negavo.

Dar 2012 m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas, kuriuo leista asmenims, nebegalintiems vykdyti savo skolinių įsipareigojimų, bankrutuoti ir taip nusimesti skolų naštą. Kaip žmogus, o ne įmonė gali bankrutuoti? Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė pasakoja, kokius veiksmus turi atlikti norintis bankrutuoti asmuo.

Bankrutuojanti Vilniaus siuvimo įmonė „Nadis group“ planuoja atleisti visus darbuotojus. Anot Užimtumo tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, darbo neteks visi siuvėjai ir įmonės vadovas. „Įmonė informavo, kad įspėjo darbuotojus, iš jų 50 siuvėjų, kad jie bus atleisti dėl bendrovės bankroto“, – BNS teigė M. Jankauskienė.  „Sodros“ duomenis, įmonėje dabar dirba 51 darbuotojas.

Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos operatorė „Nord Stream AG“, kurios vienintelis faktinis akcininkas – Rusijos „Gazprom“, svarsto galimybes skelbtis bankrotą, praneša agentūra „Reuters“, remdamasi savais šaltiniais. Agentūros žiniomis, Šveicarijoje registruota bendrovė tariasi su finansiniu konsultantu, kad galėtų padengti dalį savo savo įsipareigojimų ir jau šią savaitę galėtų oficialiai pradėti nemokumo procedūrą Šveicarijos teisme.

Ne vieno labai garsiai nuskambėjusio skandalo lydėtas legendinės dainininkės Birutės Petrikytės koncertų organizavimo verslas pasiekė finišą. Teismas atlikėjos vadovaujamai ir jos vardu pavadintai įmonei paskelbė bankroto bylą. Pastarosios skolos siekia per 75 tūkstančius eurų.  Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bankroto (nemokumo) bylą asociacijai Birutės Petrikytės muzikos klubas.Įmonei paskirtas bankroto administratorius.

Bankrutuojanti Kauno baldų gamintoja „Efektualus“ atleidžia visus 24 darbuotojus.  Apie tai ji praėjusią savaitę pranešė Užimtumo tarnybai.  Kauno apygardos teismas bankroto bylą įmonei iškėlė 2021 metų pabaigoje. Registrų centro duomenimis, 2020 metais „Efektualus“ pajamos augo 3,2 karto iki 877,6 tūkst. eurų, o nuostoliai išaugo 4,8 karto iki 246,7 tūkst. eurų.

Bendrovės „Čili Holdings“ valdoma bankrutuojanti restoranų tinklo „Soya“ valdytoja „Azijos skoniai“ atleidžia visus darbuotojus. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  Pasak tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, įmonė pranešė, kad 41 darbuotoją atleidžia dėl jai iškeltos bankroto bylos. Tarp atleidžiamų darbuotojų – virėjai, padavėjai, indų plovėjai, vadybininkai. Vilniaus apygardos teismas bankroto bylą įmonei iškėlė spalio pabaigoje.

Beveik visos pramonės įmonės susiduria su žaliavų trūkumu ir dėl to augančiais gamybos kaštais. Kad išliktų, jos kelia gaminamų prekių kainas. Tačiau specialistai pažymi, kad tai nuo bankrotų ir skolų įmonių gali ir neišgelbėti, nes netrukus reikės grąžinti atidėtas skolas. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pasakojo, kad daugelis Lietuvos verslų šiuo metu susiduria su ekonominiais sunkumais.

Bankroto siekiančiam verslininkui Vidmantui Kučinskui netiesiogiai priklausančios bankrutuojančios komanditinės ūkinės bendrijos „Arvi kalakutai“ įkeistas turtas kol kas negalės būti perduotas įkaito turėtojai bendrovei „Imlitex“. Kauno apygardos teismas rugsėjo 1 dieną tenkino „Arvi kalakutų“ kreditorių Tarptautinės statybos korporacijos ir fizinio asmens, siekiančių panaikinti kreditorių sprendimą dėl įkeisto turto perdavimo, prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė kredi...

Aiškėja, kiek ir kokių verslų per šiuos pandeminius metus atsidūrė ant bankroto slenksčio. Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad tuoj nemokiomis gali tapti 200 šalies įmonių. O daugiausia su finansinėmis problemomis susiduria nuo pandemijos nukentėjusios prekybos, apgyvendinimo, maitinimo paslaugas teikiančios įmonės. Tiesa, Valstybės kontrolė įspėja, kad iki šiol milijoninę valstybės paramą gauna ir tos įmonės, kurioms atsigauti šansų beveik nėra.

Rasa ir Ričardas iš Biržų rajono kartu daugiau nei dvidešimt metų. Tačiau prieš metus prasidėjo jų šeimoje prasidėjo negandos – iš pradžių vyras pakeitė darbą ir įsidarbino lietuvių įmonėje Vokietijoje, kurioje buvo apgautas. Įmonei bankrutavus jis liko ne tik be darbo, bet ir be pinigų. O vėliau šeimą užpuolė dar viena žinia – Rasa serga ketvirtos stadijos vėžiu. Praėjusių metų birželį Ričardas įsidarbino naujoje įmonėje ir išvažiavo dirbti į Vokietiją su energetikos tinklų automatika.

Lietuvoje pirmąjį ketvirtį bankrotų buvo mažiau nei pernai sausį-kovą, tačiau milijoninė valstybės pagalba skiriama įmonėms, esančioms ant bankroto slenksčio, teigia Valstybės kontrolė. Jos duomenimis, sausio-kovo mėnesiais pradėtos 157 įmonių bankroto procedūros, dar keturios įmonės pradėtos restruktūrizuoti, o nuo kovo 25-os iki birželio 28 dienos pradėtos dar 181 įmonės bankroto procedūros, iš jų 95 įmonėms 2020 metais buvo suteikta 14 mln. eurų paramos, iš jų 12,6 mln.

Marijampolės apylinkės teismas penktadienį atsisakė iškelti asmeninio bankroto bylą bankrutuojančios „Arvi ir ko“ įmonių grupės įkūrėjui Vidmantui Kučinskui.  Teismas motyvavo sprendimą verslininko nesąžiningumu ir pateikta ne visa informacija apie nemokumą.

Apie 10 tūkst. Lietuvos įmonių galės pasinaudoti siūloma pelno mokesčio lengvata ir pernai dėl pandemijos patirtus nuostolius perkelti ne tik į ateinančius metus, bet ir į 2019-uosius, teigia finansų viceministrė.  Rūta Bilkštytė pripažįsta, kad naudos gaus ir stambusis verslas, bet jos įsitikinimu, kai kurioms įmonėms lengvata leis nebankrutuoti.

Vienas didžiausių Klaipėdos darbdavių, japonų kapitalo „Yazaki“ iš darbo atleidžia beveik pusę tūkstančio darbuotojų ir traukiasi iš Lietuvos. Įmonė sako, kad pasaulinė pandemija smogė itin skaudžiai, todėl gamybą perkelia į Serbiją. Tačiau tiek valdžia, tiek ir ekspertai ramina – nors laikai ir nelengvi, užsienio įmonės vis dar dairosi į Lietuvą, vien šiemet ketina į mūsų šalį įžengti keliolika naujų bendrovių.

Nuo pandemijos pradžios veiklą nutraukė 172 tarptautines transporto licencijas turėjusios įmonės, darbo neteko per 1,5 tūkst. darbuotojų, o labiausiai nukentėjo mažos ir smulkios šio sektoriaus įmonės, teigia Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“.  Asociacijos užsakymu bendrovės „Creditreform Lietuva“ atlikto tyrimo duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia virš 5 tūkst.

Sparčiai brangstant statybinėms medžiagoms, Lietuvos statybininkų asociacija planuoja prašyti Vyriausybės priimti teisės aktus, leidžiančius peržiūrėti galiojančias statybos rangos sutartis ir indeksuoti jose nurodytas kainas, teigia Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas. „Teisinis reguliavimas turėtų būti pakeistas, kad atsirastų galimybė indeksuoti ir esamas sutartis, o viešuosiuose pirkimuose privalomai, nes kitu atveju nepastatysime nieko“, – BNS teigė D. Gedvilas.

Nuo pandemijos pradžios bankroto procesą turėjo inicijuoti daugiau nei 2,1 tūkst. Lietuvos įmonių, nors realiai bankrutavo tik 669, rodo duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ tyrimas. Pasak „Scorify“, įvertinus įmones pagal 2019 ir 2018 metų bankroto požymius ir faktinį jų skaičių, Lietuvoje šiuo metu yra apie 1,4 tūkst. įmonių „zombių“, išlikusių tik dėl valstybės pagalbos.

Kredito rizikos vertintojai skaičiuoja, kad Lietuvoje ant bankroto slenksčio atsidūrė kas antra maitinimo ištaiga ir kas trečias viešbutis, todėl ekspertai ragina atsakingai vertinti kiekvieną finansinį žingsnį ir ypatingą dėmesį skirti savo partnerių ir klientų stebėsenai, rašo „Verslo žinios“.  Draudimo brokerio „Aon Baltic“ kreditų draudimo grupės vadovas Baltijos šalims Darius Klemka sako, kad bankrotų skaičius šiemet neabejotinai išaugs: „Praėjusių metų bankrotų skaičiai neatspindi re...

Šio sezono Eurolygos absoliuti autsaiderė Maskvos srities „Chimki“ gali apskritai išnykti iš krepšinio žemėlapio. Rusijos žiniasklaida skelbia, kad klube šiuo metu vykdomas auditas, po kurio išvadų gali būti paskelbtas bankrotas. Žurnalistas Vasilijus Konovas skelbia, kad situacija yra kritinė ir daug rimtesnė nei buvo manoma iki šiol. „Situacija yra nelengva, bet dabartines problemas bandome spręsti. Kas bus sezono pabaigoje, pamatysime.

Lietuvoje po pandemijos bankrotų skaičius gali išaugti dvigubai, prognozuoja ekspertai. Pasak jų, bankroto bylos bus dažniau keliamos tiek įmonėms, tiek gyventojams.  „Juridinių asmenų nemokumo procesai, pasibaigus karantinui ir pandemijai, turėtų ženkliai išaugti.

Net dešimtadalis smulkių ir vidutinių įmonių prognozuoja, kad šiemet gali tekti atleisti dalį darbuotojų. Tokios tendencijos paaiškėjo Užimtumo tarnybai apklausus per du tūkstančius įmonių vadovų. Tiesa, patys smulkieji verslininkai aiškina, kad iš tikrųjų atleidimų griebtis bus priversti net ne dešimtadalis, o penktadalis verslų. Ekonomistai aiškina, kad tai Lietuvai gresia dar didesniu nedarbu. Tiesa, yra ir tokių įmonių, kurios skundžiasi nerandančios norinčiųjų dirbti.

Smulkieji verslininkai ir grožio specialistai neapsikentė – laidoja savo darbus. Perkeltine prasme – įvairiuose miestuose jie surengė protesto akciją, kurioje degė žvakeles, prie valdžios įstaigų nešė laidotuvių vainikus ir net kryžių. Taip verslininkai protestuoja prieš valdžios sprendimą ir toliau neleisti veikti kirpykloms ir smulkioms parduotuvėms. Kai kurie su ašaromis pasakoja, kad už 260 eurų išmoką neišgyvena. Visgi ekspertai atremia, kad pirmiausia reikia galvoti apie žmonių gyvybes.

Finansinių problemų turinčio verslininko Vidmanto Kučinsko valdomos bendrovės „Arvi ir ko“ grupės įmonei „Rietavo veterinarinė sanitarija“ iškelta bankroto byla.  Klaipėdos apygardos teismas pernai gruodžio 10 dieną nutraukė „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą. Viena įmonės kreditorių „Belor“ šį sprendimą apskundė Apeliaciniam teismui, tačiau pastarasis sausio 28 dieną paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą.

Žiniasklaidoje vis kalbama apie galimus svarbius „Barcelona“ pirkinius, tačiau realybė kitokia. Katalonijos klubą smaugia didžiulės skolos ir realus net bankroto scenarijus. Buvęs klubo agentas Jose Maria Minguella prieš mėnesį sakė, kad Erlingas Haalandas atvyks į „Barceloną“ pasibaigus sezonui, jei naujuoju organizacijos prezidentu taps Emilis Rousaudas. „Tai „melagiena“, – Sport1 sakė agentas Mino Raiola. – Nesu kalbėjesis nei su vienu kandidatu į „Barcelonos“ prezidentus.

Pasibaigus valstybės pagalbai Lietuvoje šiemet ir kitąmet gali daugėti įmonių bankrotų, sako Lietuvos banko (LB) vadovas. Pasak Vito Vasiliausko, europiniu mastu jau vyksta diskusijos, kaip spręsti blogų paskolų problemą, o išeitis galėtų būti speciali bendrovė.  Jo teigimu, „normaliais“ laikais bankrotų skaičius būna pastovus, tačiau pernai jis sumažėjo. „Kas neramina, tai kritęs bankrotų skaičius.

Penktadienį paskelbta netikėta žinia – griūva galinga „Arcadia Group“ imperija, kuri valdo populiariausias drabužių parduotuves, tokias kaip „Topshop“, „Topman“, „Miss Selfridge“ ir kt. Net 15 000 darbuotojų prieš pat Kalėdas gresia likti be darbo, rašo „Mirror“. Šios parduotuvių imperijos žlugimas per koronaviruso pandemiją, būtų didžiausias visoje Anglijoje.

Bankrutuoja Slovėnijoje vasarą sulaikyto „Arvi“ įmonių grupės savininko Vidmanto Kučinsko netiesiogiai kontroliuojama trąšų ir druskos prekybos įmonė „Baltkalis“. Vilniaus apygardos teismas spalio 16 dieną „Baltkaliui“ iškėlė bankroto bylą. Registrų centro duomenys rodo, kad nutartis įsiteisėjo lapkričio 4-ąją.

Po pirmojo karantino augęs darbuotojų skaičius Lietuvos įmonėse spalį vėl mažėjo – įdarbintų žmonių šalyje lapkričio 1 dieną buvo 7,57 tūkst. (0,5 proc.) mažiau nei spalio pradžioje. Per mėnesį 11 proc. sumažėjo „Sodrai“ skolingų įmonių, o bendra skola, palyginti su spalio pradžia, sumažėjo 4 proc., rodo duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ apžvalga.

Prokuratūra pareiškė įtarimus Kęstui ir Algirdui Komskiams dėl turto iššvaistymo ir nusikalstamo bankroto. Pagėgių politikui ir jo sūnui įtarimai pareikšti atliekant ikiteisminį tyrimą, paremtą „Sienos“ publikacijomis. Tai „Sienai“ patvirtino Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė. Pagal baudžiamąjį kodeksą, turto iššvaistymas užtraukia laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų, o nusikalstamas bankrotas – iki trejų metų.

Jau beveik metus atlyginimų negaunantys vienos sostinės įmonės darbuotojai priversti minti įvairių institucijų slenksčius. Tačiau pinigų atgauti vis nepavyksta. Įmonei netgi buvo iškelta bankroto byla, tačiau ji nei atleidžia darbuotojus, nei atsiskaito su jais. Į portalą tv3.lt kreipėsi žinomos šarvo durų bendrovės „Plieninis skydas“ darbuotojai ir jų interesams atstovaujanti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija.

Verslininko Vidmanto Kučinsko netiesiogiai valdomai Marijampolės cukraus gamybos ir prekybos įmonei „Lietuvos cukrus“, kurios valdymą rugsėjo pradžioje perėmė laikinasis administratorius, iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismas rugsėjo 23 dieną nutraukė 2018-ųjų rugpjūtį pradėtą „Lietuvos cukraus“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė įmonei bankroto bylą. Toks sprendimas priimtas, nes „Lietuvos cukrus“ laiku nepateikė restruktūrizavimo plano projekto, pranešė teismas.

Atkurti planines paslaugas tokiu mastu, kaip reikalauja Vyriausybė, labai sudėtinga, todėl daliai gydymo įstaigų gresia bankrotas, teigia Pasvalio ligoninės vadovas. Jis tvirtina, kad jau rugpjūčio mėnesį jo vadovaujama įstaiga gali pritrūkti lėšų darbuotojų atlyginimams mokėti. „Aš pritrūksiu pinigų atlyginimams jau rugpjūčio mėnesį“, – antradienį per susitikimą opozicinėje konservatorių frakcijoje Seime sakė Rolandas Rastauskas.