Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ vadovė, ekonomistė Jekaterina Rojaka sako, kad žmonės nevengia pirkti ateities sąskaita, neįvertindami galimų rizikų.
Pokalbis su J. Rojaka – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Kokios yra priežastys? Augančios palūkanos ir infliacija?
Tai yra tas nemalonus kokteilis. Aukšta infliacija, ne visiems auga atlyginimai ir, žinoma, energetinė krizė, kuri pareikalavo didesnių išlaidų – ypač žiemos laikotarpiu. Ir galbūt žmonių elgsenos neperžiūrėjimas laiku, priklausomai nuo pasikeitusių aplinkybių, vėlgi lemia tai, kad žmonės nesuduria galo su galu ir šiandien vartojimas ateities sąskaita yra nerealistiškas.
Kaip susikaupia to skolos? Ar žmonės neišsimoka būtinųjų sąskaitų už šildymą ir elektrą, ar ir prisiperka į skolą nebūtinų prekių?
Yra ir tas, ir tas. Žinoma, komunalinio ūkio skolos augo ir jų padaugėjo gerokai daugiau nei įprastą žiemą. Bet tuo pačiu pagrindinis efektas yra vartojimo paskolos, kurios pradėjo labai smarkiai augti nuo praėjusių metų birželio mėnesio. Pikas buvo rugpjūtį – apie 30 proc. daugiau negu prieš metus.
Domėjimasis vartojimo paskolomis iki šiol yra labai aukštame lygmenyje, o tai reiškia, kad žmonės tiesiog norėtų pirkti tam tikras prekes ateities sąskaita, bet ateitis nerodo tokių gerų rezultatų, kokių jie tikėjosi. Išlaidos yra de facto didesnės negu buvo planuota.
Žmonės pasiima kreditų net prieš „juodąjį penktadienį“, ar ne?
Būna tam tikros bangos. Labai smarkiai pasiima prieš atostogas, aktyviai pasiima prieš mokslo metus, prieš „juodąjį penktadienį“ ir prieš Kalėdas. Tas šleifas pasirodo maždaug po 2-3 mėnesių po vartojimo paskolos išdavimo ir dabar ateina ta neigiama banga, kai pradelstų įsiskolinimų skaičius auga, ir auga sumos.
Ar žmonės elgiasi protingai? Gal ne visos prekės, kurias jie perka, yra būtinos?
Žinoma, kad ne visos yra būtinos, bet žmonės tikėjosi, kad jų finansinė situacija bus gerokai geresnė. Deja, matome, kad ir bankrotų skaičius auga, o tai reiškia, kad dalis žmonių tiesiog praras darbą. Nepaisant to, kad mūsų darbo rinka šiuo metu yra aktyvi ir įtraukianti, vis tiek yra tam tikras periodas, kada žmogus turėtų susirasti naują darbą, persijungti ir galbūt atlyginimo perspektyvos nebūtų tokios geros.
200 tūkstančių lietuvių – ar tai daug? Į ką tai veda smunkančios ekonomikos kontekste?
Akivaizdu, kad skolininkų skaičius augs ir šiemet, nes bankrotų skaičius ir pramonės rezultatai nerodo labai gerų rodiklių. Reiškia, kad ir atleidimų gali būti, o tuo pačiu ir atlyginimų kėlimas, kuris buvo numatytas, gali neįvykti.
Tiems namų ūkiams, kurie šiandien turi mažesnes pajamas, pereiti tą pereinamąjį laikotarpį, kai ekonomika lėtėja ar net smunka, būtų gerokai sudėtingiau, nes akivaizdu, kad jų finansinė padėtis būtų gerokai prastesnė.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
