Naftai pingant, kuro kainos vartotojų netenkina Pigesnių degalų – į „nefirminę“ degalinę

Praėjusią savaitę „Brent“ rūšies nafta, laikoma pasauliniu etalonu, pirmą kartą nuo 2009 metų smuko žemiau 40–ties dolerių, šiuo metu – 37,93 doleriai už barelį, o WTI nafta – 35,62 doleriai už barelį. Tačiau Lietuvoje norint įsigyti pigesnio kuro reikia vykti į ne „firmines“ degalines, o žemės ūkiui kuro kainos ne tik, kad nemažėjo, bet augo.

Seimo narys Stasys Brundza teigia, kad degalinių kainos nesikeičia taip kaip jos turėtų keistis. „Nors ir mokame mažiau euro, kainos yra didesnės negu kitose Baltijos regionuose“, – sako S. Brundza

Ketvirtadienio, gruodžio 10–osios, duomenimis pigiausiai – 0,99 euro – A95 markės benzinas kainavo Estijoje, (Latvijoje – 1,05 euro, o Lietuvoje – 1,09 euro). Dyzelinas tą pačią dieną pigiausias buvo Latvijoje – 0,98 euro.

Seimo narys pastebi, kad skirtumų galima rasti ir tarp didžiųjų bei mažųjų degalinių tinklų. „Pavyzdžiui, ne „firminėse“ degalinėse tą pačią gruodžio dieną buvo galima į bakus prisipilti pigesnio kuro. Kaune, „Jozitoje“, litras dyzelino kainavo 0,86 euro, o tas pats kiekis A95 benzino „Sauridos“ degalinėje Šilalėje – 0,99 euro. S. Brundza palygina, kad tai maždaug 10–čia centų pigiau, negu kituose šalyje veikiančiuose degalinių tinkluose.

REKLAMA

„Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis primena, jog kuro kaina nepriklauso tik nuo naftos kainos. „Į kuro kainą įeina ir perdavimo kaina, transportavimo, degalinės infrastruktūros išsilaikymo, darbuotojų atlyginimai, PVM bei akcizai. Natūralu, kad naftos kainai kritus 10 proc. kuro kaina krenta tik 1 – 3 procentais. Kitas dalykas, kurį pamiršta tiek seimo nariai, tiek vartotojai – mes už naftą mokame eurais, o ne doleriais. Šiuo metu euras dolerio atžvilgiu yra labai atpigęs, dėl to mums nafta kainuoja brangiau nei tarkime 2009 metais“, – pasakoja ekonomistas.

Žemdirbiams kainos auga

Rugsėjį „Statoil“ degalinių marža žemės ūkiui skirtam dyzelinui buvo 11,4  centų litrui, lapkričio mėnesį ji pašoko iki 14,9, o gruodį – iki 19,7 euro centų litrui. Stasys Brundza teigia, kad net ir be akcizo skiriasi kainos žemės ūkiui skirtam dyzelinui nuo paprasto.

„Mūsų šalies „Statoil“ degalinėse žemės ūkiui skirtas dyzelinas kainuoja 65,5 centų litrui (akcizas 1 litrui – 2,1 cento), o paprastas – 59,7 centų litrui. Skirtumas – 5,8 euro centų. Tai reiškia, kad degalinės marža vienam litrui žemės ūkiui skirto dyzelino 19,7 euro centų , o dyzelinui kitam transportui – 15 euro centų. Kuo „Statoil“ degalinės gali pateisinti 0,047 euro maržų skirtumą? Mano nuomone, kitaip nei elementariu sukčiavimu pateisinti nebūtų įmanoma“, – teigia S. Brundza.

Stasys Brundza pateikia išvadą, kad žemdirbiams per metus sunaudojant beveik 325 mln. litrų dyzelino, akivaizdu, kad žemdirbiai, o tuo pačiu ir mes visi – žemės ūkio produkcijos vartotojai – kasmet permokame beveik 15 milijonų 264 tūkstančius eurų.

Žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius sako, kad įvestas akcizas atneša žalą žemdirbiams. „Nuo liepos pirmos Europos sąjunga praktiškai privertė taikyti 21 procentą minimalų akcizą tiems dyzeliniams degalams, kuriuos naudoja žemdirbiai. Tas 2,1 euro cento iš tikrųjų skaudi tema žemdirbiams, ypač šiandien, kai konkurencija žemės ūkyje yra didelė. Viskas turi įtakos savikainai, į kurią įeina ir kuras. Tad mes pritariame profesoriaus pasiūlymams kad vis dėlto galbūt turėtų būti kažkaip tie antkainiai kurui ribojami“, – pasakoja V. Martusevičius

REKLAMA

Viceministras taip pat teigia, kad jei antkainis liktų tas pats, o pačios kuro kainos sumažėtų, tai ir pačių maisto produktų kainos turėtų sumažėti.

Tačiau N. Mačiulis tvirtina, kad pokyčio nepajaustume. „Iš esmės, bet kokio produkto, kuris pasiekia parduotuvių lentynas savikainoje yra transportavimo išlaidos, bet jos sudaro iki 1 proc. Pavyzdžiui, 2015 metais kuras pigo apie 30 euro centų, bet matom, kad įtakos galutinei vartojimo prekių kainai neturėjo“, – sako ekonomistas.

Akmenys į konkurencijos tarybos daržą

Stasys Brundza teigia gavęs žinių, kad tokie degalų tinklai kaip UAB „Neste Lietuva“ ir UAB „Lukoil Baltija“ prekiauja degalais, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 30 proc. biodegalų, taip gaudami akcizo lengvatą, tačiau neinformuodami vartotojų.

Tokiems degalams taikoma akcizo lengvata, proporcinga dyzeline esančiai biodegalų daliai. Todėl dyzelinio kuro ir sintetinio dyzelino mišiniams taikomas apie 110 eurų vienam kubiniam metrui mažesnis akcizo mokestis. Stasys Brundza įsitikinęs, kad dėl šios priežasties šie degalinių tinklai įgyja neįtikėtiną konkurencinį pranašumą prieš kitus pardavėjus. „Vartotojai turi būti informuojami, jeigu yra daugiau kaip 7 procentai degalų maišomi. Gaudami tam tikras nuolaidas, akcizo lengvatas už biodegalų, kurie importuoti, tai ir degalai turėtų būti pigesni. Taip pat dėl to kyla problemų ir mažųjų degalinių tinklams, kurie nesugeba išgyventi konkuruojant su importinius biodegalus parduodančiais didžiaisiais tinklais.

Institucija, kuri privalo kontroliuoti – Lietuvos respublikos konkurencijos taryba. „Šitie skaičiai kuriuos mes jums pateikiame rodo, kad ji situacijos praktiškai nekontroliuoja ir yra absoliučiai bedantė. Metai iš metų jų daromi tyrimai neveikia. Vis dėlto degalų kainodaros kontrolę būtina perduoti valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai“, – įsitikinęs seimo narys, profesorius S. Brundza.

Profesorius kelia klausimus ir dėl to, kas vyksta „Orlen Lietuva“, kurie iš dalies yra monopolizavę prekybą degalais. „Minėta komisija tikrai susitvarko ir turi nemažus įgaliojimus. Yra sugebėjusi iškelti bylų dėl degalų gamybos“, – sako S. Brundza.

REKLAMA

Kritika siūlymui maišyti kurą

Energetikos ministerija pateikė siūlymą siūlymas apie ketinimus įpareigoti degalų pardavėjus į žieminį dyzeliną įmaišyt iš rapsų Lietuvoje gaminamų pirmos kartos biodegalų (RRME – riebalų rūgščių metilo esterio).

Vilniaus Gedimino technikos universiteto transporto inžinerijos fakulteto automobilių transporto katedros vedėjo Saugirdo Pukalsko nuomone Lietuvai, norint patenkinti vis didėjantį ES reikalaujamą atsinaujinančių išteklių naudojimo kiekį, reikėtų orientuotis šiek tiek į kitus atsinaujinančius energijos išteklius, o ne į pirmos kartos biodegalus.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų