„Visuomenės apklausos rodo, kad atlyginimų didėjimo daugelis nepajuto. Žmonių, kurie pajuto pajamų padidėjimą, reikėtų ieškoti tarp tų, kurių kvalifikacija ir profesija paklausiausi darbo rinkoje ir kurie uždirba didesnes negu vidutines pajamas. Didžiausia dalis uždirbančių daugiau nei minimalus atlygis yra 25-34 metų asmenų grupėje“, - spaudos konferencijoje ketvirtadienį teigė J.Varanauskienė.
Jos teigimu, atlyginimų augimas Lietuvoje yra per mažas - trečiąjį ketvirtį jis į rankas buvo 569 eurai - 6,2 proc. daugiau nei prieš metus.
„Jeigu kalbame apie žmones, gaunančius minimalų atlyginimą, to padidėjimo negana, kad žmogus galėtų pasakyti gyvenantis gerai. Tam, kad žmogus pragyventų vidutiniškai, tokio atlyginimų didėjimo per maža“, - sakė J.Varanauskienė.
Jos teigimu, žmonių baimė dėl kainų didėjimo pasitvirtino, be to, jos augs ir toliau.
„Baimė, jog kainos didės, realizavosi, nes lapkričio duomenimis, į klausimą, kaip kainos pasikeitė, kad kainos pastebimai didesnės, atsakė 80 proc. žmonių. Tai yra vyraujanti nuomonė, nors statistikos departamentas fiksuoja, jog bendras kainų lygis nepakilo, o šiek tiek sumažėjo“, - sakė J.Varanauskienė.
„Kodėl taip yra? Verta analizuoti atskiras prekių grupes, oficialioji statistika rodo, jog labiausiai brango poilsio ir kultūros paslaugos, būsto nuoma“, - pridūrė ji.
Statistikos departamento duomenimis, lapkričio mėnesį, palyginti su 2014 metų lapkričiu, poilsio ir kultūros paslaugos augo 22 proc., būsto nuoma - 19 proc., namų ūkio prietaisų taisymas - 13 procentų.
„Ne vien apvalinimas prisidėjo prie kainų augimo. Didelė dalis žmonių mokesčius moka savarankiškai, tad didėjant minimaliam atlyginimui, didėja ir žmonių mokėtini mokesčiai, o sąnaudos perkeliamos galutiniam vartotojui. Manome , kad kainos toliau augs, paslaugos Lietuvoje vis dar gerokai mažesnės nei išsivysčiusiose šalyse, o norint tokių atlyginimų, turėsime ir tokias kainas“, - sakė J.Varanauskienė.
